16 sausio, 2015
Valstybinio Šiaulių dramos teatro informacija

Premjerinio „Geismų tramvajus“ spektaklio anšlagas Valstybiniame Šiaulių dramos teatre

Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pristatyta naujausia šio sezono premjera – Tenesio Viljamso dviejų dalių drama „Geismų tramvajus“ (rež. Algirdas Latėnas) – sukėlė tokį žiūrovų susidomėjimą, kad bilietų į šio sekmadienio, sausio 18 d., premjerinį spektaklį jau nebeliko.

Garsiąją XX amžiaus amerikiečių dramaturgo Tenesio Viljamso pjesę „Geismų tramvajus“, už kurią autorius buvo apdovanotas Pulicerio premija, Valstybiniame Šiaulių dramos teatre režisavo Algirdas Latėnas.
Patyrusiam ir įvertintam aktoriui bei režisieriui tai savotiškas debiutas – pirmasis režisūrinis darbas Šiaulių scenoje. O ir atvyko jis specialiai į Šiaulius statyti šios ilgai mintyse nešiotos dramos dėl pagrindinių veikėjų – Blanšos ir Stenlio, kuriuos matė įkūnijant aktorius Moniką Šaltytę ir Rolandą Dovydaitį, o dirbant atrado ir Stelą (Inga Jarkova) bei Mičą (Aurimas Pintulis).

„Save rodyti – man neįdomu. Reikia, kad aktorius atsiskleistų, kad suskambėtų scena, o pagrindinis dalykas – prisikasti iki gilumų. „Geismų tramvajus“ – absoliučiai laiko nepaliesta pjesė, o medžiaga – velniškai sunki. Norėtųsi, kad po spektaklio kažkiek pasikeitę išeitų visi: ir aš, ir aktoriai, gal net ir žiūrovai“, – trokšta režisierius. Algirdas Latėnas spaudos konferencijoje pabrėžė, kad kuriant labai svarbus susikalbėjimas su aktoriais ir supratimas, kodėl ši pjesė reikalinga šiais permainų ir vertybių perkainojimo laikais.

„Geismų tramvajus“ – žmogiškų jausmų ir gyvuliškų aistrų drama, neišsipildžiusių svajonių, meilės, laimės troškimo ir žiaurios tikrovės konfliktas, kuriame susitinka du antipodai: trapi dvasinė būtybė, virš realybės plevenanti vienadienė plaštakė Blanša ir pragmatiškas Stenlis, kurio esminė savybė – jėga. Kai Tenesis Viljamsas rašė pjesę „Geismų tramvajaus“ (1947 m.), jo kurtas amerikietiško didmiesčio kvartalo vaizdas su tautų maišalyne, primityvių neišprususių imigrantų ir romantiškosios viešnios priešprieša buvo to laikmečio permainų aktualija. O šiuolaikiniame migracijos kontekste žiūrovams Stenlis ir jo draugužiai gali pasirodyti visiškai normalūs žmonės, o trapios sielos, nepraktiška Blanša – „ateivis“.

Tenesio Viljamsio sukurtas Blanšos charakteris – daugiaplanis: viena vertus, ji –grakšti aristokratė, jautrios sielos pažeidžiama moteris, kurią norisi globoti, o kita vertus – nuo pat pirmos atvykimo akimirkos į sesers namus galima pajusti, kad įžengė pavojinga graži grobuonė. Tie skirtingi „prieskoniai“ šį vaidmenį daro vienu sudėtingiausių ir geidžiamiausių pasauliniame moteriškų vaidmenų repertuare. Blanšą įkūnijanti Monika Šaltytė sako, kad tokio svajonių vaidmenų sąrašo ji neturi ir niekada neturėjo, tačiau yra laiminga, kad šiuo vaidmeniu dabartiniais sėkmingų žmonių kulto laikais ji gali kalbėti apie žmones, kurie su savo laimės, meilės ir svajonių ieškojimais yra už „normalumo“ ribos.

