sausio 16, 2015
Valstybinio Šiaulių dramos teatro informacija
Premjerinio „Geismų tramvajus“ spektaklio anšlagas Valstybiniame Šiaulių dramos teatre

Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pristatyta naujausia šio sezono premjera – Tenesio Viljamso dviejų dalių drama „Geismų tramvajus“ (rež. Algirdas Latėnas) – sukėlė tokį žiūrovų susidomėjimą, kad bilietų į šio sekmadienio, sausio 18 d., premjerinį spektaklį jau nebeliko.

Garsiąją XX amžiaus amerikiečių dramaturgo Tenesio Viljamso pjesę „Geismų tramvajus“, už kurią autorius buvo apdovanotas Pulicerio premija, Valstybiniame Šiaulių dramos teatre režisavo Algirdas Latėnas.
Patyrusiam ir įvertintam aktoriui bei režisieriui tai savotiškas debiutas – pirmasis režisūrinis darbas Šiaulių scenoje. O ir atvyko jis specialiai į Šiaulius statyti šios ilgai mintyse nešiotos dramos dėl pagrindinių veikėjų – Blanšos ir Stenlio, kuriuos matė įkūnijant aktorius Moniką Šaltytę ir Rolandą Dovydaitį, o dirbant atrado ir Stelą (Inga Jarkova) bei Mičą (Aurimas Pintulis).

„Save rodyti – man neįdomu. Reikia, kad aktorius atsiskleistų, kad suskambėtų scena, o pagrindinis dalykas – prisikasti iki gilumų. „Geismų tramvajus“ – absoliučiai laiko nepaliesta pjesė, o medžiaga – velniškai sunki. Norėtųsi, kad po spektaklio kažkiek pasikeitę išeitų visi: ir aš, ir aktoriai, gal net ir žiūrovai“, – trokšta režisierius. Algirdas Latėnas spaudos konferencijoje pabrėžė, kad kuriant labai svarbus susikalbėjimas su aktoriais ir supratimas, kodėl ši pjesė reikalinga šiais permainų ir vertybių perkainojimo laikais.

„Geismų tramvajus“ – žmogiškų jausmų ir gyvuliškų aistrų drama, neišsipildžiusių svajonių, meilės, laimės troškimo ir žiaurios tikrovės konfliktas, kuriame susitinka du antipodai: trapi dvasinė būtybė, virš realybės plevenanti vienadienė plaštakė Blanša ir pragmatiškas Stenlis, kurio esminė savybė – jėga. Kai Tenesis Viljamsas rašė pjesę „Geismų tramvajaus“ (1947 m.), jo kurtas amerikietiško didmiesčio kvartalo vaizdas su tautų maišalyne, primityvių neišprususių imigrantų ir romantiškosios viešnios priešprieša buvo to laikmečio permainų aktualija. O šiuolaikiniame migracijos kontekste žiūrovams Stenlis ir jo draugužiai gali pasirodyti visiškai normalūs žmonės, o trapios sielos, nepraktiška Blanša – „ateivis“.

Tenesio Viljamsio sukurtas Blanšos charakteris – daugiaplanis: viena vertus, ji –grakšti aristokratė, jautrios sielos pažeidžiama moteris, kurią norisi globoti, o kita vertus – nuo pat pirmos atvykimo akimirkos į sesers namus galima pajusti, kad įžengė pavojinga graži grobuonė. Tie skirtingi „prieskoniai“ šį vaidmenį daro vienu sudėtingiausių ir geidžiamiausių pasauliniame moteriškų vaidmenų repertuare. Blanšą įkūnijanti Monika Šaltytė sako, kad tokio svajonių vaidmenų sąrašo ji neturi ir niekada neturėjo, tačiau yra laiminga, kad šiuo vaidmeniu dabartiniais sėkmingų žmonių kulto laikais ji gali kalbėti apie žmones, kurie su savo laimės, meilės ir svajonių ieškojimais yra už „normalumo“ ribos.

Nuo XX-ojo amžiaus vidurio Amerikos laikmečio stilistikos scenografas Gintaras Makarevičius labai nenutolo, tačiau vietoj glamūrinės pjesės peizažo su šviestuvais, jaukiais mažyčiais kambarėliais ir romantiškais nėriniais pasirinko visiškai kitokią, ritmišką, scenografiją: laiptai, langai, erdvės per kelis aukštus, net kanalizacijos vamzdžiai tarsi muša dramatišką ritmą, o vaizdo projekcijos, scenos gilumoje supina veiksmą į vieną tinklą. Kūrybiniuose ieškojimuose netikėtai „atrasta“ šviesiai pilka spalva, pasak scenografo, padeda kurti grafinį architektūrinį piešinį, išryškina aktorių emocijas ir veiksmus.

