Prezidentas lankėsi Elektrėnuose: aptarė elektrinės reikšmę artėjančiai sinchronizacijai
Viešėdamas Elektrėnuose prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį aplankė miesto elektrinės kompleksą ir aptarė jo reikšmę po kelių dienų įvyksiančiai Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su žemynine Europa.
Šalies vadovas pabrėžė, kad sėkmingą Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais lemia savarankiškas dažnio valdymas, kurį atlieka balansavimo pajėgumai elektrinėse. Susitikime aptartas Elektrėnų komplekso pasirengimas atlikti šią funkciją.
„Elektrėnų kompleksas yra kritiškai svarbus, nes užtikrina svarbias elektros gamybos ir balansavimo paslaugas, būtinas sėkmingam atsijungimui nuo BRELL sistemos ir elektros sistemos stabilumui. Elektrinėje atliki dažnio valdymo kvalifikaciniai bandymai, vidinės sistemos ir procesų integracija, automatinio generacijos valdymo sprendimų įdiegimas – itin svarbūs veiksmai, užtikrinantys sklandžius dažnio valdymo procesus“, – sakė šalies vadovas.
Susitikime taip pat aptartas Lietuvos pasirengimas suvaldyti galimas rizikas esant trikdžiams elektros energetikos sistemoje, jų atveju būtų panaudojami Elektrėnų komplekso rezerviniai pajėgumai. Susitikime patikinta, kad Elektrėnų kompleksas yra visiškai parengtas.
Šalies vadovas susitikime taip pat pažymėjo Elektrėnų komplekso apsaugos svarbą. „Elektrėnų kompleksas, kaip ir visa šalies energetikos sistema, reikalauja nuolatinio pasirengimo ir atsparumo didinimo, ypač dabar, kai Baltijos šalys pasieks visišką energetinę nepriklausomybę. Jau sustiprinome šio ir kitų objektų apsaugą ir turime toliau stebėti ir vertinti galimas rizikas bei būti pasiruošę jas atremti“, – sakė šalies vadovas.
Dabar Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia rusiškoje IPS/UPS sistemoje, vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Maskvoje.
BRELL sutartį Lietuva nutrauks vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Sinchronizacija su kontinentinės Europos zona ir atsijungimas nuo rusiškos elektros sistemos įvyks vasario 9 dieną.
Pradėjus sinchronizaciją, Baltijos šalys iš pradžių dirbs trise, kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą, o vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos prisijungs prie kitų Europos šalių.
Sinchronizacija užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie regiono energetinio saugumo.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
Bendras finansavimas siekia maždaug 1,2 mlrd. eurų ir turėtų padengti iki 75 proc. visų kaštų.
Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti elektros rinkų integraciją.
„Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.
Trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės dar pernai liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją, kad nuo vasario nebepratęs dalyvavimo bendroje elektros sistemoje sutarties.
