rugpjūčio 8, 2019
Karolina Baltmiškė
Politikė palaiko Druskininkų savivaldybės iniciatyvą išsaugoti kurortą juosiančius miškus

„Savivaldybės mero Ričardo Malinausko kvietimu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai lankėmės Druskininkuose susipažinti su aplinkosauginėmis problemomis, su kuriomis susiduria kurortas, išklausyti konkrečius pasiūlymus, idėjas. Vienas svarbiausių klausimų – kurortą juosiančių miškų, kaip išskirtinio Druskininkų veido, išsaugojimas ir puoselėjimas, jų apsauga nuo plynų kirtimų“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė. 

Susitikimo metu meras Ričardas Malinauskas pristatė Druskininkų tarybos priimtą sprendimą dėl kurorto  ribų išplėtimo. „Kurortas plečiamas prijungiant aplink kurortą esančius miškus, ir, be abejo, jie bus priskiriami antrajai grupei, kuriuose visiškai negalimi plyni kirtimai. Tokiam savivaldybės sprendimui labai pritariu. Juk dabar įvažiuojant į Druskininkus nemaloniai nuteikia plynai iškirstas miško plotas, bet kol kas tie miškai, nors yra visiškai arti kurorto, priskirti ūkinių grupei. Ūkiniuose miškuose plynas kirtimas nedraudžiamas, – apie posėdyje aptartą problemą pasakoja Seimo narė. – Įgyvendinus tarybos sprendimą prie Druskininkų būtų prijungta 240 ha valstybinių ir 600 miškų privačių. Savivaldybė siekia, kad plyni kirtimai negadintų kurorto vaizdo. Be to, miškas yra Druskininkų kurorto plaučiai.“

Kaip pažymėjo meras, kurorto išplėtimo projektas, kuriuo ir miestą juosiantiems miškams būtų suteikta antra grupė,  stringa Aplinkos ministerijoje dėl privačių miškų.

„Pagal galiojančią tvarką privatūs miškai negali būti įtraukti į miesto teritoriją. Šią situaciją būtų galima pakeisti, jei mes išmokėtume kompensacijas į miesto teritoriją įtraukiamų miškų savininkams už negautą naudą. Ši suma siektų apie 1 mln. eurų. Mums tai dideli pinigai. Tačiau, sumokėję kompensacijas, mes išsaugotume mišką miesto teritorijoje“, – teigia savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

„Manau, kad Seimas ir Vyriausybė teigiamai įvertins savivaldybės iniciatyvą ir ras lėšų privačių miškų savininkams išmokėti kompensacijas. Rudens sesijoje svarstysime šį klausimą ir ieškosime galimybių savininkams kompensuoti, nes labai svarbu išsaugoti buferinę kurorto miškų juostą“, – pabrėžia Virginija Vingrienė.

Posėdyje taip pat buvo svarstoma galimybė ant „Snow arenos“ stogo įrengti saulės baterijas, kad būtų galima pasigaminti pigesnės elektros energijos. „Įrengdami saulės baterijas, mes išspręsime du klausimus: izoliuosime kaistantį slidinėjimo trasos stogą ir pasigaminsime „žaliosios energijos“, – teigė meras.  Tačiau galiojantis įstatymas numato, kad saulės baterijų įrengimui negalima gauti daugiau kaip 200 tūkst. eurų paramos. Druskininkų projektui reikia apie 1,5 mln. eurų.

Dar vienas posėdyje svarstytas klausimas – atliekų tvarkymas Alytaus regione. Kaip Seimo nariams teigė Ričardas Malinauskas, atliekų tvarkymas kasmet brangsta. Druskininkai  joms tvarkyti kasmet išleidžia apie 1 mln. eurų. Meras pasigedo ir tvirtesnės valstybės pozicijos, ir strategijos atliekų tvarkymo srityje.