Spektaklyje skamba kompozitoriaus Lino Rimšos kurta muzika – tradicinis džiazas, sujungtas su šiuolaikiniais ritmais. Džiazo intarpus gyvai atlieka saksofonininkas Gediminas Brūzga (teatro bendradarbis). Veikėjų charakterius pabrėžiančius kostiumus sukūrė dizainerė Sandra Straukaitė. Prabanga ir rafinuota elegancija dvelkia Blanšos kostiumėliai ir stilingos suknelės, net chalatas plazda aistra. Nerūpestinga Stelos apranga atskleidžia vaikišką naivumą. O atsainus ir tik jam patogus Stenlio apsirengimo stilius tiesiog pulsuoja patinišku pasitikėjimu.

Blanšą Diubua vaidina Monika Šaltytė, Stelą Kovalski – Inga Jarkova, Stenlio Kovalskio personažą įkūnija Rolandas Dovydaitis, Haroldo Mičelo (Mičo) – Aurimas Pintulis, Junisę Habel vaidina Danguolė Petraitytė ar Eglė Stanišauskaitė. Stivas Habelas – Romanas Dudnikas, Pablas Gonzalesas – Mindaugas Jurevičius, Slaugė ir Meksikietė – Rimanta Krilavičiūtė, Daktaras ir Jaunas vyriškis – Aidas Matutis.

Artimiausias premjerinis „Geismų tramvajaus“ spektaklis Valstybinio Šiaulių dramos teatro scenoje numatytas 2015 metų sausio 18 dieną 18 valandą. Žiūrovų susidomėjimas toks didžiulis, kad į šio savaitgalio premjerinį spektaklį bilietų jau nebeliko. Vasario mėnesį šiauliečiai jį galės pamatyti pirmąjį šeštadienį, vasario 7 d., 18 val. O mėnesio pabaigoje, vasario 27 d. 18 val. jo laukia sostinės žiūrovai Valstybiniame Jaunimo dramos teatre.

Share Button


balandžio 3, 2020

Užklupusioje gana sudėtingoje gyvenimo situacijoje mus stiprina vieningumo jausmas, pakylėja tvirtas nusiteikimas, veda viltis. Tai šiandien ypatingos vertybės, kuriomis išliekame […]

balandžio 3, 2020

Nemažai savivaldybių susiduria su iššūkiu organizuojant kultūros ir sporto įstaigų veiklą pandemijos metu, todėl dažniausiai išleidžia darbuotojus atostogauti. Kauno rajono […]

balandžio 2, 2020

Per dvi karantino savaites Radviliškio rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras stipriai padirbėjo apsaugos priemonių rezervo kaupimo klausimu. Rezervas pildytas […]

balandžio 1, 2020

2020 m. balandžio mėnesį Šiaulių kultūros centras kviečia prisijungti prie virtualaus renginio „Vaikų Velykėlės su Šiaulių kultūros centru“. Nors dėl […]

kovo 29, 2020

Paskelbus karantiną ir siekiant suvaldyti koronaviruso (COVID-19) keliamą grėsmę, Radviliškio rajono pakvietė visus norinčius savanoriauti ir padėti Radviliškio rajono gyventojams […]

kovo 26, 2020

2020 m. kovo 26 d., ketvirtadienį, Šiaulių kultūros centras rengia akciją, kuria siekia atkreipti visuomenės dėmesį ir priminti žmonėms saugojimosi svarbą. Paskelbta […]

kovo 26, 2020

Nuo 2020 m. kovo 30 dienos Radviliškyje, esant poreikiui, gali pradėti veikti darželio grupė, kurioje išimtinais atvejais, susijusiais su koronaviruso […]

kovo 25, 2020

Šiauliai turi kuo didžiuotis ir nustebinti. Ne, pas mus nerasite pilių (na, tik tas laukinio kapitalizmo laikų), sraunių upių ar […]

kovo 24, 2020

Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka sureagavo į Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kreipimąsi į Lietuvos bibliotekas, turinčias 3D spausdintuvus. Šiuo […]

kovo 24, 2020

Atkurtos Lietuvos nepriklausomybei – 30 metų. Sudreba širdis, rodos, dar visai neseniai su virpuliu širdyje ir ašaromis akyse 1990 m. […]