16 sausio, 2015
Valstybinio Šiaulių dramos teatro informacija

Premjerinio „Geismų tramvajus“ spektaklio anšlagas Valstybiniame Šiaulių dramos teatre

Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pristatyta naujausia šio sezono premjera – Tenesio Viljamso dviejų dalių drama „Geismų tramvajus“ (rež. Algirdas Latėnas) – sukėlė tokį žiūrovų susidomėjimą, kad bilietų į šio sekmadienio, sausio 18 d., premjerinį spektaklį jau nebeliko.

Garsiąją XX amžiaus amerikiečių dramaturgo Tenesio Viljamso pjesę „Geismų tramvajus“, už kurią autorius buvo apdovanotas Pulicerio premija, Valstybiniame Šiaulių dramos teatre režisavo Algirdas Latėnas.
Patyrusiam ir įvertintam aktoriui bei režisieriui tai savotiškas debiutas – pirmasis režisūrinis darbas Šiaulių scenoje. O ir atvyko jis specialiai į Šiaulius statyti šios ilgai mintyse nešiotos dramos dėl pagrindinių veikėjų – Blanšos ir Stenlio, kuriuos matė įkūnijant aktorius Moniką Šaltytę ir Rolandą Dovydaitį, o dirbant atrado ir Stelą (Inga Jarkova) bei Mičą (Aurimas Pintulis).

„Save rodyti – man neįdomu. Reikia, kad aktorius atsiskleistų, kad suskambėtų scena, o pagrindinis dalykas – prisikasti iki gilumų. „Geismų tramvajus“ – absoliučiai laiko nepaliesta pjesė, o medžiaga – velniškai sunki. Norėtųsi, kad po spektaklio kažkiek pasikeitę išeitų visi: ir aš, ir aktoriai, gal net ir žiūrovai“, – trokšta režisierius. Algirdas Latėnas spaudos konferencijoje pabrėžė, kad kuriant labai svarbus susikalbėjimas su aktoriais ir supratimas, kodėl ši pjesė reikalinga šiais permainų ir vertybių perkainojimo laikais.

„Geismų tramvajus“ – žmogiškų jausmų ir gyvuliškų aistrų drama, neišsipildžiusių svajonių, meilės, laimės troškimo ir žiaurios tikrovės konfliktas, kuriame susitinka du antipodai: trapi dvasinė būtybė, virš realybės plevenanti vienadienė plaštakė Blanša ir pragmatiškas Stenlis, kurio esminė savybė – jėga. Kai Tenesis Viljamsas rašė pjesę „Geismų tramvajaus“ (1947 m.), jo kurtas amerikietiško didmiesčio kvartalo vaizdas su tautų maišalyne, primityvių neišprususių imigrantų ir romantiškosios viešnios priešprieša buvo to laikmečio permainų aktualija. O šiuolaikiniame migracijos kontekste žiūrovams Stenlis ir jo draugužiai gali pasirodyti visiškai normalūs žmonės, o trapios sielos, nepraktiška Blanša – „ateivis“.

Tenesio Viljamsio sukurtas Blanšos charakteris – daugiaplanis: viena vertus, ji –grakšti aristokratė, jautrios sielos pažeidžiama moteris, kurią norisi globoti, o kita vertus – nuo pat pirmos atvykimo akimirkos į sesers namus galima pajusti, kad įžengė pavojinga graži grobuonė. Tie skirtingi „prieskoniai“ šį vaidmenį daro vienu sudėtingiausių ir geidžiamiausių pasauliniame moteriškų vaidmenų repertuare. Blanšą įkūnijanti Monika Šaltytė sako, kad tokio svajonių vaidmenų sąrašo ji neturi ir niekada neturėjo, tačiau yra laiminga, kad šiuo vaidmeniu dabartiniais sėkmingų žmonių kulto laikais ji gali kalbėti apie žmones, kurie su savo laimės, meilės ir svajonių ieškojimais yra už „normalumo“ ribos.

Nuo XX-ojo amžiaus vidurio Amerikos laikmečio stilistikos scenografas Gintaras Makarevičius labai nenutolo, tačiau vietoj glamūrinės pjesės peizažo su šviestuvais, jaukiais mažyčiais kambarėliais ir romantiškais nėriniais pasirinko visiškai kitokią, ritmišką, scenografiją: laiptai, langai, erdvės per kelis aukštus, net kanalizacijos vamzdžiai tarsi muša dramatišką ritmą, o vaizdo projekcijos, scenos gilumoje supina veiksmą į vieną tinklą. Kūrybiniuose ieškojimuose netikėtai „atrasta“ šviesiai pilka spalva, pasak scenografo, padeda kurti grafinį architektūrinį piešinį, išryškina aktorių emocijas ir veiksmus.

