Prievolė kaupti lėšas daugiabučio remontui – ir būtina, ir naudinga
Aplinkos ministerijos parengta tvarka, kaip kaupti lėšas daugiabučiui atnaujinti ir kaip jas apsaugoti, padės gyventojams laiku ir reikiamai prižiūrėti bei atnaujinti savo namus. Šios tvarkos aprašą tvirtins Vyriausybė.
Pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorės Elvyros Radavičienės, daugelyje šalies miestų būstas yra gerokai susidėvėjęs, kai kurie pastatai net pradėjo kelti grėsmę jų gyventojams. Senus daugiabučius tiesiog būtina atnaujinti. Pavyzdžiui, bituminė stogo danga tarnauja ne ilgiau kaip 20 metų, vandentiekio ir kiti vamzdynai – ne ilgiau kaip 30-35 metus. Po keturių dešimtmečių daug rūpesčių gali pridaryti nusidėvėjusios balkonų konstrukcijos, liftai. Deja, gyventojai nėra linkę investuoti į bendrojo naudojimo objektus. Kilus būtinybei atlikti kokį nors namo remontą, Gordijaus mazgu tampa lėšos. Juk už atliktus darbus reikia atsiskaityti iš karto, bet toli gražu ne kiekvieno buto savininkas įstengia sumokėti didesnę sumą. Todėl labai sudėtinga organizuoti atnaujinimo darbus.
Nors nuo 2001 m. galioja Civilinio kodekso nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo kaupti lėšas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, ji lėtai skinasi kelią. Juk sprendimą kaupti lėšas turi priimti patys butų savininkai. Viena priežasčių, trukdančių jas kaupti, – nepasitikėjimas namų valdytojais (administratoriais), nuogąstavimai, kad lėšos bus neskaidriai naudojamos. Todėl Civilinis kodeksas buvo patikslintas nuoroda, kad Vyriausybė nustatytų daugiabučiui atnaujinti skirtų lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką.
Parengtoji tvarka numato, kad kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas pagal ilgalaikį namo atnaujinimo planą. Jis rengiamas remiantis namo būklės analize ir privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kaupiamųjų lėšų reikia ir plane nenumatytoms priemonėms – namo konstrukcijų deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, avarijoms likviduoti.
Kaupiamoji įmoka per mėnesį turėtų sudaryti ne daugiau kaip 5 proc. minimalios mėnesio algos. Butų savininkų sprendimu ją galima padidinti, tačiau ne daugiau kaip 30 proc. Sukauptos lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje. Į ją draudžiama nukreipti išieškojimą pagal namo valdytojo ir atskiro buto savininko prievoles. Visos šioje sąskaitoje sukauptos butų ir kitų patalpų savininkų lėšos įtraukiamos į apskaitą ir tvarkomos kiekvienam namui ir kiekvienų patalpų savininkui atskirai. Jos yra apdraustos pagal įstatymą. Pasibaigus kalendoriniams metams, namo valdytojas privalo pateikti išsamią ataskaitą apie sukauptas lėšas, jų panaudojimą, likutį ir pan.
Daugiabučių bendrijų pirmininkams, administratoriams ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotiems atstovams, kurie nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, gali būti skiriamos nuobaudos, kurias nustato Vyriausybės iniciatyva papildytas Administracinių teisių pažeidimų kodeksas.
