12 balandžio, 2018
Virginija Vingrienė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė

Pristatymas dėl deginimui skirtų atliekų importo uždraudimo

Projekto tikslas – užkirsti kelią deginimui skirtų atliekų įvežimui. Tai turėtų būti daroma ne tik aplinkosauginiais sumetimais, bet ir kaip reikšminga paskata atsakingai ir apgalvotai investuoti viešąsias ir privačias lėšas į kogeneracinių atliekų deginimo jėgainių plėtrą. Šiuo metu Klaipėdoje veikianti Fortum Heat Lietuva jėgainė, ir dar dvi po ilgų procedūrų jau beveik pradėtos statyti Kaune ir Vilniuje, yra naudojamos (ar numatomos naudoti) pagal šiandienos aktualijas atliekų sektoriuje, neatsižvelgiant į ateities perspektyvą. Nesivarginama paskaičiuoti, kaip tai atsilieps Europos Sąjungos lygmeniu skatinamam žiedinės ekonomikos įtvirtinimui, ir kuria linkme pakryps atliekų naudojimo kaip žaliavos praktika, atsiradus naujo pobūdžio verslams. Verslas – dinamiška, inovacijomis ir konkurencija grįsta veiklos sfera; tikėtina, kad jau netolimoje ateityje bus atrasta būdų visas atliekas panaudoti kaip žaliavą kitiems produktams gaminti, ir deginti nebeliks ką. Jau ir šiandien atsiranda verslai, net iš degintinų atliekų gaminantys produktus. Teko išgirsti, kad jau diegiamos technologijos ir sėkmingai žaliavos pavidalu panaudojami ne tik ne tik perdirbimui iki šiol netikę plastikai, bet ir kitos biologiškai neskaidžios atliekos. Aptariamą importo barjerą siūlome kaip įpareigojimą nesirinkti lengviausio kelio, t. y. deginimui trūkstamas žaliavas įsivežti iš kitų šalių, o veikiau ieškoti alternatyvų jau šiandien, dar projektinėje ir darbų vykdymo stadijoje. Siūlau nelaukti, kol alternatyvių sprendimų ieškoti mus privers aplinkybės. Juo labiau, kad pati Europos Komisija yra ne kartą išreiškusi susirūpinimą šiuo klausimu ir įvardijusi atliekų tvarkymo problemą Lietuvoje kaip ypač opią. Komisijos Ataskaitoje minima, kad investicijos į keletą mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių ir papildomus atliekų deginimo pajėgumus Lietuvoje kelia rimtų abejonių dėl žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo. Komunikate pabrėžiama, kad Lietuva turėtų rūpestingai planuoti tolesnes atliekų sektoriaus investicijas, idant nekiltų kliūčių siekiant 2020 m. perdirbti ne mažiau 50 proc.,  iki 2030 – ne mažiau 60 proc. komunalinių ir 70 proc. pakuočių atliekų, o iki 2035 m. atitinkamai 65 ir 75 proc. Taip pat akcentuojama, kad siekiant išnaudoti ekonominį potencialą, būtina skatinti inovacijas ir išvengti galimų ekonominių nuostolių dėl turto nuvertėjimo, o į nauji atliekų tvarkymo pajėgumai turi būti pasirenkami atsižvelgiant į ilgalaikę žiedinės ekonomikos perspektyvą, vadovaujantis ES atliekų tvarkymo hierarchija, kurioje atliekų tvarkymo būdų eiliškumas yra išdėstytas pagal jų tvarumą, didžiausią prioritetą skiriant atliekų prevencijai, antriniam panaudojimui ir perdirbimui.

Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje pabrėžiamas atliekų tvarkymo infrastruktūros tobulinimo būtinumas. Privalu nustatyti ilgalaikius politikos tikslus, atitinkamai jų linkme nukreipti investicijas bei kitas priemones, visų pirma neleidžiant sukurti pernelyg didelių struktūrinių atliekų deginimo pajėgumų, trukdančių pasiekti užsibrėžtus perdirbimo tikslus, esančius žiedinės ekonomikos prioritetų viršūnėje. Tokiais tikslais turi būti orientuojamas ir viešasis finansavimas, skatinant nuoseklų perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Paramos lėšų prioritetas turi būti nukreipimas ambicingesniems tvarkymo tikslams, vadovaujantis ES atliekų tvarkymo hierarchija, pagal kurią deginimas laikomas tik vienu sprendimo būdų, o ne pagrindiniu tikslu. Juo labiau, kad įsigalint žiedinei ekonomikai, sąvartynuose išmetamų ar degintinų atliekų vis labiau mažės.

Lygiai tas pats prioritetiškumo principas galioja ir viešosios finansinės paramos vertinimo tvarka energijos gavimo iš atliekų veiklai paskirstyme. Jis aiškiai nustatytas dabartinėse valstybės paramos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse. Europos Komisijas aiškiai konstatavo, kad viešuoju finansavimu neturėtų būti sukuriami pertekliniai neperdirbamų atliekų apdorojimo, pavyzdžiui, deginimo, įrenginių pajėgumai. Net ir jau ir skirta Europos investicijų fondo parama Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybai, labai paprastai ir daug mieliau būtų paskirta investicijoms į pirminį atliekų rūšiavimą sukuriant švarią žaliavą kitiems gaminiams ar į perdirbimo sritį. Tą patvirtina ES institucijų pareigūnai. Kodėl šiandien einama lengviausiu keliu ir apgaudinėjama visuomenė klausimas lieka retorinis  arba atsakymas, kad nenorima dirbti, o pasidėti pliusiuką nuveiktu konkrečiu darbu nesvarbu kokį rezultatą jis atneš ateitį negalvojama. Kad tame slypi užprogramuoti nuostoliai akivaizdu jau šiandien, nekalbu apie galimybes atvėrus kelius plačiam požiūriui, naujiems produktams, naujo pobūdžio verslams ir svarbiausia, ekonominiam augimui.

Taigi, įsipareigojus tvarkyti atliekas kuo aukštesniu hierarchijos lygmeniu, būtina sudaryti sąlygas sėkmingai pereiti prie žiedinės ekonomikos. Atitinkamai, sąvartynuose mažėjant šalinamų  atliekų kiekiams, būtina užtikrinti galimybes jas panaudoti kaip žaliavas kitų produktų gamybai, o deginimui šiuo metu naudojamas atliekas derėtų perorientuoti į cemento, kalkių gamybą.

Esminių tokios politikos tikslai – panaikinti sąlygas deginimui skirtų atliekų įvežimui iš kitų šalių ir skatinti vietinių atliekų tvarkymą. Neturėtume tapti kitose šalyse susidariusių atliekų tvarkytojais, turint galvoje tai, kad Europos Komisija, ribodama deginimo energijos gavybai skirtų atliekų kiekius, įpareigoja atliekų deginimą apmokestinti, o šis mokestis, tikėtina, taps papildoma našta gyventojams mokesčio už atliekų sutvarkymą pavidalu.

Užkirtus kelią deginimui skirtų atliekų importui į Lietuvą ir aiškiai apribojus degintinų atliekų kiekius, bus užkirstas kelias ne tik aplinkos taršai, bet ir neapgalvotoms viešojo bei privataus sektoriaus investicijoms į perteklinius atliekų deginimo pajėgumus. Kartu tai paskatins ieškoti alternatyvų ir atvers kelius orientuotis į  atliekų perdirbimą ir panaudojimą žaliavos pavidalu, o nauji šiame sektoriuje įsikursiantys verslai sukurs naujų darbo vietų.

