Į susitikimą su poetu, publicistu, teatro ir kino režisieriumi, bardu, dainų kūrėju ir atlikėju, populiarių knygų vaikams autoriumi Vytautu V. Landsbergiu Šiaurinė biblioteka pakvietė Panevėžio „Vilties“ progimnazijos septintokus bei moteris iš Panevėžio pataisos namų.
Autoriaus kūriniai ne kartą pateko į metų geriausių knygų penketuką, jis tris kartus buvo išrinktas geriausiu vaikų rašytoju, apdovanotas įvairiomis premijomis. Ir šiemet net dvi rašytojo knygos dalyvauja Metų knygos rinkimuose: „Pūkis karalius“ atsidūrė įdomiausių knygų vaikams, o „Žalčių karalienė“ – paaugliams penketukuose.
V.V. Landsbergis aktyviai domisi Lietuvos istorija, partizanų kovų, tremties tematika, yra sukūręs filmų bei išleidęs partizaniškų baladžių ir savo dainų rinkinį. Tad nenuostabu, jog ir naujausioje knygoje – „Žalčių karalienė“ gerai visiems žinoma lietuvių liaudies pasaka autoriaus atgaivinta ir perkelta į realų gyvenimą – XX a. Lietuvos partizanų kovų sūkurį. Knygoje panaudotos citatos iš partizanų vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščių, pasiremta partizanų dokumentais, laiškais, liudijimais. Autentiškumas pinasi su autoriaus fantazija, žiaurumais su romantika.
„Pabandžiau sujungti iš pažiūros du nesusijusius dalykus – lietuvių liaudies pasaką ir partizanų temą, atrandant pasakos sąsajas su dramatiška Lietuvos pokario istorija. Knygoje pasakoju apie pajūrio moksleivės Eglės pažintį su partizanų vadu Žilvinu, jos gyvenimą Gotlando saloje. Pasakojimą pabaigiu Eglės su keturiais vaikais grįžimu į Lietuvą aplankyti artimųjų…“, – knygą pristatė autorius. Menininkas prasitarė ketinantis pagal knygą sukurti serialą.
Kita susitikimo dalis buvo skirta V.V. Landsbergio organizuojamų moksleivių kino stovyklos rezultatų – meninių trumpametražių muzikinių filmų-novelių – peržiūrai ir aptarimui.
Stovyklos metu moksleiviai, supažinę su kūrybinėmis ir techninėmis kinematografijos subtilybėmis, padedami savo srities profesionalų, kūrė filmus, autentiškai įprasmindami Lietuvos istoriją. Štai vieną partizanišką autoriaus demonstruotą 8 minučių trukmės filmą „Žemės broliai“ pagal Ievos Narkutės dainą (žodžiai partizano, poeto B. Krivicko, muzika akordeonisto M. Levickio) kūrė daugiatautė komanda iš Šalčininkų, Nemėžio, Visagino, Rūdiškių, Vilniaus, Kauno ir Tauragės. Moksleiviai patys rašė įtraukiantį įtempto siužeto scenarijų, piešė kadruotes, vaidino, filmavo bei atliko kitas kino industrijos užduotis. Jų įkūnytos istorijos pagrindas – legendinio partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto ėjimas į Vakarus per geležinę Sovietų Sąjungos sieną 1947 m.
Kaip susirinkusiems pasakojo V.V. Landsbergis, šio žygio metu žuvo beveik visi Daumantą lydėję partizanai, išskyrus jį pati ir dar vieną bendražygį. „Daumantui net dukart pavyko pereiti ypatingai saugomą sieną, kurią supo trys eilės spygliuotos tvoros su signalizacija, tekančia elektros srove, ir kas 150-200 m. bokšteliuose budinčiais ginkluotais kareiviais. Jis pasiekė Lenkiją, o vėliau ir kitas Europos šalis, bei papasakojo pasauliui apie Lietuvoje vykdomas represijas, trėmimus, laisvės kovų sąjūdį“, – apie didvyrišką partizanų vado žygį pasakojo svečias.
Dar vienas susirinkusiųjų dėmesį prikaustęs 7 minučių trukmės filmas – „Devyni paukščiai“ pagal Sesario Valjecho eilėraštį „Valandų smurtas“, pasakojantis tremtinių istoriją, paremtą Anykščių tremtinių sąjungos pirmininkės liudijimu apie moksleivių pogrindžio organizaciją, padėjusią partizanams.
Nors moksleivių kino stovyklos metu nagrinėtos sudėtingos temos – partizanų laisvės kovos, tremtis, moksleivių sukurti ir susirinkusiems demonstruoti filmai, pasak V. V. Landsbergio, stebina savo brandumu ir emocija. Tokiu būdu Lietuvos pokario istorija, jos laivės kovos tampa sava patirtimi jaunimui, kuriems iki tol minėta tema neatrodė sava ar aktuali. „Tai itin veiksminga kūrybinio ir pilietinio ugdymosi priemonė. Turime pažinti savo didvyriais, domėtis jų istorija. Partizanų vadų – Vanago ir Dzūko dienoraščius verta perskaityti kiekvienam“, – susitikimo pabaigoje rekomendavo moksleiviams kūrėjas.
Atsisveikindamas V.V. Landsbergis padovanojo bibliotekai lietuvių liaudies dainų ir baladžių kompaktinius diskus („Kaimiečių mantros“ ir „Snaigių spygliai“).
