Prezidentas paskyrė G. Jakštą švietimo, mokslo ir sporto ministru
Prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė Gintautą Jakštą švietimo, mokslo ir sporto ministru.
„Prezidentas tikisi, kad savo veikloje naujasis ministras sieks konsensusu grįstų sprendimų ir vadovausis įsiklausymo į švietimo, mokslo ir sporto bendruomenes principu“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime spaudai.
G. Jakštas ketina prisiekti antradienį vyksiančiame neeiliniame Seimo posėdyje.
G. Jakšto kandidatūrą premjerė Ingrida Šimonytė pateikė birželio 23 d. Jam pasiūlyta vadovauti ministerijai, atsižvelgiant į pradėtus pokyčius ir švietimo reformas, kurių įgyvendinimas reikalauja, kad ministras nedelsiant galėtų pilnai eiti pareigas.
Interviu Eltai I. Šimonytė pripažino, kad viliasi, jog G. Jakštas Seime prisieks jau antradienį vyksiančioje neeilinėje Seimo sesijoje.
Su dabartiniu viceministru G. Nausėda jau buvo susitikęs praėjusį pirmadienį – nuspręsta dar kartą susitikti šią savaitę.
Įstatymų nustatyta tvarka, premjerės siūlomai kandidatūrai turi pritarti prezidentas.
Buvusi ministrė Jurgita Šiugždinienė iš posto pasitraukė kilus skandalui dėl tarybos narių veiklai skirtų lėšų. Laikinai vadovauti šiai ministerijai paskirta teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
G. Jakštas minėjo, kad mėgins įvykdyti ministrės Jurgitos Šiugždinienės duotą įsipareigojimą, kad 2024 m. vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau G. Jakštas pripažįsta, tai – sunkiai pasiekiamas tikslas.
„Tai yra sunkiai pasiekiamas tikslas, bet mes jo sieksime. Kalbėjome ir su premjere – turime to siekti, yra įsipareigojimas ne tik Vyriausybės programoje, bet ir įsipareigojimas profesinėms sąjungoms, tai yra ir partijų įsipareigojimas nacionaliniame susitarime dėl švietimo. Tai tikrai turime siekti, kad kitais metais pasiektume 130 proc.“ – žurnalistams pirmadienį sakė pretendentas švietimo, mokslo ir sporto ministro postui užimti G. Jakštas.
Anot jo, ar 130 proc. darbo užmokesčio ribą ministerijai kitąmet išties pavyktų pasiekti – sunku prognozuoti, mat tai priklauso nuo ekonominių tendencijų šalyje.
„Tas modeliavimas visada keičiasi, mes pradedame, žiūrime, kokios yra prognozės vidutinio darbo užmokesčio augime – pagal tai yra skaičiuojama, kiek reikės lėšų, po to jos atsinaujina. Jau dabar, kai pateikėme pirminį biudžeto poreikio planą Finansų ministerijai, per keletą savaičių prognozės pasikeitė. (…) Tai, panašu, reikės dar prašyti lėšų“, – pažymėjo G. Jakštas. Naujausiais skaičiavimais mokytojų ir aukštųjų mokyklų darbuotojų darbo užmokesčio kėlimui būtų reikalingi apie 400 mln. eurų.
„Lėšų poreikis yra labai didelis. Mes pasaulyje išsiskirtume, pasiekę 130 proc. ir kad galėtume užtikrinti labai geras sąlygas mokytojams ir siekti, kad geriausi abiturientai rinktųsi būtent pedagogikos studijas ir taptų mokytojais“, – sakė G. Jakštas.