„Savivaldybės meras pateikė nemažai racionalių pasiūlymų, kaip reikėtų patobulinti atliekų tvarkymą. Vienas mero siūlymas – leisti savivaldybėms pačioms susitvarkyti su atliekomis. Pavyzdžiui, buvo siūloma, kad už pakuočių sutvarkymą būtų atsakingos savivaldybės. Jis taip pat siūlė valstybei paimti savo žinion atliekų deginimą, – mero pasiūlymus vardija Seimo narė Virginija Vingrienė. – Savivaldybės meras taip pat kalbėjo ir apie užžėlusių vandens telkinių tvarkymo problemas, prašė komiteto narių pagalbos, nes reikalinga valstybės finansinė parama. Savivaldybės iškeltus klausimus analizuosime per rudens sesiją. Jau anksčiau esu įregistravusi Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuria siūlau savivaldybėms nuimti prievolę būti atsakingoms už atliekų perdirbimą ir palikti atsakomybę už atliekų surinkimą. Kita pataisa siūlau gamintojams-importuotojams išduoti pažymą apie atliekų sutvarkymą tik tada, kai jie visiškai atsiskaito su atliekų tvarkytojais.  Kol nesumokėta atliekų tvarkytojui, gamintojui-importuotojui neišduodama pažyma, kuria jis atleidžiamas nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Posėdyje taip pat buvo kalbama ir apie depozito sistemos išplėtimą. Problema su stiklo tarą, kurios labai daug patenka į komunalinių atliekų konteinerius. Kadangi didelė dalis bioskaidžių atliekų, atskirta iš mišraus komunalinių atliekų srauto panaudojama komposto gamybai, stiklo duženos sukelia papildomų rūpesčių.  Problemiškas ir maisto atliekų tvarkymas. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras pirmasis iš centrų ėmėsi iniciatyvos atskirai iš gyventojų surinkti maisto atliekas ir jas kompostuoti, bet pasirodo, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tai daryti jiems uždraudė. Aiškinsimės, kodėl tokie keisti ir protu nesuvokiami sprendimai, kai iš mišraus srauto atskirtas bioskaidžias atliekas, susimaišiusias su visais įmanomais nešvarumais kompostuoti galima, o atskirai surinktų, išrūšiuotų maisto atliekų nebe.“

Kaip pažymi Virginija Vingrienė, komiteto nariai imsis analizuoti, ir kodėl atliekų degintojai pradėjo didinti kainas už atvežtas deginti atliekas. „Deginimo operatoriai, gaudami nemokamą žaliavą, iš kurios pagamintą šilumą ir elektrą realizuoja komerciniais, o ne labdaros tikslais, dar paima pinigus. O juk visa tai gula ant gyventojų pečių“, – teigia Seimo narė Virginija Vingrienė ir priduria, kad atliekų deginimo vartų mokesčio tikslas – mažinti jų deginimo patrauklumą, todėl juo apmokestinti turi būti patys deginimo operatoriai, o ne gyventojai. Ir visa deginimo mokesčio suma turi būti nukreipta skatinti atliekų perdirbimui, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui, investicijoms į produktų ilgaamžiškumą, išteklių tausojimą ir kitus aplinkosauginius sprendimus. Atliekų deginimas yra pati žemiausia atliekų tvarkymo pakopa. Jis turi būti tik vienu iš sprendimo būdų, o ne pagrindiniu tikslu.

 

 

Užs. Nr. VV-65

Share Button
Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


rugpjūčio 12, 2019

Vis daugiau visuomenės autoritetų išreiškia palaikymą visuomeninei iniciatyvai išsaugoti Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia aplinkos ministro Kęstučio […]

rugpjūčio 9, 2019

Peticiją (susipažinti su ja ir pasirašyti galima čia) dėl Punios šilo gelbėjimo jau pasirašė per 13 000 Lietuvos piliečių, norinčių, […]

rugpjūčio 7, 2019

Savivaldybės atkreipia dėmesį į esamą probleminę vandentvarkos ūkio padėtį šalyje. Lietuva yra gavusi įspėjimą iš Europos Komisijos dėl neįvykdytų įsipareigojimų […]

rugpjūčio 6, 2019

Praėjusią savaitę per 100 pačių įvairiausių visuomeninių sričių atstovų kreipėsi į Lietuvos Prezidentą prašydami gelbėti Punios šilą, kurio likimui šiuo […]

rugpjūčio 5, 2019

Penktadienį, jau pasibaigus darbo dienai, šalies Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad pasirašytas prezidento dekretas dėl veto Miškų įstatymo pataisų, pagal […]

rugpjūčio 1, 2019

Per 100 pačių įvairiausių visuomeninių sričių atstovų, tarp kurių gamtos, meno, bei kultūros veikėjai, nacionalinių premijų laureatai, Lietuvą pasaulyje garsinantys […]

liepos 29, 2019

Šiltais vasaros vakarais siautulingu gyvenimu alsuoja ne tik Vilniaus senamiesčio gatvelės, bet ir miesto pašonėje šimtmečiais amžių skaičiuojantis Dūkštų ąžuolynas. […]

liepos 24, 2019

„Šiandien teko rimtai pakovoti dviem frontais. Pasipriešinimas depozito sistemos išplėtimui didelis. Bet įdomiausia, kad priešinamasi ne dėl aplinkosauginių, ne dėl […]

liepos 19, 2019

Kam Lietuvoje rūpi aplinkos tausojimas? Visuomenė, įvairios organizacijos, ir svarbiausiai – pavieniai atsakingi piliečiai, skiria labai daug dėmesio aplinkos tausojimui. […]

liepos 19, 2019

Praėjusį rudenį atidarytas naujas biomasės perdirbimo cechas Drevernoje jau priima vėlai nušienautą žolę iš ūkininkų. Pirmenybė teikiama saugantiems gamtą – […]