Nuo XX-ojo amžiaus vidurio Amerikos laikmečio stilistikos scenografas Gintaras Makarevičius labai nenutolo, tačiau vietoj glamūrinės pjesės peizažo su šviestuvais, jaukiais mažyčiais kambarėliais ir romantiškais nėriniais pasirinko visiškai kitokią, ritmišką, scenografiją: laiptai, langai, erdvės per kelis aukštus, net kanalizacijos vamzdžiai tarsi muša dramatišką ritmą, o vaizdo projekcijos, scenos gilumoje supina veiksmą į vieną tinklą. Kūrybiniuose ieškojimuose netikėtai „atrasta“ šviesiai pilka spalva, pasak scenografo, padeda kurti grafinį architektūrinį piešinį, išryškina aktorių emocijas ir veiksmus.

Spektaklyje skamba kompozitoriaus Lino Rimšos kurta muzika – tradicinis džiazas, sujungtas su šiuolaikiniais ritmais. Džiazo intarpus gyvai atlieka saksofonininkas Gediminas Brūzga (teatro bendradarbis). Veikėjų charakterius pabrėžiančius kostiumus sukūrė dizainerė Sandra Straukaitė. Prabanga ir rafinuota elegancija dvelkia Blanšos kostiumėliai ir stilingos suknelės, net chalatas plazda aistra. Nerūpestinga Stelos apranga atskleidžia vaikišką naivumą. O atsainus ir tik jam patogus Stenlio apsirengimo stilius tiesiog pulsuoja patinišku pasitikėjimu.

Blanšą Diubua vaidina Monika Šaltytė, Stelą Kovalski – Inga Jarkova, Stenlio Kovalskio personažą įkūnija Rolandas Dovydaitis, Haroldo Mičelo (Mičo) – Aurimas Pintulis, Junisę Habel vaidina Danguolė Petraitytė ar Eglė Stanišauskaitė. Stivas Habelas – Romanas Dudnikas, Pablas Gonzalesas – Mindaugas Jurevičius, Slaugė ir Meksikietė – Rimanta Krilavičiūtė, Daktaras ir Jaunas vyriškis – Aidas Matutis.

Artimiausias premjerinis „Geismų tramvajaus“ spektaklis Valstybinio Šiaulių dramos teatro scenoje numatytas 2015 metų sausio 18 dieną 18 valandą. Žiūrovų susidomėjimas toks didžiulis, kad į šio savaitgalio premjerinį spektaklį bilietų jau nebeliko. Vasario mėnesį šiauliečiai jį galės pamatyti pirmąjį šeštadienį, vasario 7 d., 18 val. O mėnesio pabaigoje, vasario 27 d. 18 val. jo laukia sostinės žiūrovai Valstybiniame Jaunimo dramos teatre.


R. Parafinavičiaus nuotr.
17 gegužės, 2021

Estijos kapitalo orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonė „Aviatic MRO“ tarptautiniame Šiaulių oro uoste pradėjo pirmuosius apie 20 mln. eurų […]

15 gegužės, 2021

Visai neseniai Radviliškio rajone pradėtas įgyvendinti projektas „Mobili jaunimo erdvė“. Mobilios jaunimo darbuotojų komandos nariai sulaukė didelio jaunuolių, gyvenančių keturiose […]

14 gegužės, 2021

Šiandien Europos Komisijai (EK) bus pateiktas integruotas „Naujos kartos Lietuvos“ planas, kuriame tiesiogiai kultūros sričiai numatytos dvi finansavimo priemonės – […]

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Zilnys / asmeninio archyvo nuotr.
14 gegužės, 2021

Šiemet baigiami skaitmeninti šalies bažnyčių archyvai. Apie šį darbą ir apie bažnyčių archyvus, jų įdomybes kalbėjomės su Lietuvos vyriausiojo archyvaro […]

Aušra Vasilaiuskienė - metų muziejininkė 2020 / CDM archyvo nuotr.
14 gegužės, 2021

Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba 2020 Metų muziejininko vardą suteikė ir premiją skyrė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Grafikos […]

