10 vasario, 2023
Šiluvos piligrimų centras

Nuo meno teorijos iki kunigystės – Šiluvos vikaro istorija

Mažame Šiluvos miestelyje telpa daugybę paradoksų – tai viena seniausių Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo vietų Europoje, lietuviškosios rezistencijos, progreso ir tradicijos dermę savyje talpinančių šventovių. Todėl nenuostabu, jog būtent Šiluvoje sutinkame kunigą, kurio kelionė prasidėjo nuo menotyros studijų, gilaus domėjimosi istorija bei kultūros kelio, vedančio link kunigiškos tarnystės. Apie tai bei apie neseniai drauge su kurso draugu kun. Nerijumi Pipiru išleistą poezijos bei meditacijų knygą kalbasi Šiluvos piligrimų centro atstovė Ona Eigirdaitė ir Šiluvos vikaras kunigas Robertas Urbonavičius.

Teko girdėti, kad esate iš Šančių, tad kaip jaunuolis iš Šančių tapo kunigu?

Iš ties būtų smagu, jei būčiau iš Šančių, – keleto vyskupų gimtojo rajono, deja, nesu kilme šančiškis, nors Šančių parapijoje atlikau diakono tarnystę ir apie mėnesį kunigavau, kol persikėliau į savo pirmąją parapiją Ukmergę. Tad su Šančiais sieja kuo geriausi prisiminimai, – kaip vietiniai juokauja: „Šančiai – meilės pančiai“

Augau Kauno Eigulių mikrorajone, tolokai nuo Šančių. Jaunuolis iš Kauno tapo kunigu, nes pajuto Dievo kvietimą, – toks turbūt būtų banalus atsakymas. Kaip Šventoji Kryžiaus Teresė (Edita Štein), yra sakiusi: „ko nebuvo mano planuose, tas buvo Dievo planuose.“

Šiuo metu tarnaujate Šiluvoje, kaip nutiko, kad kunigas, kilęs iš Kauno dabar tarnauja mažame miestelyje?

Tokie dalykai kaip tarnystės vietos kunigų gyvenime dažniausiai nutinka vyskupo ordinaro sprendimu. Nors tiesa, kad kaunietis nuo gimimo, bet kunigystės tarnystės vietos buvo toli nuo Kauno: pirmiausia Ukmergė, paskui Raseiniai, dabar Šiluva. Tikiu, kad taip Dievas moko neprisirišti prie vietos ir įpročių.

Esate vikaras, kas  yra toji vikaro tarnystė, kuo ji skiriasi klebono?

Vikaras yra klebono padėjėjas ir artimiausias bendradarbis. Panašiai kaip direktoriaus pavaduotojas. Klebonas yra parapijos administratorius, už ją atsakingas, o vikaras yra skiriamas padėti klebonui parapijos pastoracijoje. Dera pabrėžti, kad ir klebonas ir vikaras kunigystės šventimų lygmenyje yra vienodai lygūs, tik skiriasi atsakomybės laipsniai.

Esate baigęs menotyros studijas, kaip atsitiko, kad menotyrininkas tapo kunigu, o gal kunigas baigė menotyrą? Kodėl būtent menotyra? Kas sužavėjo joje labiausiai?

Menotyra – vienas iš kelių, kuriais Dievas mane atvedė į kunigystę. Neplanavau stoti į Menotyrą, net nežinojau kas tai per daiktas. Nuo mokyklos laikų patinka istorija, tad į šios krypties studijas ir planavau stoti. Deja, belaukiant eilės priėmime į studijas, buvo užpildytos Valstybės finansuojamos vietos, o mokamos studijos man buvo neįkandamos. Buvo likę laisvų vietų į Menotyros studijas, tad pagalvojau, kad vis vien noriu studijuoti Universitete, o vėliau gal pereisiu į istorijos studijas, pasirinkau Menotyrą. Niekada nesigailėjau, kad studijavau Menotyrą, nes labai platus studijuojamų dalykų spektras (dailė, teatras, architektūra, kinas, fotografija, urbanistika ir t.t.) padėjo praplėsti akiratį ir pagilino pasaulėvaizdį. Galiausiai studijuodamas galėjau domėtis tiek istorija, tiek teologija. Taip pat krikščioniškojo meno studijos atvedė iki seminarijos. Tad tikrai galiu pritarti apaštalui Pauliui: viskas išeina į gera mylintiems Dievą.

Ar šiandien šios studijos jūsų tarnystėje praverčia? Kaip?

Tiesiogiai aišku nepraverčia, bet tai ką jos suteikė,  – taip.

