Pilies kaimo bendruomenės susitikime su Jurbarko rajono vadovais vyravo bendro darbo idėjos
Praėjusį penktadienį Jurbarko rajono savivaldybės vadovai lankėsi Pilies kaime, Skirsnemunės seniūnijoje. Mero pavaduotojas Saulius Lapėnas, administracijos direktorė Vida Rekešienė ir direktorės pavaduotojas Viktoras Ganusauskas apžiūrėjo suremontuotas Pilies kaimo bendruomenei priklausančias patalpas ir sutvarkytus sanitarinius mazgus su dušo kabinomis. Šie pokyčiai tapo galimi atnaujinus ir bendruomenės reikmėms pritaikius dalį buvusio darželio pastato patalpų.
Šiam tikslui pasiekti buvo įgyvendintas projektas Nr. LEADER-12-NEMUNAS-05-081 „Buvusio darželio pastato patalpų pritaikymas bendruomenės poreikiams“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą. Bendras projekto biudžetas sudarė – 66 902 tūkst. Eur (231,00 tūkst. Lt), kuriame Europos Sąjungos finansinė parama sudarė – 60 212 tūkst. Eur (207,90 tūkst. Lt), o Jurbarko rajono savivaldybė prisidėjo – 6 244 tūkst. Eur (21,56 tūkst. Lt) (nekilnojamuoju turto įnašu natūra). Prie projekto prisidėjo ir pati Pilies kaimo bendruomenė – 446 Eur (1,54 tūkst. Lt) savanorišku darbu.
Apžiūrėję projekto metu atliktus darbus savivaldybės vadovai susitiko su praėjusiais metais Pilies kaimo bendruomenės pirmininke išrinkta Ramute Matijošaitiene, šių metų vasario mėnesį naujai išrinkta seniūnaite Genovaite Baboniene bei kitais bendruomenės nariais. Susitikime savivaldybės vadovai atsakė į gyventojų klausimus, išklausė jų pastebėjimus ir pageidavimus dėl žvyrkelių ir gatvių asfaltavimo, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, kokybiško kultūrinio gyvenimo ir saviveiklos vystymo, daugiafunkcio centro įkūrimo, seniūnaičių teisių ir pareigų.
Gyventojus ypač domino planuojamas Panemunės pilies parko sutvarkymas. Susirinkusieji spėliojo, kokį poveikį tai turės kaimo gyventojams. Taip pat buvo išsakyti pageidavimai dėl didesnio savivaldybės finansavimo tvarkai Pilies kaimo viešosiose erdvėse palaikyti. Tai tik dalis temų, kurios buvo paliestos susitikimo metu, klausant Skirsnemunės seniūno Aido Mozūraičio, savivaldybės administracijos direktorės Vidos Rekešienės ir jos pavaduotojo Viktoro Ganusausko paaiškinimų bei komentarų.
„Rajono savivaldybės administracija, vertindama ir matydama šios bendruomenės dedamas pastangas, dar šiais metais numato galimybę nupirkti ir atlikti projektavimo darbus bendruomenės pastatui sutvarkyti, siekiant, kad jis pilnai funkcionuotų (pastate galėtų įsikurti medicinos punktas, biblioteka). Tuomet jau 2018 metams būtų galima planuoti lėšas šio projekto įgyvendinimui“, – vardijo artimiausius planus administracijos direktorė Vida Rekešienė bei informavo, kad, paaiškėjus projekto rengėjams, bus rengiamas dar vienas susitikimas su Pilies kaimo bendruomene šiam projektui aptarti.
„Esant ribotiems finansiniams ištekliams, bendruomenei teks pačiai apsispręsti dėl savo siekių ir poreikių tenkinimo eiliškumo (prioritetų), o ne švaistyti savo jėgas kaltų paieškoms dėl buvusių sprendimų ar eikvoti savo ir kitų laiką nepamatuotų pretenzijų kėlimui“, – akcentavo mero pavaduotojas Saulius Lapėnas, atkreipęs dėmesį, kad „nėra normalu tikėtis gauti ES finansinę paramą, kai bendruomenė disponuoja pastatu be žemės sklypo, ant kurio jis stovi. Ir nors bendruomenė prižiūri visą buvusią lopšelio-darželio teritoriją (tvarko, šienauja, valo), tačiau bet kokie jos veiksmai ir ketinimai teikti paraiškas įvairių projektų finansavimui gauti, stabdomi būtinumo tai iš anksto suderinti su Vilniaus dailės akademija, kuri yra šios teritorijos valstybinės žemės nuomotoja“.
Susitikimo dalyviai pritarė idėjai, kad interesų suderinimas ir susitarimas tarp vietos Pilies kaimo bendruomenės ir Vilniaus dailės akademijos neabejotinai būtų naudingas visoms pusėms. Juk Akademija dėl savo mokslo ir švietimo įstaigos statuso, net ir norėdama, negalėtų užsiimti tomis funkcijomis ir tam tikrų paslaugų teikimu čia atvykusiems lankytojams ar turistams, kai bendruomenė tai padaryti galėtų gana paprastai ir abipusiškai naudingai. Bendruomenė galėtų atvykstantiems pasiūlyti mokamas paslaugas parkuojant ir saugant automobilius, galimybę pasinaudoti ne tik tualetais, bet ir dušo paslaugomis pravažiuojantiems dviratininkams. Net ir turgavietės, veikiančios savaitgaliais, įrengimas šalia pilies, leistų ne tik atlaisvinti erdvę pilies kieme Vilniaus dailės akademijos ekspozicijoms ir kūrybinėms dirbtuvėms (molio keramikai ar kalvystei), bet ir sukurtų papildomą trauką bei galimybę Panemunės pilies lankytojams įsigyti kulinarinio paveldo ir tautodailės dirbinių ar suvenyrų.
„Šalia Nemuno upės esantys ir aktyvią veiklą vykdantys tokie objektai, kaip Gelgaudiškio dvaras su savo renginiais, Raudonės pilis su įvairių galimybių ir paslaugų spektru ir Panemunės pilis su šalia veikiančiu kempingu „Medaus slėnis“ jau šiandien pritraukia didesnę perkamąją galią turinčius atvykėlius, kurių skaičius neabejotinai didės. Pilies kaimo bendruomenei tereikia šiuose pokyčiuose rasti savo galimybes generuoti pajamas savo bendruomenės ir jos narių poreikių tenkinimui“, – teigė mero pavaduotojas Saulius Lapėnas.
