10 vasario, 2023
Šiluvos piligrimų centras

Nuo meno teorijos iki kunigystės – Šiluvos vikaro istorija

Mažame Šiluvos miestelyje telpa daugybę paradoksų – tai viena seniausių Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo vietų Europoje, lietuviškosios rezistencijos, progreso ir tradicijos dermę savyje talpinančių šventovių. Todėl nenuostabu, jog būtent Šiluvoje sutinkame kunigą, kurio kelionė prasidėjo nuo menotyros studijų, gilaus domėjimosi istorija bei kultūros kelio, vedančio link kunigiškos tarnystės. Apie tai bei apie neseniai drauge su kurso draugu kun. Nerijumi Pipiru išleistą poezijos bei meditacijų knygą kalbasi Šiluvos piligrimų centro atstovė Ona Eigirdaitė ir Šiluvos vikaras kunigas Robertas Urbonavičius.

Teko girdėti, kad esate iš Šančių, tad kaip jaunuolis iš Šančių tapo kunigu?

Iš ties būtų smagu, jei būčiau iš Šančių, – keleto vyskupų gimtojo rajono, deja, nesu kilme šančiškis, nors Šančių parapijoje atlikau diakono tarnystę ir apie mėnesį kunigavau, kol persikėliau į savo pirmąją parapiją Ukmergę. Tad su Šančiais sieja kuo geriausi prisiminimai, – kaip vietiniai juokauja: „Šančiai – meilės pančiai“

Augau Kauno Eigulių mikrorajone, tolokai nuo Šančių. Jaunuolis iš Kauno tapo kunigu, nes pajuto Dievo kvietimą, – toks turbūt būtų banalus atsakymas. Kaip Šventoji Kryžiaus Teresė (Edita Štein), yra sakiusi: „ko nebuvo mano planuose, tas buvo Dievo planuose.“

Šiuo metu tarnaujate Šiluvoje, kaip nutiko, kad kunigas, kilęs iš Kauno dabar tarnauja mažame miestelyje?

Tokie dalykai kaip tarnystės vietos kunigų gyvenime dažniausiai nutinka vyskupo ordinaro sprendimu. Nors tiesa, kad kaunietis nuo gimimo, bet kunigystės tarnystės vietos buvo toli nuo Kauno: pirmiausia Ukmergė, paskui Raseiniai, dabar Šiluva. Tikiu, kad taip Dievas moko neprisirišti prie vietos ir įpročių.

Esate vikaras, kas  yra toji vikaro tarnystė, kuo ji skiriasi klebono?

Vikaras yra klebono padėjėjas ir artimiausias bendradarbis. Panašiai kaip direktoriaus pavaduotojas. Klebonas yra parapijos administratorius, už ją atsakingas, o vikaras yra skiriamas padėti klebonui parapijos pastoracijoje. Dera pabrėžti, kad ir klebonas ir vikaras kunigystės šventimų lygmenyje yra vienodai lygūs, tik skiriasi atsakomybės laipsniai.

Esate baigęs menotyros studijas, kaip atsitiko, kad menotyrininkas tapo kunigu, o gal kunigas baigė menotyrą? Kodėl būtent menotyra? Kas sužavėjo joje labiausiai?

Menotyra – vienas iš kelių, kuriais Dievas mane atvedė į kunigystę. Neplanavau stoti į Menotyrą, net nežinojau kas tai per daiktas. Nuo mokyklos laikų patinka istorija, tad į šios krypties studijas ir planavau stoti. Deja, belaukiant eilės priėmime į studijas, buvo užpildytos Valstybės finansuojamos vietos, o mokamos studijos man buvo neįkandamos. Buvo likę laisvų vietų į Menotyros studijas, tad pagalvojau, kad vis vien noriu studijuoti Universitete, o vėliau gal pereisiu į istorijos studijas, pasirinkau Menotyrą. Niekada nesigailėjau, kad studijavau Menotyrą, nes labai platus studijuojamų dalykų spektras (dailė, teatras, architektūra, kinas, fotografija, urbanistika ir t.t.) padėjo praplėsti akiratį ir pagilino pasaulėvaizdį. Galiausiai studijuodamas galėjau domėtis tiek istorija, tiek teologija. Taip pat krikščioniškojo meno studijos atvedė iki seminarijos. Tad tikrai galiu pritarti apaštalui Pauliui: viskas išeina į gera mylintiems Dievą.

Ar šiandien šios studijos jūsų tarnystėje praverčia? Kaip?

Tiesiogiai aišku nepraverčia, bet tai ką jos suteikė,  – taip.

