18 lapkričio, 2022
LNM

Paroda, atskleidžianti žalingų įpročių istoriją: kaip lietuviai pradėjo rūkyti?

Pypkė su Senojo Testamento scena su pranašą Joną ryjančia didžuve / S. Samsono nuotr. LNM

Nuo vaisto visoms ligoms gydyti iki XXI amžiaus rykštės – tabako istorija pasaulyje ir Europoje yra intriguojanti, o šiandien, pasibaigus net 5 metus trukusiam moksliniam tyrimui, galime kalbėti ir apie savą žalingų įpročių istoriją: pastarųjų šimtmečių vilniečių rūkymo kultūra iš kitų Europos miestų išsiskiria savo įvairumu ir dinamiškumu. Ją pasakoja šią savaitę Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Po šimts pypkių!”

Pypkių ir tabako kelias į Europą bei Lietuvą

Ilga europiečių „draugystė“ su tabaku, įvairiomis jo vartojimo priemonėmis bei pasekmėmis prasidėjo 1492 metų lapkričio 6 dieną, kuomet Kristupas Kolumbas savo kelionės dienoraštyje užfiksavo rūkančius indėnus. Vilniečiai tik 1620–1635 metais pradėjo rūkyti tabaką, tačiau to paties amžiaus 4 dešimtmetyje jis tapo mokesčių rinkimo objektu mieste: vadinasi, šis įprotis visuomenėje buvo paplitęs ir matomas.

„Tabako vartojimo įpročius liudijančių šaltinių, ypač ankstyvesniais amžiais, nėra daug, todėl atsakymų į man rūpėjusius klausimus ieškojau tuomečiuose šio įpročio liudininkuose, t. y. pypkėse. Pagal jų spalvas ir formas galima atsekti tabako kelius ir jo vartojimo priemonių madas nuo XVII amžiaus iki XIX amžiaus pradžios.

Iš pradžių pas mus, kaip ir visoje Europoje, vyravo Nyderlandų pypkių meistrų produkcija, tačiau vos po trijų dešimtmečių ją mūsų krašte nukonkuravo Osmanų imperijos meistrų gamintos sudėtinės pypkės ir pigesnis tabakas“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas, parodos kuratorius dr. Atas Žvirblys, penkerius metus tyrinėjęs pypkių ir rūkymo istoriją.

Anot jo, tai susiję ir su kariniais susidūrimais tarp Osmanų imperijos ir Abiejų Tautų Respublikos, nes tarp priešų neišvengiami vyko ne tik mirtinos kovos, bet ir kultūriniai mainai.

Vilniaus meistrai įvaldo pypkių gamybos meną

Atsiradus reguliariam poreikiui parūkyti, į procesą įsijungdavo verslininkai, kurie užsiimdavo tabako lapų importu ir apdirbimu bei pypkių gamyba ir prekyba, o importinėms pypkėms neužtikrinant paklausos, pradėta plėtoti ir vietinė gamyba.

„Pagrindinis vietinis pypkių gamybos verslas buvo įsikūręs istoriniame Vilniaus Šnipiškių priemiestyje, dabartiniu adresu Kalvarijų g. 2. Prieš kelis dešimtmečius archeologai čia aptiko didžiulę pypkių gamybos dirbtuvę su daugiau nei 100 pypkių fragmentų ir gamybos priemonėmis – krosnimi ir pypkių laikikliais, kurie buvo tvirtinami prie specialiai tam paruošto neišdegto molio korpuso, o ant jų užmaunamos pypkės buvo išdegamos krosnyje“, – teigia A. Žvirblys.

Pasak jo, tai yra toliausiai į Šiaurės Rytus nutolusi dokumentuota to laikotarpio pypkių dirbtuvė Europoje.

Parodoje – per 300 pypkių ir skylėti rūkoriaus dantys

Tai pirma Lietuvoje tokio pobūdžio paroda, kurioje surinktos molinės pypkės atskleidžia vilniečių tabako rūkymo įpročius ir jų dinamiką daugiau nei dviejų šimtų metų laikotarpiu.

„Vilniaus muziejuose saugoma beveik du tūkstančiai pypkių ar jų fragmentų, didelė dalis – Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Būtent taip ir užsimezgė ryšys su pypkes tyrinėjančiu Atu, kas galų gale išaugo į bendrą parodą ir labai išsamų jos katalogą, vaizdžiai pristatančius vilniečių rūkymo istoriją. Džiugu ir tai, kad jau tampa gražia tradicija Vilniaus bastėjoje rengti miesto istorijai svarbius archeologinius tyrimus vainikuojančias ir jų svarbą žmonėms patraukliu būdu pristatančias parodas“, – džiaugiasi Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis, prieš metus Bastėjoje kuravęs parodą apie pirmuosius krikščionis pagoniškame Vilniuje.

