Pasidžiaugusi metų renginiais Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardą Palūšė perdavė Užpaliams
Gruodžio 8 dieną Palūšėje (Ignalinos r.) iškilmingu šventiniu renginiu užbaigti šio kaimo – 2017-ųjų Lietuvos mažosios kultūros sostinės – metai. Garbingas vardas, kurį Palūšė perėmė iš Molėtų rajono Alantos bendruomenės su geriausiais linkėjimais buvo perduotas Utenos rajono Užpalių miesteliui. Šventėje skambėjo patys gražiausi žodžiai, išdalintos dešimtys padėkų, simbolinių draugystės sagų, džiaugtasi draugyste, bendryste, žmonių širdžių šiluma ir bendruomenėms linkėta viltingo ėjimo į priekį. Muzikinę programą šventės dalyviams dovanojo Didžiasalio vokalinis ansamblis „Vėtrungė“ ir Ceikinių muzikantai. Renginys vyko naujajame Palūšės turizmo centre „Campus Viridis“.
„Šiais metais mes pripratom prie stebuklų. Argi ne stebuklas, kad mūsų mažas kaimas staiga tapo sostine. Ir tuomet viskas pasikeitė. Keitėmės ir mes. Ėjome aukštai pakėlę galvas, bet neužrietę nosių. Kartu tobulėjom, mokėmės, džiaugėmės, rūpinomės. Ir visos durys mums atsidarydavo, visi mums padėjo. Lūšių ežero pakrantėje įspaudėme prasmingus pėdsakus“,– tokiais žodžiais į susirinkusius baigiamajame metų renginyje kreipėsi Palūšės kaimo bendruomenės renginių organizatorė Dalia Lapėnienė. Kartu su bendruomenės pirmininku Arvydu Gaideliu ji prisiminė gražiausias metų akimirkas, o metų ataskaitą pateikė Ignalinos televizijos specialiai šiai progai sukurtame filme.
Prie gražuolio Lūšių ežero besiglaudžiantis Palūšės kaimas tikrai žinomas visoje Lietuvoje. Nors čia – tik apie 90 gyventojų, vietovė, ypač vasarą, gausiai lankoma turistų. Ją garsina nuostabi gamta, medinis šv. Juozapo bažnyčios ansamblis, Miko Petrausko atminimas ir, žinoma, senos vandens turizmo tradicijos. Palūšė dar vadinama Aukštaitijos nacionalinis parko širdimi. Čia atsiveria vandens keliai į nuostabų ežerų, ežerynų, upių ir upelių pasaulį. 2007 m. Ignalinai, Palūšei ir Strigailiškiui suteiktas kurortinės vietovės vardas. Na o 2017-iaisiais džiaugtasi garbingu Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardu. Ir ne tik džiaugėsi. Palūšiškiai, bendradarbiaudami su savivaldybe, seniūnija, kultūros ir sporto centru, Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direkcija, daug dirbo, stengėsi, kad vardas šis plačiai skambėtų, kad visą Ignalinos kraštą garsintų. Būta daug gražių ir įsimintinų renginių. Plačiai nuskambėjo žiemos šventė „Trauk stintelę“, vasaros pradžios ir Valtininko dienos šventė, garsioji „Palūšės regata 2017”, daugiau nei savaitę vykęs vasaros festivalis „Palūšės vėjai“, dailės pleneras „Ant bangos“ ir kt. Įsimintini buvę tradiciniai Blynakepio, mugės „Lūšių rudenėlis“ renginiai bei naujai sumanytas kūrybos konkursas „Ir vėl grįžtu aš į Palūšę“. Praūžus pagrindinėms metų šventėms, Palūšės bendruomenė, dėkodama savo pagalbininkams ir bičiuliams, juos pakvietė kartu pakeliauti po Žemaitiją, pasidžiaugti šio krašto garsiomis ir gražiomis vietomis.
