Paskelbta NATO deklaracija: Ukrainai pakvietimas į Aljansą bus pateiktas, kai sąjungininkės pritars ir bus įvykdytos sąlygos
Antradienį paskelbtame Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo komunikate rašoma, kad Ukrainos įstojimui į Aljansą nebus taikomas narystės veiksmų planas. Visgi deklaracijos tekste konkretesni terminai, kada Ukraina galėtų tikėtis įstoti į NATO, nėra apibrėžti.
„Mes galėsime pateikti pakvietimą Ukrainai įstoti į Aljansą, kai sąjungininkės pritars ir bus įvykdytos sąlygos“, – rašoma NATO viršūnių susitikimo komunikate.
Deklaracijos tekste pabrėžiama, kad Ukrainai nebus taikomas narystės veiksmų plano reikalavimas.
„Mes visiškai remiame Ukrainos teisę pasirinkti savo saugumo planus. Ukrainos ateitis yra NATO. Mes dar kartą patvirtiname įsipareigojimą, kurį prisiėmėme per viršūnių susitikimą 2008 m. Bukarešte, kad Ukraina taps NATO nare, ir šiandien pripažįstame, kad Ukrainos kelias į visišką euroatlantinę integraciją nereikalauja Narystės Veiksmų Plano“, – rašoma dokumente.
Taip pat komunikate išsakoma parama Ukrainai vykdant reformas kelyje į NATO.
„Ukraina tampa vis labiau sąveikaujanti ir politiškai integruota į Aljansą ir padarė reikšmingą pažangą reformų kelyje. Sąjungininkės ir toliau rems ir peržiūrės Ukrainos karinio suderinamumo pažangą bei būtinas papildomas reformas demokratijos ir saugumo sektoriuje. Pažangą nuolat vertins NATO užsienio reikalų ministrai. Aljansas rems Ukrainą vykdant šias reformas jos kelyje į būsimą narystę“, – akcentuojama susitikimo deklaracijoje.
Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienio vakarą pareiškė, kad Ukraina kvietimo į NATO sulauks, kai bus įvykdytos reikiamos sąlygos.
NATO lyderiai pažadėjo, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“, ir sutrumpino procesą, kurį turės pereiti Kyjivas, kad įstotų į Aljansą. „Mes galėsime pateikti kvietimą Ukrainai prisijungti prie Aljanso, kai sąjungininkės sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“, – sakoma lyderių pareiškime.
Tačiau tai, kad dėl būsimos narystės nepavyko žengti toliau nei buvo pažadėta 2008 m., yra skaudus smūgis V. Zelenskiui.
Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, sužinojęs apie atsargias formuluotes, jis sakė, kad NATO nėra pasirengusi nei pakviesti Ukrainos, nei padėti jai tapti nare. O tai, pasak jo, reiškia, kad galimybių langas derėtis dėl Ukrainos narystės NATO paliekamas derybose su Rusija. „Rusijai tai reiškia motyvaciją tęsti terorą“, – sakė V. Zelenskis, tikinęs, kad Ukrainos narystė nekeltų NATO narėms pavojaus įsitraukti į karą su Rusija, bet padarytų Aljansą stipresnį ir saugesnį.
Suvokdami V. Zelenskio nusivylimą, Vakarų pareigūnai pabrėžė, kad bus pateiktas platesnis paramos pasiūlymų paketas, kad Ukraina įgytų karinį pranašumą prieš įsibrovėlius.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G7) grupė paskelbs deklaraciją dėl ilgalaikės paramos, kuri bus pradėta, kai tik „bus pasiekta taika“. Tai turėtų būti paskelbta trečiadienį, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui.
Berlynas pažadėjo skirti Kyjivui dar 700 mln. eurų karinę pagalbą. Naujoji pagalba apima du raketų paleidimo įrenginius „Patriot“, dar 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 25 tankus „Leopard 1“.
Prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat sakė, kad Prancūzija prisideda prie Didžiosios Britanijos ir suteiks Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas SCALP, arba „Storm Shadow“, kad Ukraina galėtų smogti į Rusijos taikinius toli nuo fronto linijos. Jam tai paskelbus buvo pranešta, kad šios raketos jau Ukrainoje.
Danija ir Nyderlandai pranešė, kad 11 valstybių koalicija kitą mėnesį pradės mokyti Ukrainos lakūnus valdyti naikintuvus F-16, Rumunijoje bus įkurtas naujas mokymo centras.
Nors Rytų Europos šalys spaudė sudaryti aiškų Kyjivo prisijungimo prie NATO grafiką, JAV ir Vokietija nenorėjo žengti toliau duoto pažado, kad vieną dieną Ukraina taps nare. J. Bidenas, trečiadienį susitiksiantis su V. Zelenskiu, pareiškė, kad nėra sutikimo pasiūlyti Kyjivui narystę, kol vyksta karas su Rusija, nes tai gali tiesiogiai įtraukti į jį NATO.
Karas, didžiausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, paskatino NATO imtis plačių gynybos pertvarkų. Aljanso lyderiai pasirašė naujus regioninius planus apsisaugoti nuo bet kokio galimo Rusijos puolimo ir parėmė gynybos išlaidų didinimą.
