Zarasuose nuvilnijo jubiliejiniai „Poezijos pavasario“ skaitymai
Poezija yra tarsi sielos balsas, kur kiekvienas žodis tampa garsu, o kiekviena eilutė – melodija.
Žydinčių alyvų ir mirguliuojančių ežerų fone, Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka atvėrė duris poezijos paukštei. Šiemet tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“ jubiliejinis. Jau 60-ąjį kartą Lietuvoje ir 40-ąjį kartą Zarasuose pražydo gražiausiomis poetų eilėmis.
Šventėje dalyvavo šauni poetų ir skaitovų kompanija: jaunasis Lietuvos kūrėjas LINAS DAUGĖLA, bibliotekos bičiulis, poetas JUSTAS JASĖNAS, rašytoja, menininkė RENATA KARVELIS, charizmatiškasis poetas ALVYDAS KATINAS, 2024 metų „Poezijos pavasario“ laureatas, poetas VYTAUTAS KAZIELA, poetė, aktorė, vertėja SONATA PALIULYTĖ, diktorius, spaudos apžvalgininkas, poezijos skaitovas JUOZAS ŠALKAUSKAS. Vakaro svečiai dalijosi savo eilėraščiais, mintimis apie kūrybą.
Daugeliui uteniškio poeto, publicisto, redaktoriaus Vytauto Kazielos pristatinėti nereikia – jis gerai žinomas ir garsus visoje Lietuvoje, išleidęs penkiolika poezijos, eilėraščių knygų vaikams, publicistikos rinkinių, pelnęs ne vieną prestižinę literatūros premiją. Šiais metais tapo „Poezijos pavasario“ laureatu už knygą „Neatsimerk, Viešpatie“. Šis eilėraščių rinkinys yra netikėtas lyginant su ankstesne kūryba. Elegišką susimąstymą, lyrinius motyvus, praeities vizijas pakeitė daug gilesnis, gyvenimo ir būties slėpinius apmąstantis motyvas. Egzistencinės būsenos, ribinės situacijos, pasirinkimo būtinybė – bene ryškiausi naujojo V. Kazielos rinkinio motyvai.
Atgaiva sielai buvo klausytis Juozo Šalkausko. Nors jau aštuoneri metai J. Šalkauskas nedirba radijuje, tačiau jo balsą Lietuva tebegirdi per „Poezijos pavasarį“. Svečias pasidžiaugė, kad šis „Poezijos pavasaris“ jam yra penkiasdešimt antrasis. Jo įtaigus balsas, taisyklinga tartis bei intonacija, mintinai deklamuojant poeto Pauliaus Širvio eiles, nepaliko abejingų klausytojų.
Savo naujausia kūryba dalinosi poetė, slemerė Renata Karvelis, kuri savo kūryboje apmąsto feminizmo ir kitas visuomenines problemas. Jaunosios kartos rašytojos knygoje „mOterOs“, kurią pristatė zarasiškiams, veriasi aktuali, originali ir drąsi moteriškumo samprata. Eilėraščiuose kalbama apie moteris, moterystę, solidarumą, feminizmą. Gausu kritikos šiuolaikinio pasaulio detalėms, vis dar dažnai pasitaikančioms vyrų ir moterų nelygybės apraiškoms. Eilėraščiai ironiški, provokuojantys, kviečiantys diskusijai, taiklūs ir nenuspėjami.
Alvydas Katinas – poetas, buvęs Utenos rajono meras. Jo kūrybos skrynioje – trys poezijos knygos: „Sienos iš vėjo“, „Nugalėję lygumas“, „Vaikšto vienas: eilėraščiai“. Kūryboje stiprus gimtinės motyvas. Savitumą lemia rimties ir ironijos jungtys. Jos originaliai nuspalvina meilės, bendrystės kitų egzistencinių būsenų išgyvenimus ir kūrybos autorefleksijas. Skaitydamas A. Katinas nestokojo humoro ir geros nuotaikos.
