18 lapkričio, 2022
LNM

Paroda, atskleidžianti žalingų įpročių istoriją: kaip lietuviai pradėjo rūkyti?

Pypkė su Senojo Testamento scena su pranašą Joną ryjančia didžuve / S. Samsono nuotr. LNM

Nuo vaisto visoms ligoms gydyti iki XXI amžiaus rykštės – tabako istorija pasaulyje ir Europoje yra intriguojanti, o šiandien, pasibaigus net 5 metus trukusiam moksliniam tyrimui, galime kalbėti ir apie savą žalingų įpročių istoriją: pastarųjų šimtmečių vilniečių rūkymo kultūra iš kitų Europos miestų išsiskiria savo įvairumu ir dinamiškumu. Ją pasakoja šią savaitę Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Po šimts pypkių!”

Pypkių ir tabako kelias į Europą bei Lietuvą

Ilga europiečių „draugystė“ su tabaku, įvairiomis jo vartojimo priemonėmis bei pasekmėmis prasidėjo 1492 metų lapkričio 6 dieną, kuomet Kristupas Kolumbas savo kelionės dienoraštyje užfiksavo rūkančius indėnus. Vilniečiai tik 1620–1635 metais pradėjo rūkyti tabaką, tačiau to paties amžiaus 4 dešimtmetyje jis tapo mokesčių rinkimo objektu mieste: vadinasi, šis įprotis visuomenėje buvo paplitęs ir matomas.

„Tabako vartojimo įpročius liudijančių šaltinių, ypač ankstyvesniais amžiais, nėra daug, todėl atsakymų į man rūpėjusius klausimus ieškojau tuomečiuose šio įpročio liudininkuose, t. y. pypkėse. Pagal jų spalvas ir formas galima atsekti tabako kelius ir jo vartojimo priemonių madas nuo XVII amžiaus iki XIX amžiaus pradžios.

Iš pradžių pas mus, kaip ir visoje Europoje, vyravo Nyderlandų pypkių meistrų produkcija, tačiau vos po trijų dešimtmečių ją mūsų krašte nukonkuravo Osmanų imperijos meistrų gamintos sudėtinės pypkės ir pigesnis tabakas“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas, parodos kuratorius dr. Atas Žvirblys, penkerius metus tyrinėjęs pypkių ir rūkymo istoriją.

Anot jo, tai susiję ir su kariniais susidūrimais tarp Osmanų imperijos ir Abiejų Tautų Respublikos, nes tarp priešų neišvengiami vyko ne tik mirtinos kovos, bet ir kultūriniai mainai.

Vilniaus meistrai įvaldo pypkių gamybos meną

Atsiradus reguliariam poreikiui parūkyti, į procesą įsijungdavo verslininkai, kurie užsiimdavo tabako lapų importu ir apdirbimu bei pypkių gamyba ir prekyba, o importinėms pypkėms neužtikrinant paklausos, pradėta plėtoti ir vietinė gamyba.

„Pagrindinis vietinis pypkių gamybos verslas buvo įsikūręs istoriniame Vilniaus Šnipiškių priemiestyje, dabartiniu adresu Kalvarijų g. 2. Prieš kelis dešimtmečius archeologai čia aptiko didžiulę pypkių gamybos dirbtuvę su daugiau nei 100 pypkių fragmentų ir gamybos priemonėmis – krosnimi ir pypkių laikikliais, kurie buvo tvirtinami prie specialiai tam paruošto neišdegto molio korpuso, o ant jų užmaunamos pypkės buvo išdegamos krosnyje“, – teigia A. Žvirblys.

Pasak jo, tai yra toliausiai į Šiaurės Rytus nutolusi dokumentuota to laikotarpio pypkių dirbtuvė Europoje.

Parodoje – per 300 pypkių ir skylėti rūkoriaus dantys

Tai pirma Lietuvoje tokio pobūdžio paroda, kurioje surinktos molinės pypkės atskleidžia vilniečių tabako rūkymo įpročius ir jų dinamiką daugiau nei dviejų šimtų metų laikotarpiu.

„Vilniaus muziejuose saugoma beveik du tūkstančiai pypkių ar jų fragmentų, didelė dalis – Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Būtent taip ir užsimezgė ryšys su pypkes tyrinėjančiu Atu, kas galų gale išaugo į bendrą parodą ir labai išsamų jos katalogą, vaizdžiai pristatančius vilniečių rūkymo istoriją. Džiugu ir tai, kad jau tampa gražia tradicija Vilniaus bastėjoje rengti miesto istorijai svarbius archeologinius tyrimus vainikuojančias ir jų svarbą žmonėms patraukliu būdu pristatančias parodas“, – džiaugiasi Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis, prieš metus Bastėjoje kuravęs parodą apie pirmuosius krikščionis pagoniškame Vilniuje.