Spektaklyje skamba kompozitoriaus Lino Rimšos kurta muzika – tradicinis džiazas, sujungtas su šiuolaikiniais ritmais. Džiazo intarpus gyvai atlieka saksofonininkas Gediminas Brūzga (teatro bendradarbis). Veikėjų charakterius pabrėžiančius kostiumus sukūrė dizainerė Sandra Straukaitė. Prabanga ir rafinuota elegancija dvelkia Blanšos kostiumėliai ir stilingos suknelės, net chalatas plazda aistra. Nerūpestinga Stelos apranga atskleidžia vaikišką naivumą. O atsainus ir tik jam patogus Stenlio apsirengimo stilius tiesiog pulsuoja patinišku pasitikėjimu.

Blanšą Diubua vaidina Monika Šaltytė, Stelą Kovalski – Inga Jarkova, Stenlio Kovalskio personažą įkūnija Rolandas Dovydaitis, Haroldo Mičelo (Mičo) – Aurimas Pintulis, Junisę Habel vaidina Danguolė Petraitytė ar Eglė Stanišauskaitė. Stivas Habelas – Romanas Dudnikas, Pablas Gonzalesas – Mindaugas Jurevičius, Slaugė ir Meksikietė – Rimanta Krilavičiūtė, Daktaras ir Jaunas vyriškis – Aidas Matutis.

Artimiausias premjerinis „Geismų tramvajaus“ spektaklis Valstybinio Šiaulių dramos teatro scenoje numatytas 2015 metų sausio 18 dieną 18 valandą. Žiūrovų susidomėjimas toks didžiulis, kad į šio savaitgalio premjerinį spektaklį bilietų jau nebeliko. Vasario mėnesį šiauliečiai jį galės pamatyti pirmąjį šeštadienį, vasario 7 d., 18 val. O mėnesio pabaigoje, vasario 27 d. 18 val. jo laukia sostinės žiūrovai Valstybiniame Jaunimo dramos teatre.


28 kovo, 2024

Slovakijos sostinėje Bratislavoje trečiadienį baigėsi tarptautinis chorinės muzikos konkursas „Bratislava Spring Music Festival“. Istorinėje Primatų rūmų Veidrodžių salėje Vilniaus mišrus […]

28 kovo, 2024

Tarptautinę teatro dieną Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatras IKI surengė spalvingą, nuotaikingą šventę – uždarą nominacijų vakarą ,,Ne/būti savimi“. Kaip […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijoje atidarytas renovuotas Pedagogų rengimo centras, kuriame naujausia technika ir aukščiausius standartus atitinkančiose […]

27 kovo, 2024

2024 m. kovo 26 d. Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir […]

27 kovo, 2024

Žodis „negalia“ gali kelti labai įvairias asociacijas. Dažnai jos – nemalonios, tad nieko nuostabaus, kad šį nepatinkantį jausmą galbūt norisi […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

25 kovo, 2024

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus […]

23 kovo, 2024

2024 m. kovo 23-osios popietę Šiaulių kultūros centro Kamerinė salė alsavo pavasariu – čia nuvilnijo penkioliktąjį kartą organizuojama vokalinių ansamblių […]

22 kovo, 2024

Kovo 22-ąją amžinojo poilsio Kalvarijos Senosiose kapinėse atgulė kalvarijietis Gintaras Zdebskis. G. Zdebskis – ilgametis radijo stoties „Lietus” vadovas, mokytojas, […]

Kino teatras „Saulė“, 1968 m. V. Sparnaičio nuotr., iš asmeninės N. Švambarienės atvirukų kolekcijos
20 kovo, 2024

Šiuolaikinei visuomenei kinas yra eilinė pramoga, tačiau tarpukariu tai buvo to laiko sensacija ir išskirtinis naujienų šaltinis. Žmonės mažai kur […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

19 kovo, 2024

2024-ųjų metų pradžioje išleistas ypatingas leidinys – skaitomiausia pasaulio literatūros klasikos knyga, užkariavusi milijonus širdžių visame pasaulyje, pagal pardavimus populiarumu […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

18 kovo, 2024

Šiandien Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatų apdovanojimo ceremonija. Renginio metu pagerbta 16-a šalies […]