Panevėžio bibliotekoje – intriguojantis istorikės pasakojimas apie Prezidentą A. Smetoną
2019-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Prezidento Antano Smetonos metais, nes šiemet sukanka 100 metų, kai A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentu.
Todėl į biblioteką papasakoti apie prezidento Antano Smetonos gyvenimą, politinę ir visuomeninę veiklą pakvietėme Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros muziejininkę ir istorijos mokslų daktarę Ingridą Jakubavičienę. Jos tyrinėjimų tema – XX amžiaus 3-4 dešimtmečių Lietuvos istorija. Mokslininkės parašytos ir išleistos trys knygos: „Seserys: Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ (2014), „Duetas: Antanas ir Sofija Smetonos“ (2016), „Prezidento sargyboje: leitenanto Povilo Skardžiaus istorija“ (2017) visuomenėje sukėlė didžiulį susidomėjimą, bibliotekose taip pat yra labai skaitomos.
I. Jakubavičienė pristatė naują leidinį, kurio bendraautorė yra: „Prezidento rūmai Kaune: beveik du šimtmečiai Kauno, Lietuvos ir Europos istorijos viename name“ (2019). Tai solidus mokslinis, gausiai iliustruotas leidinys apie Istorinių rūmų Kaune, Vilniaus g. 33, šiandien vadinamų Istorine Lietuvos Respublikos Prezidentūra, istoriją. Taip pat bibliotekai I. Jakubavičienė padovanojo Istorinės LR Prezidentūros Kaune išleistų leidinių.
Vėliau istorikė susitikime su panevėžiečiais daugiausia dėmesio skyrė Prezidento Antano ir Sofijos Smetonų šeimos portretui. Ekrane besikeičiant dar nematytoms nuotraukoms iš A. ir S. Smetonų šeimos gyvenimo, I. Jakubavičienė pasakojo apie unikalų Antano ir Sofijos Smetonų duetą, kuris suskambo ne tik asmeninio gyvenimo erdvėje, bet ir plačiame XX a. Lietuvos istorijos kontekste. Kaip šios dvi asmenybės tapo ištikimais bendražygiais? Kokią įtaką jiems darė supantys asmenys ir išgyventi istoriniai įvykiai? Kas A. Smetonai padėjo pakilti iki tarpukario Lietuvos elito viršūnės ir tapti prezidentu? Nors Prezidento A. Smetonos veikla nagrinėta daugelio istorikų, I. Jakubavičienė sugeba kitu rakursu, labai detaliai, remdamasi dokumentais ir išlikusiais šaltiniais atskleisti skaitytojams jo gyvenimą ir veiklą. Istorikė, sulaužydama iki šiol dar gajus kai kuriuos sovietinės propagandos stereotipus, pasakojo apie prezidentienės pomėgį lošti kortomis ir apie jų pasitraukimą į užsienį.
Šis susitikimas skaitytojams buvo puiki proga paklausti autorės to, apie ką iki šiol visuomenėje netyla audringos diskusijos: apie A. Smetonos pabėgimą iš Lietuvos, tragiško gaisro Klivlende (JAV) 1944-aisiais metais priežastis, apie Prezidento palaikų perkėlimo į Lietuvą galimybes. Kai kurios istorikės I. Jakubavičienės mintys apie Prezidento pareigas, misiją, jo posto svarbą valstybės gyvenime labai gražiai atliepė šiuo metu vykstančius LR Prezidento rinkimus ir paskatino visus susimąstyti.