Meras Henrikas Šiaudinis Palūšės bendruomenės vadovui A. Gaideliui įteikė savivaldybės padėką už Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardo garbingą įprasminimą, aktyvią veiklą, naujas iniciatyvas, gražius metų renginius, tradicijų puoselėjimą ir meilę gimtajam kraštui. „Greitai prabėgo šie įsimintini metai. Tikiu, kad jie buvo geras startas gražiai Palūšės turistinei ateičiai.“,– sakė meras ir prisiminė, kad pati pradžia buvo šiek tiek baugi, tačiau visų bendromis pastangomis pavyko daug padaryti. Bendruomenę sveikino ir už metų renginius dėkojo Seimo narys Gintautas Kindurys, prasmingą bendradarbiavimą kartu išgyvenę seniūnas Jonas Polita, Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas. „Esame stiprūs tiek, kiek stiprios mūsų bendruomenės. Mažos rankos ir didelės širdys daug gali padaryti.“,– pastebėjo G. Kukanauskas.
Palūšiškiams už gražią draugystę padėkojo Alantos miestelio seniūnas Aidonas Užubalis ir kultūros renginių organizavimo specialistė Vaida Saugūnienė. Jie abu dalyvavo svarbiausiuose renginiuose ir buvo sužavėti šio krašto žmonių nuoširdumu, kūrybiškumu.
Na o kai savo pagalbininkams, savanoriams, rėmėjams ir aktyviems bendruomenės nariams ėmė dėkoti palūšiškiai, tai atrodė, kad tos padėkos niekada nesibaigs. Turbūt nebuvo užmirštas nė vienas, kuris vienaip ar kitaip prisidėjo organizuojant renginius, parėmė finansiškai ar savanoriavo, aktyviai dalyvavo, talkino. Pirmiausia grupėmis kviesti savivaldybės, seniūnijos, kultūros įstaigų, nacionalinio parko, rajono vietos veiklos grupės atstovai. Padėkota Ignalinos ir Palūšės verslininkams, organizacijos „Žaibo kumštis“ savanoriams, žurnalistams. Kuo nuoširdžiausiai dėkota visada šalia buvusiems aktyviausiems bendruomenės nariams, neužmiršti ir į bendruomenės veiklą įsitraukę kaimo naujakuriai, jaunimas. Visiems dėkojant buvo įsegti savotiški medaliai – keramikinės draugystės sagos, pervertos tautiška juostele. Taip gražiai įprasminti bendri darbai ir bendras džiaugsmas.
Baigiamuoju šventės akcentu tapo simbolinės Lietuvos mažosios kultūros sostinės ugnies perdavimas Užpalių bendruomenei. Dideliu būriu atvykę užpaliečiai, seniūnijos ir Utenos savivaldybės atstovai pristatė gražų savo kraštą ir pasidžiaugė puikiais Palūšės pasiekimais. „Mums labai malonu čia būti ir didelė garbė perimti šią ugnį. Tegul toliau liepsnoja mažųjų kultūros sostinių laužas, tegul skatina kaimų žmones gyventi geriau ir gražiau…“,– kalbėjo Užpalių seniūnas Eugenijus Keraminas. Bendruomenės pirmininkė Vida Juškiene perdavė užpaliečių atvežtas dovanas: fotodrobę su miestelio panorama, naminį sūrį, kibirėlį medaus. Dar viena dovana tapo klebono Jono Bučelio daina ir giesmė. Svečiai pasakojo, kad Užpaliai labai gražus ir senas tradicijas puoselėjantis miestelis, besididžiuojantis įspūdinga Švč. Trejybės bažnyčia, Šventosios upe, nuostabiais kraštovaizdžiais ir puikiais žmonėmis, kurie tikrai labai stengsis pateisinti mažosios kultūros sostinės vardą. Užpaliečiams, kaip jie sakė, bus lengviau, nes jie jau treti, jau turi iš ko pasisemti patirties.
Ramūno Karbauskio sumanytas projektas „Mažoji Lietuvos kultūros sotinė“ pradėtas vykdyti 2015 m., kai pirmąja sostine tapo Naisiai. Šiuo projektu siekiama skatinti mažųjų miestelių ir kaimų kultūrinę veiklą, atkreipti dėmesį į ten gyvenančių žmonių kūrybą, jų saviraiškos būdus, skleisti profesionalųjį meną, supažindinti Lietuvą su kultūrinėmis bendruomenių iniciatyvomis.
Lina Kovalevskienė, Ignalinos rajono savivaldybė