Artėja vasario 13-oji. Marijos diena, po kurios seks Šv. Valentino diena, įsimylėjėlių ir meilės diena. Teko girdėti,  kad jums ypatingai brangi yra Mergelė Marija, galbūt galima pasakyti, kad ji yra jūsų mylimiausia  šventųjų tarpe esanti moteris? Tad papasakokite apie ją. Kaip gimė meilė Mergelei Marijai. Taip pat teko girdėti, kad turite daug jos ikonų, ne kartą keliavote į Marijos apsireiškimų vietas, o dabar gyvenate Šiluvoje, vienoje iš svarbiausių Marijos apsireiškimo šventovių Europoje.

Žinoma, kaip sakė Šventasis Bernardas Klervietis, – „apie Mariją, niekada nebus gana“ – tad apie ją galėčiau kalbėti ilgai. Pirmiausia norėčiau priminti, kad Marija nėra viena iš šventųjų, – Ji išskirtinė iš visų šventųjų, – kaip sakydavo Bažnyčios Tėvai, – nėra nieko didingesnio už Mariją, vien Dievas. Tad būti kataliku ir nejausti meilės Marijai, manau yra negalimas dalykas. Žinoma, asmeninis pamaldumas yra atskira tema. Man patinka mintis, kad šventieji mus patys pasirenka į draugus, juk kiekvienas iš mūsų turime šventuosius, kurie mus kažkodėl traukia. Tad esu tikras, kad Mergelė Marija mane pirma pakvietė į artimą draugystę su Ja. Kunigui ypač svarbus ryšys su Mergele Marija, nes Ji moko mus mylėti nesisavinant, o dovanojant.

Iš tiesų, mėgstu keliauti po Marijos šventoves, kurios visada yra gyvosios Evangelizacijos židiniai. Marija pati sėkmingiausia evangelizuotoja, mokanti prakalbinti savo vaikus, prisitaikydama prie kiekvienos tautos tradicijų ir suvokimo, – tą ir liudija skirtingi Dievo Motinos atvaizdai.

Tikra laimė būti Šiluvoje, – dvasinėje Lietuvos širdyje. Beje, vyskupo žinią jog nori su manimi pasikalbėti, kaip vėliau paaiškėjo dėl paskyrimo į Šiluvą, gavau būdamas kitoje Marijos Šventovėje, – Gvadelupėje, Meksikoje.

Kunigo kasdieninė duona yra homilija, – kaip jai ruošiatės?

Tiesa sakant esu tinginys, tad specialiai nesiruošiu, – nesielgiu kaip vienas dėstytojas sakė, jog sekmadienio homilijai reikia pradėti ruoštis pirmadienį. Dažniausiai apgalvoju kokius punktus norėčiau paliesti, o tada meldžiuosi, kad Dievas iškeltų tai, ką reikėtų pasakyti. Visada stengiuosi sakyti homiliją taip ir apie tai, jog pirmiausia mane patį sudomintų ir užkabintų, nes žinau, jog tada palies ir kitą. Kuomet kunigas sako, ar skaito homiliją, pats nuobodžiaudamas ir netikėdamas tuo ką sako, – kaip jisai uždegs ir kitą?

Kokia jūsų gyvenimo dalį užima literatūra? Ką mėgstate skaityti?

Stengiuosi kiekvieną dieną, bent pusvalandį atrasti knygai, dažniausiai skaitau kelias iš karto. Deja, šiais laikais tenka iš gerų knygų rinktis tik pačias geriausias, ir tai su siaubu matau kaip pilnėja lentyna neperskaitytų knygų, tad perku kuo mažiau naujų knygų, nebent jos tikrai geros ir mane dominančios. Greta teologijos visada randu vietos J.R.R Tolkieno ir jo pasekėjų kūrybai.

Vasario 13 dieną vyks jūsų ir kun. Nerijaus Pipiro knygos pristatymas Kaip gimė ši knyga?

Ji gimė kursinio kunigo Nerijaus uolumo ir vieno asmens dosnumo dėka. Noras publikuoti savo kūrybą knygos pavidalu, paskui ją visur pristatinėti ir klausyti liaupsių, kurios galbūt nėra tikros ar svarbios, – man ne prie širdies. Taip pat manau, kad kunigystėje kūryba yra kaip laisvalaikio užsiėmimas, jis neturėtų tapti pagrindiniu darbu. Mano meditacijos bibline tematika (ši sritis mane labai traukia) gimė kaip liturginio laiko tekstai Bernardinai.lt portalui. Jeigu jos kam padės melstis ar atlikti mąstymą, – manau, savo tikslą bus pasiekusios.

Nerijaus Pipiro ir Roberto Urbonavičiaus knygos pristatymas įvyks vasario 13 d. 14.00 val. Šiluvos Piligrimų centre (M. Jurgaičio a. 17A).