Užs. Nr. VV-38


25 lapkričio, 2022

Sostinės gyventojai stebisi, kad krūmai ir medžiai vis dar sodinami ir iškritus. Tačiau arboristai teigia – medžius ir krūmus sodinti […]

25 lapkričio, 2022

Vilnius kviečia miestiečius per šventes nepamiršti tvarumo, tęstinumo ir rinktis gyvą vazone augančią eglutę arba namus papuošti miškų urėdijų nemokamai […]

Kęstutis Pocius
10 lapkričio, 2022

Besikeičiantis vartotojų požiūris, griežtėjantis politinis reguliavimas atliekų tvarkymo srityje,  Europos Sąjungos keliami tikslai pereiti prie žiedinės ekonomikos, milžiniška konkurencija bei […]

10 lapkričio, 2022

UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ siūlo naują paslaugą Telšių regiono (Plungės, Telšių, Mažeikių raj. ir Rietavo sav.) gyventojams – daiktų […]

8 lapkričio, 2022

Vidutinė temperatūra pasaulyje kyla greičiau nei planuota. Mokslininkai įspėja, kad kai kurie klimato kaitos padariniai lems vis didesnius praradimus ir […]

8 lapkričio, 2022

Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro plitimą mūsų šalyje, mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas. Tai padeda suaktyvinti kritusių šernų paieškas […]

7 lapkričio, 2022

Draugiškesnį aplinkai šilumos gamybos būdą Alytaus rajono savivaldybei pasiūlė Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. Projektą savivaldybės merui Algirdui Vrubliauskui, direktorei Gintarei […]

Alfonso Mažūno nuotr.
26 spalio, 2022

Lietuvos jūrų muziejuje kartu su Aplinkos ministerija spalį surengta konferencija ,,Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir […]

7 spalio, 2022

Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioniniame padalinyje masiškai pažeistos pušys, kurių spyglius graužia paprastasis pušinis pjūklelis. Atlikus miško žvalgymus, Vaišniūnų girininkijoje […]

Jono Vapsvos nuotr.
7 spalio, 2022

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Kapinių tvarkymo taisyklių pakeitimams, kurie numato, kad gyventojams nebereikės mokėti už nišas savivaldybių įrengtuose […]

1 spalio, 2022

Prieš pat rudens ir žiemos audras į kone paskutinę talką pajūryje šiais metais susirinko daugiau kaip 250 savanorių, kurie šakomis […]

1 spalio, 2022

Vieta ir laikas susitikti, susipažinti, bendradarbiauti. Taip Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) maisto gamintojus, ūkininkus, ugdymo, gydymo įstaigų atstovus ir kokybe […]

29 rugsėjo, 2022

Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. t maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. […]

14 rugsėjo, 2022

Asbestas yra gamtinis pluoštinis mineralas, netirpus vandenyje, rūgštyse, šarmuose, atsparus temperatūros poveikiui, negaruojantis, neskylantis šviesoje, geras šilumos, garso, elektros izoliatorius. […]

13 rugsėjo, 2022

Vilniaus maratono dalyviai ir svečiai šiemet stebėjosi neįprasta bėgikių komanda – 7-ios kaunietės lyjant įveikė maratoną nešinos 10 kg sveriančia […]

12 rugsėjo, 2022

„SBA Urban“ verslo centrai Vilniuje „Green Hall“ 1 ir 2 įvertinti vienu aukščiausių tvarumo sertifikato lygiu „BREEAM In-Use Excellent”. Šis […]

11 rugsėjo, 2022

Įsibėgėjant rudeniui,  didėja gyvūnų migracija, prasidėjus rujai, gyvūnų elgesys pasikeičia – jie tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą. Šiuo metu […]

8 rugsėjo, 2022

Šią savaitę Ukrainoje lankosi Lietuvos delegacija, kuriai vadovauja aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Oficialaus susitikimo Kijeve metu Lietuvos aplinkos ministras Simonas […]

5 rugsėjo, 2022

Nemaža dalis nebetinkamų naudoti tekstilės gaminių vis dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekami greta jų, nes gyventojai nežino, […]

5 rugsėjo, 2022

Paskutinį vasaros savaitgalį vykusio „Darom prie jūros“ renginio metu dalyviai ne tik tvirtino kopas žabų tvorelėmis, tačiau ir švarino paplūdimį, […]