Artėja vasario 13-oji. Marijos diena, po kurios seks Šv. Valentino diena, įsimylėjėlių ir meilės diena. Teko girdėti,  kad jums ypatingai brangi yra Mergelė Marija, galbūt galima pasakyti, kad ji yra jūsų mylimiausia  šventųjų tarpe esanti moteris? Tad papasakokite apie ją. Kaip gimė meilė Mergelei Marijai. Taip pat teko girdėti, kad turite daug jos ikonų, ne kartą keliavote į Marijos apsireiškimų vietas, o dabar gyvenate Šiluvoje, vienoje iš svarbiausių Marijos apsireiškimo šventovių Europoje.

Žinoma, kaip sakė Šventasis Bernardas Klervietis, – „apie Mariją, niekada nebus gana“ – tad apie ją galėčiau kalbėti ilgai. Pirmiausia norėčiau priminti, kad Marija nėra viena iš šventųjų, – Ji išskirtinė iš visų šventųjų, – kaip sakydavo Bažnyčios Tėvai, – nėra nieko didingesnio už Mariją, vien Dievas. Tad būti kataliku ir nejausti meilės Marijai, manau yra negalimas dalykas. Žinoma, asmeninis pamaldumas yra atskira tema. Man patinka mintis, kad šventieji mus patys pasirenka į draugus, juk kiekvienas iš mūsų turime šventuosius, kurie mus kažkodėl traukia. Tad esu tikras, kad Mergelė Marija mane pirma pakvietė į artimą draugystę su Ja. Kunigui ypač svarbus ryšys su Mergele Marija, nes Ji moko mus mylėti nesisavinant, o dovanojant.

Iš tiesų, mėgstu keliauti po Marijos šventoves, kurios visada yra gyvosios Evangelizacijos židiniai. Marija pati sėkmingiausia evangelizuotoja, mokanti prakalbinti savo vaikus, prisitaikydama prie kiekvienos tautos tradicijų ir suvokimo, – tą ir liudija skirtingi Dievo Motinos atvaizdai.

Tikra laimė būti Šiluvoje, – dvasinėje Lietuvos širdyje. Beje, vyskupo žinią jog nori su manimi pasikalbėti, kaip vėliau paaiškėjo dėl paskyrimo į Šiluvą, gavau būdamas kitoje Marijos Šventovėje, – Gvadelupėje, Meksikoje.

Kunigo kasdieninė duona yra homilija, – kaip jai ruošiatės?

Tiesa sakant esu tinginys, tad specialiai nesiruošiu, – nesielgiu kaip vienas dėstytojas sakė, jog sekmadienio homilijai reikia pradėti ruoštis pirmadienį. Dažniausiai apgalvoju kokius punktus norėčiau paliesti, o tada meldžiuosi, kad Dievas iškeltų tai, ką reikėtų pasakyti. Visada stengiuosi sakyti homiliją taip ir apie tai, jog pirmiausia mane patį sudomintų ir užkabintų, nes žinau, jog tada palies ir kitą. Kuomet kunigas sako, ar skaito homiliją, pats nuobodžiaudamas ir netikėdamas tuo ką sako, – kaip jisai uždegs ir kitą?

Kokia jūsų gyvenimo dalį užima literatūra? Ką mėgstate skaityti?

Stengiuosi kiekvieną dieną, bent pusvalandį atrasti knygai, dažniausiai skaitau kelias iš karto. Deja, šiais laikais tenka iš gerų knygų rinktis tik pačias geriausias, ir tai su siaubu matau kaip pilnėja lentyna neperskaitytų knygų, tad perku kuo mažiau naujų knygų, nebent jos tikrai geros ir mane dominančios. Greta teologijos visada randu vietos J.R.R Tolkieno ir jo pasekėjų kūrybai.

Vasario 13 dieną vyks jūsų ir kun. Nerijaus Pipiro knygos pristatymas Kaip gimė ši knyga?

Ji gimė kursinio kunigo Nerijaus uolumo ir vieno asmens dosnumo dėka. Noras publikuoti savo kūrybą knygos pavidalu, paskui ją visur pristatinėti ir klausyti liaupsių, kurios galbūt nėra tikros ar svarbios, – man ne prie širdies. Taip pat manau, kad kunigystėje kūryba yra kaip laisvalaikio užsiėmimas, jis neturėtų tapti pagrindiniu darbu. Mano meditacijos bibline tematika (ši sritis mane labai traukia) gimė kaip liturginio laiko tekstai Bernardinai.lt portalui. Jeigu jos kam padės melstis ar atlikti mąstymą, – manau, savo tikslą bus pasiekusios.

Nerijaus Pipiro ir Roberto Urbonavičiaus knygos pristatymas įvyks vasario 13 d. 14.00 val. Šiluvos Piligrimų centre (M. Jurgaičio a. 17A).

