Prezidentas susitikime su sveikatos apsaugos ministre: turi būti gerinamas paslaugų prieinamumas regionuose

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį susitikęs su sveikatos apsaugos ministre Marija Jakubauskiene, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Lina Šukyte-Korsake ir Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininku, Jurbarko rajono meru Skirmantu Mockevičiumi, aptarė sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose.

„Pagal praėjusių metų pabaigoje priimtus įstatymus sveikatos draudimo fondo finansavimas kasmet nuosekliai augs ir 2032 m. turėtų sudaryti apie 6,9 proc. BVP. Tai sudaro galimybes užtikrinti sveikatos paslaugas gyventojams arčiau namų. Turime pasinaudoti naujomis galimybėmis ir tokias šeimoms aktualias paslaugas kaip vaikų ligų stacionarinis gydymas teikti arčiau žmonių gyvenamosios vietos, nepaisant, kurioje šalies vietoje jie gyvena“, – teigė Prezidentas.

Susitikime šalies vadovas pabrėžė, jog yra reikalingi konkretūs teisėkūros pakeitimai, kurie sustiprintų rajoninių ligoninių finansinę padėtį teikiant gyventojams būtiniausias paslaugas, ypač – vaikų ligų profilio. Esant įtvirtintam daugiamečiam PSDF finansų didinimui, Prezidento nuomone, būtina adaptuoti ir sveikatos apsaugos politiką – žvelgti į ją per regioninės ekonomikos principus.

„Esant įtvirtintam daugiamečiam sveikatos draudimo fondo finansų padidinimui, prezidento nuomone, būtina atitinkamai adaptuoti ir sveikatos apsaugos politiką, žvelgti į ją labiau per regioninės ekonomikos principus. (…) Prezidentas mato labai didelį sveikatos apsaugos ministrės norą siekti geresnio sveikatos paslaugų prieinamumo regionuose. Tai yra labai pozityvu“, – žurnalistams prezidentūroje po susitikimo teigė vyriausiasis prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Pirmadienį vykusiame G. Nausėdos susitikime su ministre, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Lina Šukyte-Korsake ir Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininku, Jurbarko rajono meru Skirmantu Mockevičiumi buvo aptarti būdai, kaip pagerinti šių paslaugų prieinamumą regionuose.

Anot prezidento patarėjo, finansinės paskatos rajonų ligoninėms turėtų būti suvienodintos ir didesnės, kad jos atitiktų realią finansinę situaciją bei užtikrintų pediatrijos paslaugų prieinamumą arčiau gyventojų namų.

„Vienas iš būdų yra nediferencijuoti tų vadinamų finansinių paskatų arba subsidijų rajono ligoninėms (…), kad nebūtų skiriamas papildomas finansavimas, jeigu yra skatinama uždaryti tam tikrus skyrius, kad subsidija būtų vienodo dydžio, ji būtų didesnė, atlieptų finansinę situaciją rajono ligoninėse ir iš esmės gyventojams užtikrintų, kad pediatrijos paslaugos yra arti gyventojų namų“, – teigė šalies vadovo patarėjas.

„Iki liepos 1 d. ministrės vadovaujama komanda sprendžia dėl atnaujinimo finansavimo paslaugų kriterijų“, – sakė jis.

Prezidentas siūlo palengvinti finansinę naštą ligoninėms, išlaikančioms Vaikų ligų skyrius

Pirmadienio rytą paaiškėjo, jog Kretingos rajono savivaldybė kreipėsi į prezidentą, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovę bei kitus politikus dėl ministerijos siūlomų pokyčių, susijusių su rajonų ligoninių Vaikų ligų skyriais. SAM skelbė, jog būtų siekiama išlaikyti tokius skyrius tuose rajonuose, kur yra ne mažiau nei 40 tūkst. gyventojų. Vis dėlto, šalies vadovo patarėjas tikina, jog siūlymas yra tobulintinas.

„Gerbiamas Kretingos meras apeliuoja į tą pradinį SAM pasiūlymą, bet šiandien pas prezidentą sutarta, kad jį reikia tobulinti, labiau atliepiant regionų poreikius“, – spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė V. Augustinavičius.

