Penkios teisėjos nesutinka būti perkeltos į kitus teismų rūmus: teigia, kad prezidentas ignoravo jų prašymus
Po teismų pertvarkos įsigaliojimo penkios teisėjos nesutinka būti perkeltos į kitus teismų rūmus. Teisėjos tvirtina informavusios prezidentūrą kokiuose teismuose po reformos jos norėtų dirbti, tačiau, anot jų, Prezidentūra esą į jų lūkesčius neatsižvelgė. Teisėjų asociacijos pirmininko pavaduotojas Žanas Kubeckas teigia, kad, jei teisėjos bus perkeltos į kitus teismų rūmus prieš jų valią, gali būti pažeistas įstatymas.
Ši situacija penktadienį aptarta Teisėjų tarybos posėdžio metu. Posėdyje šalies Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis pristatė prezidento dekretus, kuriais, atsižvelgiant į nuo kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiančią teismų reformą, dalis teisėjų nuo minėtos datos perkeliami į kitas darbo vietas.
Teismų pertvarkos metu iš viso bus atsisakoma penkių rūmų infrastruktūros: Pasvalio, Skuodo, Pakruojo, Akmenės ir Lazdijų. Plungės apylinkės teismas bus panaikintas, jo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.
Anot prezidento patarėjo A. Kabišaičio, šalies vadovas, pagal įstatymą, tiesiog turi prašyti Teisėjų tarybos patarimo dėl dalies teisėjų darbo vietos pakeitimo.
„Prezidentas šiuo atveju tik įgyvendina imperatyvias įstatymo nuostatas, kur teisėjai turi dirbti“, – pažymėjo A. Kabišaitis.
Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė atkreipė dėmesį, kad teisėjos Diana Jakubėnė, Gintarė Bunikienė, Edita Masiukienė, Iveta Bartkevičienė ir Kristina Jurevičienė nesutinka būti perkeltos į tuos teismų rūmus, į kuriuos jas perkelti yra numatęs prezidentas savo dekretuose. Anot jos, teisėjos prezidentui yra pateikusios prašymus po reformos jas perkelti į kitus teismų rūmus.
„Penkios teisėjos (…) nesutinka su tuo, kas yra siūloma, dėl to, kad jos yra išreiškusios savo valią – vienos jų ją išreiškė rugsėjį, kitos – birželį – ir kreipėsi į prezidento kanceliariją, į prezidentą ir išreiškė pageidavimą būti perkeltos į kitus teismų rūmus, kurie yra joms priimtinesni dėl įvairių aplinkybių“, – tvirtino S. Rudėnaitė.
Prezidento patarėjas A. Kabišaitis savo ruožtu tvirtino, kad šalies vadovas yra susipažinęs su teisėjų prašymais.
„Prezidentas žino apie situaciją, žino apie teisėjų prašymus ir jie yra sprendžiami bendra tvarka“, – komentavo jis ir pridūrė, kad su teisėjomis, kurių darbo vietos yra keičiamos, buvo komunikuota.
Tuo metu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurečienė, kurią ketinama perkelti į Joniškio rūmus, tvirtino, kad Prezidentūra nei su ja, nei su jos kolegėmis teisėjomis, kurias planuojama perkelti dirbti kitur, nekalbėjo.
„Mano žiniomis, nei su manimi, nei su kolegėmis apie tai, kad padarykime dabar taip, o vėliau išspręskime taip, kaip jūs norėtumėte, nebuvo komunikacijos“, – dėstė K. Jurevičienė.
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja I. Bartkevičienė, kurią, pagal prezidento dekretą ketinama perkelti dirbti į Biržų rūmus, Teisėjų tarybos posėdyje atkreipė dėmesį, kad jai darbo vieta keičiama jau nuo kitų metų sausio 1 d. Teisėja piktinosi, kad į jos ir jos kolegų prašymus perkelti darbo vietą ir tuos teismų rūmus, kurie yra arčiau jų gyvenamųjų vietų, nebuvo atsižvelgta.
