16 sausio, 2015
Valstybinio Šiaulių dramos teatro informacija

Premjerinio „Geismų tramvajus“ spektaklio anšlagas Valstybiniame Šiaulių dramos teatre

Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pristatyta naujausia šio sezono premjera – Tenesio Viljamso dviejų dalių drama „Geismų tramvajus“ (rež. Algirdas Latėnas) – sukėlė tokį žiūrovų susidomėjimą, kad bilietų į šio sekmadienio, sausio 18 d., premjerinį spektaklį jau nebeliko.

Garsiąją XX amžiaus amerikiečių dramaturgo Tenesio Viljamso pjesę „Geismų tramvajus“, už kurią autorius buvo apdovanotas Pulicerio premija, Valstybiniame Šiaulių dramos teatre režisavo Algirdas Latėnas.
Patyrusiam ir įvertintam aktoriui bei režisieriui tai savotiškas debiutas – pirmasis režisūrinis darbas Šiaulių scenoje. O ir atvyko jis specialiai į Šiaulius statyti šios ilgai mintyse nešiotos dramos dėl pagrindinių veikėjų – Blanšos ir Stenlio, kuriuos matė įkūnijant aktorius Moniką Šaltytę ir Rolandą Dovydaitį, o dirbant atrado ir Stelą (Inga Jarkova) bei Mičą (Aurimas Pintulis).

„Save rodyti – man neįdomu. Reikia, kad aktorius atsiskleistų, kad suskambėtų scena, o pagrindinis dalykas – prisikasti iki gilumų. „Geismų tramvajus“ – absoliučiai laiko nepaliesta pjesė, o medžiaga – velniškai sunki. Norėtųsi, kad po spektaklio kažkiek pasikeitę išeitų visi: ir aš, ir aktoriai, gal net ir žiūrovai“, – trokšta režisierius. Algirdas Latėnas spaudos konferencijoje pabrėžė, kad kuriant labai svarbus susikalbėjimas su aktoriais ir supratimas, kodėl ši pjesė reikalinga šiais permainų ir vertybių perkainojimo laikais.

„Geismų tramvajus“ – žmogiškų jausmų ir gyvuliškų aistrų drama, neišsipildžiusių svajonių, meilės, laimės troškimo ir žiaurios tikrovės konfliktas, kuriame susitinka du antipodai: trapi dvasinė būtybė, virš realybės plevenanti vienadienė plaštakė Blanša ir pragmatiškas Stenlis, kurio esminė savybė – jėga. Kai Tenesis Viljamsas rašė pjesę „Geismų tramvajaus“ (1947 m.), jo kurtas amerikietiško didmiesčio kvartalo vaizdas su tautų maišalyne, primityvių neišprususių imigrantų ir romantiškosios viešnios priešprieša buvo to laikmečio permainų aktualija. O šiuolaikiniame migracijos kontekste žiūrovams Stenlis ir jo draugužiai gali pasirodyti visiškai normalūs žmonės, o trapios sielos, nepraktiška Blanša – „ateivis“.

Tenesio Viljamsio sukurtas Blanšos charakteris – daugiaplanis: viena vertus, ji –grakšti aristokratė, jautrios sielos pažeidžiama moteris, kurią norisi globoti, o kita vertus – nuo pat pirmos atvykimo akimirkos į sesers namus galima pajusti, kad įžengė pavojinga graži grobuonė. Tie skirtingi „prieskoniai“ šį vaidmenį daro vienu sudėtingiausių ir geidžiamiausių pasauliniame moteriškų vaidmenų repertuare. Blanšą įkūnijanti Monika Šaltytė sako, kad tokio svajonių vaidmenų sąrašo ji neturi ir niekada neturėjo, tačiau yra laiminga, kad šiuo vaidmeniu dabartiniais sėkmingų žmonių kulto laikais ji gali kalbėti apie žmones, kurie su savo laimės, meilės ir svajonių ieškojimais yra už „normalumo“ ribos.

Nuo XX-ojo amžiaus vidurio Amerikos laikmečio stilistikos scenografas Gintaras Makarevičius labai nenutolo, tačiau vietoj glamūrinės pjesės peizažo su šviestuvais, jaukiais mažyčiais kambarėliais ir romantiškais nėriniais pasirinko visiškai kitokią, ritmišką, scenografiją: laiptai, langai, erdvės per kelis aukštus, net kanalizacijos vamzdžiai tarsi muša dramatišką ritmą, o vaizdo projekcijos, scenos gilumoje supina veiksmą į vieną tinklą. Kūrybiniuose ieškojimuose netikėtai „atrasta“ šviesiai pilka spalva, pasak scenografo, padeda kurti grafinį architektūrinį piešinį, išryškina aktorių emocijas ir veiksmus.

Spektaklyje skamba kompozitoriaus Lino Rimšos kurta muzika – tradicinis džiazas, sujungtas su šiuolaikiniais ritmais. Džiazo intarpus gyvai atlieka saksofonininkas Gediminas Brūzga (teatro bendradarbis). Veikėjų charakterius pabrėžiančius kostiumus sukūrė dizainerė Sandra Straukaitė. Prabanga ir rafinuota elegancija dvelkia Blanšos kostiumėliai ir stilingos suknelės, net chalatas plazda aistra. Nerūpestinga Stelos apranga atskleidžia vaikišką naivumą. O atsainus ir tik jam patogus Stenlio apsirengimo stilius tiesiog pulsuoja patinišku pasitikėjimu.