Jo teigimu, prezidentas siūlo mažinti gydymo įstaigų finansinę naštą, taip siekiant išlaikyti svarbius skyrius regionuose.

„Kaip pavyzdys – tame pasiūlyme buvo numatoma, kad jeigu yra uždaromas stacionarinis Vaikų ligų skyrius ir perkeliamos tam tikros paslaugos į skubios pagalbos skyrių, į priimamąjį, tai būtų išmokama 200 tūkst. eurų tam tikra subsidija, jeigu stacionarinis skyrius išlaikomas – būtų skiriama 100 tūkst. eurų subsidija. Iš esmės, prezidentas pasiūlė suvienodinti šiuos dydžius. Kitaip sakant – padvigubinti sumą, kuri būtų skiriama rajonų ligoninėms už tai, kad jos išlaikytų stacionarinius Vaikų ligų skyrius (…). Rajonų ligoninėms bus finansiškai lengviau išlaikyti visaverčius Vaikų lygų skyrius“, – akcentavo jis.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė pažymi, jog 40 tūkst. gyventojų riba buvo tik vienas iš kriterijų.

„40 tūkst. gyventojų yra vienas iš kriterijų, kuris galėtų būti taikomas. Kaip žinote, dabar yra tik diskusijos (…), ieškome sprendimo. Jis galėtų būti taikomas atsižvelgiant į savivaldybių apimtis ir regionus pagal dydį, kur mums, Lietuvai, tikrai būtų svarbu, kad Vaikų ligų skyriai tose gydymo įstaigose išliktų“, – žurnalistams sakė ministrė.

„SAM mes jau esame aiškiai nusprendę, kad kiekviename iš apskričių centrų Lietuvoje, dešimtyje Lietuvos regionų gydymo įstaigų, ligoninėse tikrai būtų išsaugoti ir veiktų Vaikų ligų skyriai. 40 tūkst. gyventojų kriterijus buvo vienas iš demografinių kriterijų, kuris aprėptį ir, tuo pačiu, paslaugų poreikį regione leidžia tiksliau modeliuoti“, – akcentavo ji.

Pasak ministrės, ligoninės galėtų rinktis iš dviejų variantų – dirbti pagal lankstų pediatrinių paslaugų modelį arba išsaugoti esamą Vaikų ligų skyrių.

„Rajonų ligoninėms siūlome dvi alternatyvas. Viena alternatyva – lankstus, inovatyvus pediatrinių paslaugų modelis, kai skubios pagalbos, priėmimo skyriuje dirba pediatras, veikia stebėjimo palata ir Vaikų dienos stacionaras 14 valandų per parą ir Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, esant kritiniam atvejui, perveža vaiką, jeigu yra reikalinga, į vieną iš tų dešimties regionų centruose esančių gydymo įstaigų. Antra alternatyva, kuri buvo aptariama su prezidentu – Vaikų ligų skyriai tose ligoninėse, kurie vis dėlto norėtų išsaugoti Vaikų ligų skyrius, o ne pasirinktų tą lankstų pediatrinį modelį“, – kalbėjo ministrė.

„Sutarėme, kad pasirinkimo galimybės galėtų būti suvienodintos ir ligoninės galėtų rinktis, atsižvelgiant į savivaldybėje esantį vaikų skaičių ir poreikį regione, jiems tinkamą modelį“, – akcentavo ji.

M. Jakubauskienės teigimu, pirmasis variantas būtų gyvybingas tiek finansiškai, tiek ekonomiškai, bet antroji alternatyva, pasak jos, taip pat būtų priimtina.

„Be abejonės, tokiu (lankstaus pediatrinio modelio – ELTA) atveju, tai būtų ekonomiškai ir finansiškai gyvybingas modelis. Tuo pačiu vertiname, kad alternatyva, išsaugant Vaikų ligų skyrių, taip pat būtų priimtina ir būtų pakeliama PSDF sprendimams finansuoti tokį paslaugų modelį“, – teigė SAM vadovė.

Praėjusią savaitę V. Augustinavičius „Žinių radijui“ teigė, kad G. Nausėda siūlys įstatymo pataisas, padėsiančias kai kuriose situacijose išsaugoti skyrius rajonų gydymo įstaigose.