Lankytojų dėmesio laukia molinės pypkės, kurios pateko į Vilnių iš įvairių Europos pypkių dirbtuvių nuo Nyderlandų iki Osmanų imperijos; taip pat ir vietinės, kurias pagamino vietiniai meistrai Vilniuje. Iš viso eksponuojama beveik 300 pypkių fragmentų. Parodą papildo autentiškos jų gamybos priemonės, su Vilniaus rūkaliais siejama ikonografija ir kiti eksponatai, pvz. kaukolė su nuolatinio rūkymo pažeistais dantimis. Paroda atskleidžia žalingų įpročių istoriją, priežastis ir pasekmes ir primena, jog rūkymas kenkia sveikatai.

Paroda „Po šimts pypkių!“ Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje veiks nuo 2022 metų lapkričio 17 dienos iki 2023 metų birželio 18 dienos.


21 balandžio, 2024

60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristatė Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ir Marijos Teresės […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
20 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 19 d. prie Šiaulių miesto centrinio parko estrados vyko šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

19 balandžio, 2024

Šią savaitę 230-ąjį jubiliejų švenčiančiuose Druskininkuose atidengti skulptoriaus R. Inčirausko sukurti atminimo suoleliai Druskininkams nusipelniusiems žmonėms: M. K. Čiurlioniui, K. […]

18 balandžio, 2024

Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. Jaunimo darbuotojo diena […]

17 balandžio, 2024

Šiandien prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato vyko šimtmetį šiemet mininčios Lietuvos dainų šventės įamžinimui skirto ąžuoliuko sodinimo akcija. Medelį […]

17 balandžio, 2024

Jubiliejinis festivalis Rokiškyje dovanojo emocijas ir puikų laiką ne tik žiūrovams, bet ir suteikė kūrybos džiaugsmo bei patirčių festivalio dalyviams. […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15 dieną Telšių kultūros centras tradiciškai atvėrė savo duris ne tik kultūros mylėtojams, bet ir visiems, norintiems šią dieną […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena. Tai šventė, sujungianti muzikos, teatro, šokio, dailės, fotografijos, muziejų, bibliotekų, kultūros vertybių apsaugos ir […]

16 balandžio, 2024

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Bibliotekų įstatymo pataisoms, leisiančioms bibliotekoms išdalyti nurašytas knygas. Už įstatymo projektą vieningai balsavo 116 Seimo […]

15 balandžio, 2024

Kultūros dienos išvakarėse Priekulėje pristatytas naujas festivalis „Ženklai“, kviečiantis pažinti nepažintą Priekulę ir jos kūrėjus. Festivalio atidarymo renginio metu įteikti […]

G. Kartano nuotr.
15 balandžio, 2024

Minint tarptautinę kultūros dieną Panevėžio teatre „Menas“ įteiktos 2024 m. Panevėžio miesto savivaldybės įsteigtos kultūros ir meno premijos. Jos skiriamos […]

15 balandžio, 2024

Birželį prasidėsiančios šimtmečio Dainų šventės metu Vilnius ruošiasi tiek dalyvių, tiek miesto svečių antplūdžiui. Be to, svarstoma apie galimybę šventę […]

11 balandžio, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtą Vaikų literatūros premiją viceministrė Agnė Kudarauskienė šiandien įteikė rašytojui Justinui Žilinskui ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos […]

11 balandžio, 2024

Kūryba. Ramybė. Įkvėpimas. Tai tik keli žodžiai, kurie puikiai apibūdina rašytojų rezidencijų programą „Parašyta Molėtų krašte“ (Writing@Moletai), kuri šiais metais […]

Telšių gimnazijos III laida. 1924 m.
10 balandžio, 2024

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, […]

9 balandžio, 2024

Narcizų žydėjimo šventė – pati gražiausia pavasario šventė Druskininkuose. Triskart keitę šventės datą, pagaliau garsiai skelbiame – Druskininkai žydi! Šįmet […]

9 balandžio, 2024

Kultūros ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pradeda įgyvendinti Socialinio recepto projektą, kuris vyks 13-oje Lietuvos savivaldybių. Šįmet projektas bus […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]