 


Augustės Labenskytės nuotr.
6 birželio, 2023

Birželio 3 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) atidarytas naujasis teatro sezonas. Renginių ciklą „Šeštadienių […]

Ignoto Karpio skulptūra Bubiuose
6 birželio, 2023

Birželio 10 d. Bubiuose (Batniavos sen.) grupė žinomų menininkų pristatys muzikinę-literatūrinę viziją „1808 m. Ignacijaus testamentas. Legenda“. Šiuo pasirodymu siekiama […]

Lianos Ruokytės-Jonsson nuotr.
5 birželio, 2023

Gegužės 31 – birželio 2 dienomis Helsinkyje surengta literatūros renginių programa, skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui paminėti. Suomių auditorijai pristatytas […]

Rūta Prusevičienė ir Ieva Tamutytė, D.Matvejevo nuotr.
3 birželio, 2023

„Svarbiausias svertas pasirenkant regioną yra vietos žmonių suinteresuotumas. Ten, kur aktyvus vietos organizatorius, dažniau vyksta Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertai. Paprastai […]

2 birželio, 2023

Aplinkos ministerijos iniciatyva Tauragėje pristatyta menininkės Jolitos Vaitkutės instaliacija „(Ne)amžinos vertybės“. Įspūdingo dydžio tris mėnesius iš sąvartyno šiukšlių kurta žmogaus kaukolės […]

Vilniaus sporto rūmai, LPK nuotr.
2 birželio, 2023

Ant žydų kapinių sovietmečiu pastatytą Lietuvos sporto rūmų pastatą ir jo teritoriją Vilniuje planuojama paversti atminties vieta, tik dar neaišku, […]

2 birželio, 2023

Visą Lietuvą savo drąsia odisėja per Atlantą sužavėjusio Aurimo Valujavičiaus kelionių akimirkos nugulė į pirmąją keliautojo fotografijų parodą „Nuotraukos iš […]

Gintaro Lukoševičiaus nuotr.
1 birželio, 2023

Tęsdamas tradiciją, skatinančią mėgėjų teatrų veiklą, 2023 m. gegužės 25, 27 ir 28 dienomis Panevėžio rajono Paįstrio kultūros centras surengė […]

31 gegužės, 2023

UNESCO būstinėje Paryžiuje Lietuva išrinkta UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijos pagalbinio komiteto […]

31 gegužės, 2023

Saulėtą gegužės 24 dienos popietę Panevėžio gamtos mokykloje skambėjo dainos, kvepėjo kava, žolelių arbata, šurmuliavo jaunieji kūrėjai. Trisdešimt antrą kartą […]

29 gegužės, 2023

„Pakėliau raibą gegulės plunksną – beržynas užkukavo. Pakėliau pilką vieversio plunksną – arimas užgiedojo. O kai pakėliau vargų kryželį – […]

Kanų kino festivalio „Auksinė palmės šakelė“ atiteko J. Triet už filmą „Anatomy of a Fall“. EPA-ELTA nuotr.
28 gegužės, 2023

Šių metų Kanų kino festivalyje „Auksinė palmės šakelė“ įteikta prancūzų režisierei Justine Triet už filmą „Anatomy of a Fall“ („Nuopuolio […]

27 gegužės, 2023

Penktadienio vakarą Panevėžio muzikiniame teatre skambėjo nuostabūs muzikos kūriniai ir gausūs aplodismentai, – vyko festivalio „Už muziką ir vaikystę“ atidarymo […]

26 gegužės, 2023

Panevėžio rajone, Puziniškyje gyvenusios ir kūrusios lietuvių rašytojos, visuomenininkės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija skirta rašytojai, dramaturgei, poetei, žurnalistei Laurai Sintijai […]

Kurtuvėnų žirgynas. 2023 m. L. Bimbirienės nuotr.
26 gegužės, 2023

Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė atmintinais Žirgo metais. Minėdamas šiuos metus, Šiaulių regioninis valstybės archyvas parengė virtualią parodą „Šiaulių krašto […]

25 gegužės, 2023

Įpusėjus 59-ajam tarptautiniam poezijos festivaliui, Vilniaus rotušėje už savo kultūrinę, literatūrinę veiklą, kūrybą Vilniui ir apie Vilnių mero premijomis apdovanoti […]

24 gegužės, 2023

2023 m. gegužės 23 d., antradienį, Krokuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Vilnius–Wilno–Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“. Šią […]

22 gegužės, 2023

Be savo kalbos, be dainų, muzikos, be amatų, ir be savo patruovu nebūtų žemaitis gyvas, įdomus ir kūrybingas, tad Žemaičių […]

22 gegužės, 2023

Gegužės 20-ąją Ignalinos rajono Rojaus kaime apsilankiusieji gavo gerą grožio, kūrybos ir šviesos dozę.  Aukštaitijos metams ir Tarptautinei muziejų dienai […]

21 gegužės, 2023

Saulėtą gegužės 20 dieną Miežiškių Angelų slėnis buvo virtęs gražiausių, dainingiausių, puošniausių mūsų krašto žmonių suėjimo vieta. Skambėjo liaudies dainos, […]