Potvyniams suvaldyti – speciali valstybės programa
Šiuo metu Aplinkos ministerija baigia rengti Vandenų srities plėtros 2016-2021 m. programą, kuri numato, kaip sumažinti potvynių riziką ir užtikrinti šios rizikos bei padarinių valdymą visoje šalyje. Planuojama apsaugoti daugiau kaip 10 tūkst. ha per potvynius užliejamų apgyvendintų teritorijų. Kaip sakė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė, iki 2021 m. įgyvendinus visas numatytas apsaugos priemones, nuo potvynių turėtų būti apsaugoma apie 25 tūkst. gyventojų.
Potvyniai Lietuvoje dažniausiai kyla žiemą (35 proc.) ir pavasarį (60 proc.). Pagrindinės jų priežastys – sniego tirpsmas bei ledo kamščiai (70-75 proc.) ir intensyvios liūtys (apie 15 proc.). 15 proc. atvejų sudaro kitos priežastys – pakilęs vandens lygis Baltijos jūroje, hidrotechnikos statinių avarijos ir pan. Potvyniai kelia pavojų 351 tūkst. ha (daugiau nei 5 proc. šalies ploto). Daugiau kaip pusę šios teritorijos sudaro žemės ūkio naudmenos (193 tūkst. ha), 28 proc. – miškai (97 tūkst. ha), 8 proc. – urbanizuotos teritorijos (28 tūkst. ha). Užliejamose teritorijose gyvena per 50 tūkst. žmonių. Vienas mažai tikėtinas potvynis gali pridaryti daugiau nei 150 mln. eurų nuostolių.
Potvynių rizika Lietuvoje buvo preliminariai įvertinta 2010-2011 m., išnagrinėjus praeityje buvusius didžiulius potvynius ir galimybes tokiems kilti ateityje. Nustačius prioritetines pavojingas teritorijas, parengti ir 2014 m. patvirtinti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai. 2014-2015 m. parengtas Potvynių rizikos Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose valdymo 2016-2021 m. planas. Šiuose rajonuose išskirtos 54 upių atkarpos, kuriose tikėtini daug nuostolių galintys pridaryti potvyniai.
Nemuno upių baseine potvynių grėsmės teritorijoms priskirti 3095 km: 2870 km upių ruožų, 91,6 km Baltijos jūros ir 133,4 km Kuršių marių pakrantės teritorijos. Per sniego tirpsmo ir liūčių sukeltus potvynius gali būti užlieta daugiau kaip 99,2 tūkst. ha. Tokių potvynių metu daugiausia žalos gali būti padaryta pastatams. Rizika ekonominei veiklai dėl vieno potvynio gali siekti 148,2 mln. eurų.
Pakilus Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens lygiui, gali būti užlieta daugiau nei 22,7 tūkst. ha. Tokie potvyniai kelia pavojų daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų. Labiausiai nukentėtų žemės ūkis. Vieną kartą pakilus Baltijos ir Kuršių marių vandens lygiui, rizika visoms ekonominės veiklos sritims dėl potvynio gali siekti 10,8 mln. eurų.
Lielupės baseine potvynių grėsmės teritorijoms priskirti 435 km upių ruožai, Ventos – 416,7 km ir Dauguvos – 67 km. Sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių metu gali būti užlieta Lielupės baseine per 8,7 tūkst. ha, Ventos – 3,3 tūkst. ha, Dauguvos – 1,6 tūkst. ha ir kelti pavojų maždaug 1,32 tūkst. gyventojų. Galima žala dėl vieno potvynio Lielupės baseine siekia 5,2 mln. eurų, Ventos – 0,8 mln. eurų ir Dauguvos – 0,3 mln. eurų.
