Nuo šildymo sezono – svarbūs pokyčiai: 10 Lietuvos miestų ir kurortų draudžiama kūrenti anglį ir durpes

Artėjant šildymo sezonui, daliai Lietuvos gyventojų teks keisti įprastus šildymo įpročius. Nuo 2026 m. gegužės 1 d. didžiuosiuose šalies miestuose ir kurortuose draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą ir durpes. Už šio draudimo pažeidimą gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 300 eurų, o kontrolę vykdo savivaldybių administracijos.

Gyventojams, kurie dar šildosi iškastinį kurą naudojančiais katilais, svarbu iš anksto įvertinti alternatyvas. Viena jų – valstybės parama neefektyviems šildymo įrenginiams keisti.

Kur Lietuvoje draudžiama deginti akmens anglį, lignitą ir durpes?

Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimai, įsigalioję 2026 m. gegužės 1 d., nustato, kad kietojo iškastinio kuro negalima deginti miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkst. ar daugiau gyventojų, taip pat kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse.

Draudimas taikomas šiose teritorijose:

• Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje.
• Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje.

Tai reiškia, kad šiose vietovėse gyvenamųjų namų savininkai nebegali naudoti akmens anglies, lignito (rudųjų anglių), durpių ir durpių briketų buitiniuose šildymo įrenginiuose.

Draudimas taikomas ne tik namų šildymui, bet ir kietojo iškastinio kuro naudojimui maistui ar karštam vandeniui ruošti, kai jis deginamas buitiniuose aplinkos oro taršos šaltiniuose, pavyzdžiui, krosnyse ir židiniuose.

Įstatyme numatyta išimtis, kai kietasis iškastinis kuras naudojamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse. Ji nėra skirta įprastam gyvenamųjų namų šildymui.

Ar draudžiama kūrenti malkas ir medžio granules?

Ne. Draudimas apima būtent kietąjį iškastinį kurą, todėl jo nereikėtų painioti su biokuru ar visomis kietojo kuro rūšimis.

Malkos, medienos granulės ir medienos briketai nėra kietasis iškastinis kuras, todėl šis draudimas jų naudojimo savaime neuždraudžia.

Taip pat jis nereiškia, kad visi gyventojai privalo atsisakyti kieto kuro katilų. Tačiau būtina įvertinti konkretaus įrenginio naudojamą kurą ir kitus jam taikomus aplinkosaugos bei saugumo reikalavimus.

Pavyzdžiui, akmens anglį naudojantis namo savininkas Vilniuje ar Palangoje turės pasirinkti kitą šildymo sprendimą, o malkomis kūrenamo katilo naudotojui vien šis draudimas neįpareigoja jo keisti.

Kokios baudos gresia už draudimo pažeidimą?

Už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą buitiniuose aplinkos oro taršos šaltiniuose pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų.

Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gali būti skiriamos baudos nuo 170 iki 1170 eurų.

Taigi atsakomybė numatyta ne tik fiziniams asmenims, kurie savo namuose kūrena draudžiamą kurą, bet ir už atitinkamą veiklą atsakingiems juridinių asmenų atstovams.

Konkreti administracinė nuobauda priklauso nuo nustatytų aplinkybių ir taikytinų teisės aktų nuostatų.

Pastebėjote, kad kaimynai kūrena anglį? Kreipkitės į savivaldybę

Vienas svarbiausių pokyčių – pasikeitusi pažeidimų kontrolės tvarka.

Pagrindinė atsakomybė už buitinių aplinkos oro taršos šaltinių naudojimo reikalavimų laikymosi kontrolę tenka savivaldybių administracijoms. Jų įgalioti pareigūnai pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka tyrimus ir surašo administracinių nusižengimų protokolus.

Todėl gyventojai, pastebėję galimą kietojo iškastinio kuro deginimo pažeidimą, turėtų kreiptis į tos savivaldybės administraciją, kurios teritorijoje jis vyksta, o ne į Aplinkos apsaugos departamentą.

Savivaldybės yra atsakingos ir už kitų su buitine oro tarša susijusių draudimų, pavyzdžiui, atliekų deginimo, kontrolę.

Toks funkcijų paskirstymas skirtas užtikrinti, kad vietos taršos problemos būtų sprendžiamos operatyviau, o aplinkos apsaugos pareigūnai galėtų daugiau dėmesio skirti ūkio subjektų veiklai ir sudėtingesniems aplinkosaugos pažeidimams.

Kaip atsisakyti seno katilo ir gauti valstybės paramą?

Gyventojams, kurie šildymui naudoja neefektyvius iškastinio kuro ar biomasės katilus, numatyta galimybė pasinaudoti valstybės finansine parama.

Lietuvos energetikos agentūra administruoja paramą individualių namų savininkams, norintiems neefektyvius biomasę arba iškastinį kurą naudojančius katilus pakeisti efektyvesnėmis šilumos gamybos technologijomis.

Svarbi sąlyga – individualus namas neturi būti prijungtas prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

Tinkamų finansuoti įrenginių sąrašas, kompensavimo dydžiai, kvietimų datos ir paraiškų pateikimo tvarka nustatomi konkretaus kvietimo sąlygose. Todėl prieš įsigyjant naują katilą ar šilumos siurblį būtina patikrinti, ar pasirinktas įrenginys atitinka paramos reikalavimus.

Svarbu žinoti, kad parama skirta ne bet kokiam šildymo įrangos atnaujinimui. Ji taikoma nustatytas sąlygas atitinkantiems įrenginiams ir gyventojams, todėl pirmiausia reikėtų įvertinti konkretaus kvietimo taisykles, o tik tada planuoti investicijas.

Kodėl ribojamas iškastinio kuro naudojimas?

Kietojo iškastinio kuro deginimas yra vienas iš vietinės oro taršos šaltinių. Degant akmens angliai, lignitui ar durpėms į aplinkos orą išmetami teršalai, įskaitant kietąsias daleles, sieros dioksidą ir azoto oksidus.

Tankiai apgyvendintose teritorijose tokia tarša gali turėti tiesioginį poveikį aplinkiniams gyventojams, ypač šaltuoju metų laiku, kai šildymo įrenginiai naudojami intensyviausiai.

Dėl šios priežasties ribojimai pirmiausia taikomi didiesiems miestams ir kurortams, kur svarbu mažinti vietinę oro taršą ir užtikrinti geresnę aplinkos oro kokybę.

„Regionų naujienos“ primena, kad prieš prasidedant šildymo sezonui verta patikrinti, kokį kurą naudojate, ar jūsų gyvenamojoje vietovėje jam taikomi ribojimai ir kokios alternatyvos galėtų padėti pasiruošti žiemai.

Gyventojams, kuriems reikalingas šildymo sistemos keitimas, rekomenduojama iš anksto pasidomėti valstybės paramos galimybėmis ir savivaldybės teikiama informacija.