Lankytojų dėmesio laukia molinės pypkės, kurios pateko į Vilnių iš įvairių Europos pypkių dirbtuvių nuo Nyderlandų iki Osmanų imperijos; taip pat ir vietinės, kurias pagamino vietiniai meistrai Vilniuje. Iš viso eksponuojama beveik 300 pypkių fragmentų. Parodą papildo autentiškos jų gamybos priemonės, su Vilniaus rūkaliais siejama ikonografija ir kiti eksponatai, pvz. kaukolė su nuolatinio rūkymo pažeistais dantimis. Paroda atskleidžia žalingų įpročių istoriją, priežastis ir pasekmes ir primena, jog rūkymas kenkia sveikatai.

Paroda „Po šimts pypkių!“ Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje veiks nuo 2022 metų lapkričio 17 dienos iki 2023 metų birželio 18 dienos.


18 kovo, 2024

Šiandien Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatų apdovanojimo ceremonija. Renginio metu pagerbta 16-a šalies […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

13 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Paryžiuje. Antradienio vakarą šalies vadovas kartu su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu bei […]

13 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia vizitą Paryžiuje. Trečiadienį Lietuvos vadovas dalyvavo vieno žymiausių kubizmo atstovų skulptūroje, litvako Žako Lipšico […]

Luko Balandžio nuotr.
12 kovo, 2024

Šiemet jau 34 kartą džiaugiamės laisve ir atkurta savo šalies nepriklausomybe. Džiaugiamės ir nauja, labai viltinga karta, gimusia, užaugusia, subrendusia […]

12 kovo, 2024

Kauno miesto savivaldybės įsteigtos Kultūros premijos šiemet atiteks penkiems kūrėjams – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistui Martynui Beinariui, poetui Edmundui […]

12 kovo, 2024

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas. Premijomis […]

11 kovo, 2024

Ukraina sumokėjo siaubingą kainą už savo pirmąjį „Oskarą“, bet ši pergalė yra svarbi, nes teisybė triumfavo. Tai pabrėžė Ukrainos pirmoji […]

8 kovo, 2024

Penktadienį Vyriausybės rūmuose pagerbti kultūros ir meno premijų laureatai. Šiais metais Vyriausybės kultūros ir meno premijos skirtos pedagogei, dailėtyrininkei Aleksandrai […]

8 kovo, 2024

Vienas iš Lietuvos  nepriklausomybės atkūrimui  skirtų renginių – knygos  sutiktuvės Ignalinos viešojoje  bibliotekoje ir susitikimas su autoriumi. Istorikas, karybos tyrinėtojas […]

Manto Iljinovo nuotr.
8 kovo, 2024

Pavasarėjančią 2024 m. kovo 5 d. popietę į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką rinkosi garbingi svečiai, bibliotekos bičiuliai bei meno […]

7 kovo, 2024

Jau daugiau nei penkmetį Tauragėje organizuojamas „Menų Festas“ siekia užtikrinti, kad nemokama kokybiška kultūra pasiektų kiekvieną, o ypač – jaunimą. […]

7 kovo, 2024

„Neradau bibliotekoje norimos knygos, tai užsisakiau ją iš kito miesto. Pristatys į knygomatą“. Dar prieš keliolika metų toks sakinys būtų […]

7 kovo, 2024

Kovo 6 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaryta antroji vieno eksponato parodų ciklo paroda „Subtili […]

7 kovo, 2024

Šiandien vis dažniau atsisukame į tikrus, vertingus, labai savitus mūsų kultūros dalykus. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
7 kovo, 2024

Antradienio vakarą Rašytojų klube tekstologei, vertėjai, tautosakininkei Lilijai Kudirkienei įteikta Lietuvių PEN centro ir Kultūros ministerijos premija už 2023 metais […]

Rimas Tuminas, L. Lavastes nuotr.
6 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda reiškia užuojautą dėl teatro režisieriaus Rimo Tumino mirties. „Rimas Tuminas buvo išskirtinė asmenybė, formavusi Lietuvos […]

5 kovo, 2024

Klaipėdos rajoną pasiekė ilgai laukta Lietuvos nacionalinio kultūros centro žinia – Veiviržėnų Šv. Marijos Magdalenos atlaidai įtraukti į Lietuvos nematerialaus […]

5 kovo, 2024

Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje (Molo g. 60) paskutinę žiemos dieną – vasario 29-ąją – startavo […]

Lietuvos heraldikos tradicija / Organizatorių nuotr.
4 kovo, 2024

Gausiu būriu šį pavasarį į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą suskrido bendruomenių puoselėjamos tradicijos ir jas išsaugančios veiklos. Šiemet sąvadą […]