Pavasarį žydi medžiai ir žodžiai
Lyg jausdamas pavasario alsavimą, Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje sužaliavo Poezijos medis.
Poezijos diena minima kovo mėnesio 21 dieną visame pasaulyje jau nuo 2000 metų. Ir nors šventė dar ne taip seniai peržengė brandos slenkstį, pati poezija gyvuoja, džiugina ir jaudina žmones jau šimtus, o gal net tūkstančius metų.
Kaip pasakyti pasaulį, kad jis tilptų į kelias ar keliolika eilučių?
Turbūt sunku rasti žmogų, kuris nebūtų bandęs pats parašyti eilėraščio. Tai rodo, kad poezija nepraranda galios ir aktualumo nepriklausomai nuo laikmečio ar epochos. Eilėraščiai skaitomi, cituojami, dainuojami, sakomi iš atminties. Juose nuolat veriasi seni ir kuriasi nauji pasauliai, skleidžiasi po metaforomis paslėptos mintys ir jausmai.
Pasak poeto Mariaus Buroko, šiuolaikiniame pasaulyje eilėraštis – tai pauzė, galimybė nors trumpam susimąstyti ir pasigrožėti. Poeziją skaitantys žmonės – tai žmonės, pasinaudoję proga mąstyti. Mąstyti štai tokia originalia forma.
Skaitytojams siūlome atsiversti savo mėgstamą poezijos knygą, atitrūkti nuo įkyrėjusios rutinos ir mintimis nusikelti toli nuo realybės.