 


11 gruodžio, 2023

Gruodžio 10 d. Telšių kultūros centre buvo išties ypatinga diena, kadangi Telšių kultūros centro mišrus choras „Žemaičiai“ šventė savo 45-erių […]

11 gruodžio, 2023

Atviras Panevėžys – su tokiu šūkiu miestas pasitinka žiemos sezoną. Gruodžio pirmosiomis dienomis Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“ drauge su […]

11 gruodžio, 2023

Šiandien Kultūros ministerijoje paskelbti 2023 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. „Pirmiausia noriu padėkoti naujos sudėties Lietuvos nacionalinių […]

11 gruodžio, 2023

Rokiškis Kalėdas, Jėzaus gimimo šventę, pasitinka prakartėlėmis. Jų konkursinė paroda veikia Rokiškio krašto muziejuje. Dvaro teritorijoje esančiame kluone lankytojų laukia […]

11 gruodžio, 2023

Lietuvos atvykstamasis turizmas atsigauna, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis. Pasak jo, nors Lietuvą dar aplanko mažiau užsienio keliautojų […]

10 gruodžio, 2023

Vokietijoje šeštadienį vykusioje Europos kino apdovanojimų ceremonijoje „Eurimages“ koprodukcijos apdovanojimas įteiktas Lietuvos prodiuserei Uljanai Kim, pranešė Kultūros ministerija. Sveikindamas Berlyne […]

9 gruodžio, 2023

Lenkų šokis polonezas įrašytas į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Tai įvyko antradienį Botsvanos mieste Kasanėje, kur buvo surengtas 18-asis Tarpvyriausybinio […]

8 gruodžio, 2023

Gruodžio 7 d. Zarasų viešosios bibliotekos galerijoje atidaryta Linardo Onzul fotografijų paroda. Jose – egzotiškojo Nepalo žmonės ir gamta, užfiksuoti […]

8 gruodžio, 2023

Lietuvos dvarų paveldo objektai – didžiulis architektūros, dailės, kitų meno vertybių, o taip pat ir kraštovaizdžio, ir senųjų technologijų lobynas. […]

Eglutės įžiebimas
8 gruodžio, 2023

Trečiadienį, gruodžio 6 d., pakiliai, džiaugsmingai ir puošniai Telšių miestas sutiko savo 232-ąjį gimtadienį. Vyko koncertai, kalėdinė mugė, gyventojų laukė […]

8 gruodžio, 2023

Ketvirtadienio vakarą įteikta jau aštuntoji Vytauto Majoro premija. Šiemet jos laureatė – gargždiškė tautodailininkė Stasė Kausteklienė. Tekstilininkė kuria riešines, pirštines […]

Lego architektas Rokas Mikšiūnas
8 gruodžio, 2023

Gruodžio 9 d. Valstybės pažinimo centre pristatoma nauja ekspozicija: „Sukonstruoti optimizmą: lego paroda apie Kauno architektūrą“. Čia lankytojai kviečiami susipažinti […]

7 gruodžio, 2023

2023 m. gruodžio 7 d. Karališkųjų Lazienkų muziejuje Varšuvoje (Lenkija) atidaroma fotografijų paroda „Atrasti vaizdai. Grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos […]

7 gruodžio, 2023

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ Kalėdų laukimo laikotarpį pasitinka regos ir skaitymo sutrikimų turintiems vaikams dovanodama galimybę pasinerti į spalvingą, nuotykių ir […]

6 gruodžio, 2023

UNESCO trečiadienį į nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą įtraukė italų operinį dainavimą – meną, kuris „perduodamas tik žodžiu“ tarp maestro ir […]

6 gruodžio, 2023

Gruodžio 4–9 d. Botsvanos Respublikoje, Kasanėje, vykstančios UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto 18-osios sesijos metu Reprezentatyvųjį žmonijos […]

4 gruodžio, 2023

Šeštadienį, gruodžio 2 d., L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje vyko šventinis kraštotyrininkų sambūris „Draugaukime – bendraukime – bendradarbiaukime“, kuriame […]

Judita Kačinskaitė., P. Židonio nuotr.
30 lapkričio, 2023

Ketvirtadienį Panevėžio miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl Panevėžio kultūros centro Bendruomenių rūmų nuostatų ir įstaigos vardo pakeitimo. Tarybai pritarus, […]

29 lapkričio, 2023

2023 metai paskelbti Aukštaitijos metais. Būtent šiemet sukanka 700 metų nuo Aukštaitijos žemės vardo pagarsinimo Lietuvos valdovo Gedimino ir Didžiojo […]

Molėtų r. sav. viešoji biblioteka / Dariaus Janučio nuotr.
29 lapkričio, 2023

Virtuali filosofijos skaitykla – tai jau 6-ajį sezoną vykęs projektas Molėtų viešojoje bibliotekoje. Ši iniciatyva, finansuojama Lietuvos kultūros tarybos, užgimė […]