Pirmieji naujos maisto atliekų rūšiavimo tvarkos mėnesiai: daugiau nei 90 proc. vilniečių rūšiuoja teisingai

Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) atliktas tyrimas. Kaip teigia VAATC direktorius, džiugina ne tik rūšiuojančių žmonių skaičius, bet ir tai, kad 9 iš 10 gyventojų tai daro teisingai.

„Pirmieji mėnesiai parodė, kad vilniečiai ne tik noriai prisitaiko prie naujos maisto atliekų rūšiavimo tvarkos, bet ir daro tai ypač atsakingai. Nors rūšiavimui skirtų priemonių neatsiėmė dar daugiau kaip pusė Vilniaus gyventojų, 60 proc. tai padariusių, maisto atliekas atskiria teisingai. Į maišelius įprastai patenka tik biologiškai skaidžios medžiagos, dalyje maišelių rastos plastiko ir popieriaus atliekų priemaišos, tačiau jų procentas yra gana nedidelis“, – sako VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius.

Daugiau nei 90 proc. maišelių su tinkamomis atliekomis

Nors nauja rūšiavimo tvarka galioja vos tris mėnesius, vilniečiai puikiai perprato rūšiavimo taisykles ir tai daro tinkamai. Vasario 26 d. buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo ištirtos komunalinės atliekos, atvežtos iš Vilniaus miesto. Bendrame jų kiekyje buvo 321 vnt. maisto maišelių, kurių bendras svoris sudarė 0,44 t. Iš jų buvo ištirti 82 vnt.  

„Tyrimo rezultatai tikrai džiuginantys – bendras maišelių užterštumas siekė vos 3,54 proc. Tai reiškia, kad beveik 93 proc. tirtų maišelio turinys buvo vien maisto atliekos. 3,7 proc. maišelių buvo rastas tik nedidelis priemaišų kiekis, o vos 3,6 proc. maišelių buvo pripildyti ne maisto atliekomis arba juose rastis tik nedidelis jų kiekis“, – tyrimo rezultatus apžvelgia T. Vaitkevičius

Tyrimas atskleidė, kad tarp kitomis atliekomis užterštų maišelių, didžiausią (beveik 37 proc.) priemaišą sudaro plastiko pakuotės ir atliekos, taip pat 15 proc.  popieriaus ir kartono pakuotės bei atliekos.

VAATC atstovas primena, kad oranžinį maišelį su maisto atliekomis reikia tvirtai užrišti ir įmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Šios atliekos Vilniaus MBA (mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose) bus atskiriamos pagal spalvą, todėl pripildyto oranžinio maišelio dėti į atskirą maišelį nebereikia.

Rūšiuojamos maisto atliekos padeda lengviau perdirbti kitas atliekas

Atskiriant maisto atliekas ne tik suteikiama galimybė biologiškai skaidžias atliekas paversti kompostu ar biokuru, tačiau taip pat lengviau perdirbti plastiko ir popieriaus atliekas.

„Tyrimo metu pastebėta, kad pradėjus maisto atliekų atskirą surinkimą į mišrių komunalinių atliekų srautą patenka švaresnės atliekos. Tvarkant švaresnes atliekas palengvėja visų atliekų atskyrimas ir paruošimas perdirbimui. Vien tik pradėjus maisto atliekų atskirą surinkimą, atliekų, kurios gali būti identifikuotos ir atskirtos, dalis padidėjo. Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad tokių atliekų dalis sudaro 80 proc. – tai net 20 proc. daugiau nei ilgametėje tyrimų istorijoje nustatytas vidurkis“, – aiškina T. Vaitkevičius.

Dėl geresnio maisto atliekų atskyrimo padidėjo ne tik galimybė tiksliau identifikuoti atliekas ir jas perdirbti, bet ir išaugo tikimybė fiksuoti ir maisto atliekų dalį mišrių komunalinių atliekų sraute. Pasak VAATC direktoriaus,  tyrimo metu buvo nustatyta, kad maisto atliekų dalis mišriose komunalinėse atliekose sudarė 15 proc. ir yra mažesnė nei iki šiol fiksuotas 25 proc. vidurkis.