Pradedamas M. K. Čiurlionio metams skirtų renginių ciklas
Minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, Lietuvoje pradedamas jo metams skirtų renginių ciklas. Šeštadienį Druskininkuose vyks elektroninės muzikos simfonijos „Didysis Čiurlys“ premjera.
Vyriausybės teigimu, pirmuoju Čiurlionio metų renginiu Druskininkai pažymės savo, kaip 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės, metų pradžią.
Pažymima, jog režisieriaus Aurimo Kamantausko kūrybinis sprendimas „Didysis Čiurlys“ apims visus pagrindinius M. K. Čiurlionio kūrybos elementus: jo kurtą muziką, parašytus laiškus ir pasakas bei nutapytus paveikslus. „Didžiojo Čiurlio“ simfonijoje žiūrovai galės išvysti virtualius ir atgyjančius M. K. Čiurlionio paveikslus, iš kurių į auditoriją persikels lyno akrobatas, tikra avių kaimenė, skrendantys paukščiai ir „Karalių pasaką“ atkuriantis lazerių šou.
Kiti Čiurlionio metų renginiai, kaip praneša Vyriausybė, bus minimi ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir dar daugelyje šalies atstovybių užsienyje. Pranešama, jog renginiai bus vykdomi pagal praeitų metų liepą Vyriausybės patvirtintą veiklos planą.
„Vyriausybės kanceliarijos kuruojama jubiliejinė programa „Čiurlioniui 150“ sutelks per 70 partnerių iš visos Lietuvos. Metų programoje gausu meno renginių, edukacinių sumanymų, knygų leidybos ir mokslo projektų, bendruomenių ir regionų iniciatyvų – visapusiškai pristatoma M. K. Čiurlionio asmenybė, kūryba ir jo gyvenimo istorinis laikmetis“, – rašoma Vyriausybės pranešime.
Per 2025-2026 m. šalyje iš viso planuojama įgyvendinti beveik 150 M. K. Čiurlioniui skirtų iniciatyvų.
Be to, 150-ųjų menininko gimimo metinių proga Seime buvo priimtas sprendimas nuo 2025 metų pradžios Vilniaus oro uostą laikinai pervadinti „Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu“. Šis pavadinimas oro uostui bus suteiktas iki 2029 metų pabaigos.
Per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią M. K. Čiurlionis sukūrė apie 400 muzikos kūrinių, tuo pat metu, vos per 6 metus, nutapė daugiau negu 300 paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje.
Tarp žinomiausių M. K. Čiurlionio muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, o iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai.
Per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų, šiuo gyvenimo laikotarpiu susipažino su savo būsima žmona Sofija Kymantaite-Čiurlioniene, kuri turėjo didelės įtakos jo lietuviškosios savimonės formavimuisi.
Lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorų dirigentas, literatas ir kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d.