„Šiandien mes girdime, kad kažkada galimai, galbūt bus svarstoma. Bet mūsų situacija iš esmės keičiasi už kelių dienų. Mes negalime laukti kažkokį neapibrėžtą laiką. Jau ir taip laukėme pusę metų ir ilgiau. Neapibrėžtumo situacija tęsiasi. Turėjome pagrįstą lūkestį, kad tie mūsų prašymai bus apsvarstyti ir bus atsižvelgta į juos. Visos penkios galvojome, kad bus patenkinti tie mūsų prašymai ir būsime perkeltos į teismų rūmus, kurie yra arčiau mūsų gyvenamųjų vietų, nes, kaip sakėme, patirsime labai daug įvairių nepatogumų“, – dėstė I. Bartkevičienė.
Teisėjų tarybos posėdyje dalyvavęs Teisėjų asociacijos pirmininko pavaduotojas Ž. Kubeckas, kuris atstovavo anksčiau minėtas penkias teisėjas, tvirtino, kad kyla abejonė dėl teismų reformos įgyvendinimą numatančio teisės akto atitikties Konstitucijai.
„Apylinkių teismų reformos įstatyme nurodyta, kokius veiksmus turi atlikti prezidentas, tai yra parengti dekretus, kuriais iki 2023 metų, gruodžio 31 dienos, paskirti apylinkių teismų pakeitimus. Tokia įstatymo nuostata kelia abejonių apskritai dėl atitikimo Konstitucijai, taip pat nėra suderinta su Teismų įstatymo nuostatomis“, – aiškino jis.
Ž. Kubeckas aiškino, kad dėl kiekvienos iš teisėjų darbo pakeitimo Prezidentūra į Teisėjų tarybą turėtų kreiptis atskirai. Be to, pasak Teisėjų asociacijos vadovo, su tokiais pakeitimais turėtų sutikti ir pačios teisėjos.
„Jeigu dabar Teisėjų taryba pritartų pateiktų prezidento dekretų projektams, teisėjos būtų perkeltos į kitus teismo rūmus, nesilaikant Teismų įstatyme nustatytos tvarkos ir nesant Teisėjų tarybos patarimo dėl teisėjų perkėlimo. Tai būtų esminis pažeidimas dėl teisėjų perkėlimo“, – dėstė Teisėjų asociacijos atstovas.
Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė, vertindama susidariusią situaciją, pabrėžė, jog Teisėjų taryba šiuo atveju vargu, ar galėtų įvertinti, ar prezidento teikiami dekretai dėl teisėjų perkėlimo į kitas darbo vietas gali prieštarauti įstatymams. Vis dėlto, kaip svarstė S. Rudėnaitė, Prezidentūra turėtų reaguoti į teisėjų prašymus.
„Teisėjos rašė prezidentui, taip kad šiandien mes įstatymo problemų mes nesprendžiame, mes sprendžiame tai, kad įvyko dėl to, kad nebuvo svarstomi teisėjų prašymai, kurie turėjo būti svarstyti. Teisėjų (…) klausimai dėl perkėlimo į kitus rūmus turėtų būti svarstomi, joms turėtų būti teikiami atsakymai. Nežinau, ar teisėjos gavo atsakymus iš ten, kur rašė. Tai irgi neatitinka, manau, gero administravimo principų, nes neatsakyti žmogui, jei jis kreipiasi, yra nelabai gerai“, – aiškino Teisėjų tarybos pirmininkė.
Galiausiai Teisėjų taryba pritarė prezidento dekretams dėl teisėjų perkėlimo į kitus teismų rūmus nuo sausio 1 d., atsižvelgiant į nuo minėtos datos įsigaliosiančią apylinkių teismų reformą. Tiesa, Teisėjų taryba kartu nutarė siūlyti šalies vadovui G. Nausėdai operatyviai spręsti minėtų penkių teisėjų perkėlimo į jų pageidaujamus teismų rūmus klausimą.