Dar viena vakaro viešnia – poetė, aktorė, vertėja Sonata Paliulytė. „Visada norėjau išmokti kalbėti universalia amžinybės kalba. Poezija – tai vienas iš nedaugelio kelių, vedančių link šio universalumo. Todėl juo einu, retkarčiais pasidairydama į debesis ar į kosmoso kiaurymę, bet neieškodama horizonto“, – teigia Sonata. Jos skaitoma poezija jaudino klausytojų širdis.
Jaunajam kretingiškiui poetui Linui Daugėlai šis festivalis aštuntasis. Daugeliui skaitytojui Linas atpažįstamas iš publikacijų kultūrinėje spaudoje, įvairių literatūrinių renginių. Pasak poeto, jo tekstai kyla iš kasdienybės fragmentų, buvinėjimų, susiskaudėjimų, vėjo gaudymo ir akmenų kalbinimo. Taip pat Linas rašo eseistiką, recenzijas, o pasaulį atidžiai stebi ir pro fotoobjektyvą. „Kūryba man suteikia prasmę, padeda pajausti, kiek dangaus telpa mūsų saujose“, – taip apie kūrybos prigimtį kalba L. Daugėla.
Tarp vakaro svečių smagu buvo matyti bibliotekos bičiulį, kunigą, poetą Justą Jasėną, kuris kasmet bibliotekai dovanoja šūsnį vertingų knygų. Justas pradėjo kurti anksti. Pirmoji publikacija – moksleivių poezijos rinktinėje „Atviros eilės” 2000 m., tada jis tapo šalies moksleivių poezijos konkurso nugalėtoju, o jau po metų – Tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris” jaunuoju laureatu. Poetas yra išleidęs tris poezijos rinkinius: „Užmigdykite mus Ežeruos“, „Artumų Erčios“ , „Surink iš pakraščių“. Kunigo poeto kūrybos laukas ir temos labai plačios – tai ir jautrus žodis mūsų kultūros žmonėms, šviesuoliams, dvasininkams, visiems, su kuriais teko jam bendrauti ir kurie turėjo poveikį jo dvasiniam gyvenimui. Rasime eilėraščių, kupinų egzistencinio nerimo, nostalgijos ir jautrios savistabos, nemažai vietos skiriama tikėjimo ir religijos klausimams, dievoieškai.
Tradicija yra tapusi kasmetinės Zarasų rajono savivaldybės Felikso Jakubausko literatūrinės premijos įteikimas. Pasidžiaugusi rašančiais ir kuriančiais žmonėmis, Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė už ilgametę ir aktyvią veiklą Dusetų literatų klube „Atgaiva“, ištikimybę literatūriniam puslapiui „Virš tylos“ gyvenimo išmintį poezijoje laureato diplomu apdovanojo Eleną Eugeniją Arminienę. Kolegos literatai pabrėžia E. Arminienės aktyvų dalyvavimą literatūriniame Zarasų krašto gyvenime, jos kūryba nuolat spausdinama vietos laikraštyje „Zarasų kraštas“, o poezija, pasak O. Raugienės, pasižymi vidinių išgyvenimų originalumu ir jautrumu. V. Trusovas rašo: „Literatės eilėraščiai kupini gyvenimiškos išminties, laiko apmąstymų“. E. E. Arminienė keturiasdešimt šešis savo gyvenimo metus skyrė Zarasų krašto švietimo sričiai, o būdama senjore mėgsta skaityti knygas ir keliauti.
Šventę papuošė ir mūsų krašto literatų klubo „Virš tylos“ narių eilės. Savo poeziją skaitė klubo pirmininkas Vasilijus Trusovas, Onutė Kačkienė, Olga Černova, Danutė Pulokaitė, Lidija Maldauskienė, Elena Eugenija Arminienė ir Jūratė Mardosienė. Muzikinius kūrinius dovanojo Zarasų Pauliaus Širvio progimnazistės Marija, Viltė ir Marija, vadovaujamos mokytojo Gražvydo Gasparavičiaus.
Jubiliejinį „Poezijos pavasarį“ vainikavo šventinis tortas ir malonūs pašnekesiai ant bibliotekos stogo.
