Pasaulio lietuvių lyderiai pirmą kartą rinkosi Žemaitijoje: Plungė tapo diasporos centru

Net tris dienas Plungė buvo tapusi pasaulio lietuvių sostine. Liepos 23–25 dienomis kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose vykęs Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) lyderių suvažiavimas „Stiprybę teikia vienybė ir pasirengimas“ į Žemaitiją subūrė beveik šimtą lietuvių bendruomenių lyderių iš daugiau kaip 30 pasaulio valstybių.

Tai pirmas kartas, kai toks tarptautinis diasporos renginys surengtas Žemaitijoje. Pasak organizatorių, pasirinkimas vykti į regioną nėra atsitiktinis – taip siekiama parodyti užsienyje gyvenantiems lietuviams ne tik sostinę, bet ir autentišką Lietuvos kultūrą, istoriją bei žmones.

Pirmoji pažintis – Šaltojo karo ekspozicijoje

Suvažiavimo dalyviai pirmiausia susitiko prie Platelių esančioje Šaltojo karo ekspozicijoje, kur juos pasveikino Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.

Vėliau svečiai dalyvavo pažintinėje programoje – aplankė svarbiausias Plungės krašto vietas, susipažino su miesto istorija, dalyvavo ekskursijoje bei Žemaičių dailės muziejuje surengtos fotografijų parodos „M. K. Čiurlionis. Laisvės preliudas“ atidaryme.

Vakare kunigaikščio Oginskio rūmų žirgyno salėje pasaulio lietuviams buvo pristatyta Plungė, jos istorija ir šiandienos pasiekimai.

Žemaitiškos tradicijos paliko įspūdį svečiams

Vienu įsimintiniausių renginių tapo pažintis su Žemaitijos tradicijomis. Suvažiavimo dalyviai kartu su vietos folkloro kolektyvais dainavo, šoko, žaidė tradicinius žaidimus, o Bukantės dvaro ir Sedos gaspadinės vaišino žemaitiškais patiekalais – kastiniu, cibulyne, silkės valgiais, pusmarškonės koše ir kitais regiono skoniais.

Daugeliui užsienio lietuvių tai buvo pirmoji pažintis su autentiška Žemaitijos kulinarine kultūra.

Aptartos svarbiausios Lietuvos ir diasporos temos

Pagrindinė suvažiavimo programa prasidėjo liepos 24-ąją. Renginį atidarė PLB pirmininkė Dalia Henke, PLJS pirmininkė Agita Beržanskaitė, arkivyskupas Lionginas Virbalas, užsienio reikalų viceministras Kristupas Vaitiekūnas, PLB atstovas Lietuvoje Antanas Vinkus ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis.

Sveikinimus nuotoliniu būdu perdavė Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Suvažiavimo metu diskutuota apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, geopolitinius iššūkius, nacionalinį saugumą, paramą Ukrainai, lietuvių bendruomenių stiprinimą bei jaunimo įtraukimą į diasporos veiklą.

Pranešimą tema „Ar išliksime lietuviais užsienyje šiuolaikinėje geopolitinėje situacijoje?“ skaitė filosofė ir rašytoja dr. Dalia Staponkutė.

Diskusijose dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei kitų institucijų atstovai.

Plungė – vieta, kur susitinka pasaulio lietuviai

Plungės rajono meras Audrius Klišonis pabrėžė, kad tokie renginiai regionuose padeda diasporai geriau pažinti Lietuvą.

„Labai džiugu, kad jūsų suvažiavimai vyksta ne tik sostinėje, bet ir regionuose, kur autentiška kultūra yra stipresnė nei didmiesčiuose. Tad puiku, kad galime ją parodyti, kad galime atrasti sąsajas ir šiltą žmogišką ryšį“, – sakė meras.

Suvažiavimo metu taip pat padėkota prie renginio organizavimo prisidėjusiems žmonėms, o vakare dalyviai buvo pakviesti į dokumentinio filmo „Mūsų Olimpiada“ premjerą Plungės kultūros centre. Filmas pasakoja apie Pasaulio lietuvių sporto žaidynes ir diasporos bendruomenes, puoselėjančias lietuvybę skirtinguose pasaulio kraštuose.

Bendruomenių stiprinimas – svarbiausias tikslas

Paskutinę suvažiavimo dieną dalyviai aptarė lietuvių bendruomenių ateitį, lyderystės ugdymą, tarpusavio bendradarbiavimo galimybes bei pasirengimą būsimiems bendriems projektams.

Po trijų intensyvių dienų Plungėje pasaulio lietuvių delegacijos išvyko į Telšius, tęsdamos pažintį su Žemaitijos regionu.

Pasaulio lietuvių bendruomenė vienija lietuvių organizacijas daugiau kaip 50 pasaulio valstybių. Jos tikslas – išsaugoti lietuvišką tapatybę, stiprinti ryšius tarp diasporos ir Lietuvos bei skatinti lietuvių bendradarbiavimą kultūros, švietimo, verslo ir pilietiškumo srityse. Pastaraisiais metais vis daugiau tarptautinių diasporos renginių organizuojama ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvos regionuose, taip prisidedant prie jų žinomumo ir kultūrinio gyvybingumo.