Saulius Lukoševičius / asmeninio archyvo nuotr.
14 gegužės, 2021

Kiek išdrįstumėte padaryti dėl svajonės įgyvendinimo? Daug dirbti, mokytis, galbūt paaukoti laisvalaikį? Iš Vilkaviškio kilęs kinematografas Saulius Lukoševičius dėl svajonės […]

Aistės Pilkauskaitės nuotr.
13 gegužės, 2021

Rugsėjo 14-18 dienomis vyks dešimtasis jaunuosius rašytojus ir dailininkus vienijantis festivalis „Literatūrinės slinktys“. Kaip ir kasmet, festivalį vainikuos ir įprasmins […]

13 gegužės, 2021

Gegužės 21 dieną 16 val. visi kviečiami atvykti į Žemaitijos kaimo muziejų, kur bus tęsiama šimtametė Žemaitijos tradicija – giedama […]

12 gegužės, 2021

Šiaulių miesto garbės pilietis, Šiaulių miesto tarybos narys ir krepšinio klubo „Šiauliai“ vyrų komandos treneris Antanas Sireika šiandien švenčia 65-ąjį […]

11 gegužės, 2021

Radviliškio rajone esantis Daugyvenės muziejaus Burbiškio dvaras kaip ir kasmet gegužės pradžioje savo lankytojams dovanoja pavasarinę gamtos dovaną – žydinčių […]

11 gegužės, 2021

Mokytojų bendruomenę puoselėdamas nuo pat muziejaus atidarymo MO pristato naujieną – individualią MOkytojo paso programos narystę. Norintys prisijungti prie MO […]

Neringa Vaitkutė / asmeninio archyvo nuotr.
11 gegužės, 2021

Ketvirtąja dr. Aloyzo Petriko literatūrine premija bus apdovanota rašytoja Neringa Vaitkutė už knygą vaikams „Klampynių kronikos 2. Neramios dienos“ (leidykla […]

Bibliotekos nuotr.
10 gegužės, 2021

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, paskatinusi prisiminti spausdinto žodžio istoriją, jo reikšmę tiesos, laisvės ir pažangos kelyje, įvairiais renginiais […]

Kazimieras Garšva / manokrastas.lt nuotr.
10 gegužės, 2021

Gegužės 5 d. ministrės A. Armonaitės siūlymu Vyriausybė neteisėtai patvirtino konstitucinio Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio, Civilinio kodekso […]

Dainaus Labučio nuotr.
7 gegužės, 2021

2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinė Neringa spaudos atstovams pristatė projektą „Kultūros sala“, kviečiantį atrasti ramybę ir įkvėpimą bei pasinerti į naujas […]

Daug metų buhaltere dirbusi Pranutė Kunčienė išėjusi į pensiją pasižymėjo kaip savamokslė istorikė ir kraštotyrininkė / Broniaus Vertelkos nuotr.
7 gegužės, 2021

Šių metų Panevėžio apskrities mažojoje kultūros sostinėje Tiltagaliuose (Panevėžio r.), Žaliosios gatvėje, gyvenančios Pranutės KUNČIENĖS pomėgis – rinkti ir užrašyti […]

7 gegužės, 2021

papaNuo gegužės 7 dienos Panevėžio miesto dailės galerijoje lankytojų laukia Aukštaitijos regiono tautodailės paroda. Po dvejų metų pertraukos į atnaujintą […]

7 gegužės, 2021

Istorinėje KIRSNUVOS žemėje, Būdviečio seniūnijoje, Lazdijų rajono savivaldybėje balandžio mėnesio antroje pusėje darbą pradėjo ,,SŪDUVOS ARCHEOLOGINĖ EKSPEDICIJA“, vadovaujama humanitarinių mokslų […]

Donatai Linčiuvienė
7 gegužės, 2021

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, kaip ir kasmet, skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančią […]

7 gegužės, 2021

Gegužės 6 dieną 13:00 val. įvyko nuotolinis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos neeilinis posėdis, kurio metu priesaiką priėmė ir oficialiu Radviliškio […]