Parlamentaras siūlo iš prof. V. Landsbergio atimti jam suteiktą valstybės vadovo statusą
Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas siūlo panaikinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteiktą valstybės vadovo statusą.
Penktadienį jis įregistravo siūlymą panaikinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymą, kuris, jo nuomone, prieštarauja Konstitucijai.
Pasak projekto autoriaus, jokiais teisės aktais neturėtų būti siekiama sukurti ar pakeisti praeities istorinių faktų.
„Įstatymų leidėjas, priimdamas dabar siūlomą panaikinti įstatymą, ne tik išreiškė simbolinę deklaraciją apie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatyme minimus istorinius ir teisinius faktus, bet konstitucinį valstybės vadovo statusą retrospektyviai priskyrė atitinkamam pareigūnui, kuris jo neturėjo eidamas pareigas ir negalėjo įgyti kitu pagrindu“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Anot jo, Konstitucinis Teismas (KT) yra pabrėžęs, kad „pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui“.
„Akivaizdu, jog 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko statusas nėra tapatus 1992 m. Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui“, – aiškinamajame rašte cituojamas 2002 m. birželio 19 d. KT nutarimas.
Kaip primena ELTA, kadenciją baigęs Seimas 2022 m. birželio mėnesį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikė valstybės vadovo statusą.
Už šį įstatymą balsavo 74 parlamentarai, prieš – 1, susilaikė 4 Seimo nariai.
Seimui šį dokumentą teikė buvusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, buvusi konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė bei konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Tuomet valdantieji konservatoriai tvirtino, kad priėmus įstatymą bus atkurta istorinė neteisybė dėl Lietuvai nusipelniusio žmogaus. Tuo tarpu dalis opozicijos įstatymo projekto ragino nepalaikyti, nes įžvelgė bandymą prastumti istorijos klastojimą.