Blanšą Diubua vaidina Monika Šaltytė, Stelą Kovalski – Inga Jarkova, Stenlio Kovalskio personažą įkūnija Rolandas Dovydaitis, Haroldo Mičelo (Mičo) – Aurimas Pintulis, Junisę Habel vaidina Danguolė Petraitytė ar Eglė Stanišauskaitė. Stivas Habelas – Romanas Dudnikas, Pablas Gonzalesas – Mindaugas Jurevičius, Slaugė ir Meksikietė – Rimanta Krilavičiūtė, Daktaras ir Jaunas vyriškis – Aidas Matutis.

Artimiausias premjerinis „Geismų tramvajaus“ spektaklis Valstybinio Šiaulių dramos teatro scenoje numatytas 2015 metų sausio 18 dieną 18 valandą. Žiūrovų susidomėjimas toks didžiulis, kad į šio savaitgalio premjerinį spektaklį bilietų jau nebeliko. Vasario mėnesį šiauliečiai jį galės pamatyti pirmąjį šeštadienį, vasario 7 d., 18 val. O mėnesio pabaigoje, vasario 27 d. 18 val. jo laukia sostinės žiūrovai Valstybiniame Jaunimo dramos teatre.

Share Button

23 lapkričio, 2020

Trakų krašto žmones ir žemę aprašanti mokslininkė apie garsiojo Švč. Mergelės Marijos paveikslo šlovę, Karaimščyzną, Rogatkę ir kultūros atstovų darbą […]

23 lapkričio, 2020

Pakeitęs formatą, Galimybių festivalis „Tavo PIN kodas“ sulaukė didžiulio šiauliečių (ir ne tik) susidomėjimo. Šiaulių valstybinė kolegija miesto gimnazistams lapkričio […]

23 lapkričio, 2020

2020-11-19 Kaune Fryko g. prie namo Nr. 24 (buv. Nr. 2) visuomenininkai paminėjo pasaulinę filosofijos dieną, kuriame gyveno vienas žymiausias […]

21 lapkričio, 2020

Visą mėnesį Panevėžio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikė rokiškietės Birutės Dapkienės tapybos darbų paroda „Laisva kaip vėjas“. Paskutinę jos dieną […]

20 lapkričio, 2020

Panemunėlyje (Rokiškio r.) įsikūręs Vidmantas Zakarka – sertifikuoto tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senosios kryždirbystės ir šaukščiaus amato puoselėtojas. Du […]

20 lapkričio, 2020

Savo gyvenimą ir veiklą tarp Lietuvos, Kipro ir kitų šalių dalinanti šiaulietė Dalia Staponkutė nepamiršta savo gimtojo miesto – jį […]

20 lapkričio, 2020

Draugystę su akmenimis Vytautas Jasinskas pradėjo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje. Jis – vienintelis likęs tautodailininkas akmentašys Panevėžio regione. Tačiau […]

20 lapkričio, 2020

Stanislovo Šimonėlio sodyba stovi šalia tylaus Juostos upelio. Čia jis gimė, augo ir savo metus tauriai nugyveno. Savamokslis medžio meistras […]

19 lapkričio, 2020

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano veiksmus ir projektų įgyvendinimą kuruojančiame Investicijų komitete pritarta koncepcijai „Teritorijų vystymas ir verslui palankios aplinkos […]

19 lapkričio, 2020

Teatro režisieriaus Romano Viktiuko  (1936 10 28 – 2020 11 17) netektis sukrėtė teatro pasaulį.  Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT) […]

18 lapkričio, 2020

Tai, kad Lietuvos viešosios bibliotekos yra atviros bet kuriam lankytojui, žino visi. Tačiau realybė ne visada tokia graži: vaikus su […]

18 lapkričio, 2020

Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinio – Fotografijos muziejaus – rinkinius 2020 m. papildė vertinga istorinių fotografijų kolekcija, kurią muziejus įsigijo Lietuvos kultūros […]

18 lapkričio, 2020

Šią vasarą Lietuvos jūrų muziejuje įrengta nauja interaktyvi edukacinė ekspozicija ,,Apie vėžiagyvius, dygiaodžius ir mus“ pelnė nacionalinio dizaino prizą „GERAS […]

18 lapkričio, 2020

Lapkričio 17 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos iniciatyva, įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės dalinai remiamą projektą […]

17 lapkričio, 2020

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje informavo, kad Šiauliuose netrukus prasidės naujas teritorijų vystymo etapas, kurio metu […]

17 lapkričio, 2020

Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto kieme savaitgalį įgyvendintas unikalus eksperimentas, kurio sumanytojas ir organizatorius – dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras Gvidas […]

16 lapkričio, 2020

Kaip sutiksime Kalėdas, kol kas galime tik spėlioti. Įvertindami karantiną, kasdien per tūkstantį perkopiantį užsikrėtusių COVID-19 skaičių, radviliškiečiai lapkričio 13 […]

16 lapkričio, 2020

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos informuoja, kad kraštotyrininko, fotografo Balio Buračo ir dailininko Jono Buračo gimtojo namo (u.k. 16555), […]

13 lapkričio, 2020

Šiuo metu Trakų viešojoje bibliotekoje veikia net trys parodos. Internetinėje skaitykloje eksponuojama VšĮ dienos centro „Mes esame“ projekto „Atviros techninės […]

13 lapkričio, 2020

Jau visai netrukus švęsime didžiausias metų šventes – Kalėdas ir Naujuosius metus. Miestai ir miesteliai savo aikštėse puoš žaliaskares egles […]