Pristatyta knyga „Škotų palikimas Kėdainiuose“

Penktadienį, spalio 23 dieną, Daugiakultūriame centre, pilnoje žmonių salėje, įvyko leidinio „Škotų palikimas Kėdainiuose“ sutiktuvės. Puikiai išleista knyga priimta labai palankiai. Anot Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio: „Gal perskaitę šią knygą kai kurie Kėdainių gyventojai pakeis savo požiūrį į tai, kokiame mieste jie gyvena, koks paveldas jame yra išlikęs ir kaip svarbu jį išsaugoti bei atverti visuomenei“.

Lietuviškai knyga išleista 400 egz. tiražu. Greit bus  išleista ir anglų kalba. Leidinį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Knygos pristatymas

Dalyvavo knygos autorius Kėdainių krašto muziejaus archeologas Algirdas Juknevičius (Kultūros premijos laureatas, Česlovo Milošo premijos laureatas), iliustracijų kūrėjas ir fotografas Vaidas Špečkauskas, fotografas ir dizaineris Giedrius Dagys, VšĮ „Paveldas“ leidyklos „Savastis“ vadovas Juozas Bardauskas. Ir svabiausia – knygos įkvėpėjas ir rėmėjas iš Kanados Michaelis Ayre su žmona Ona. Renginyje buvo išsakyta daug sveikinimų ir padėkos žodžių.

Knyga „Škotų palikimas Kėdainiuose“ sutikta paprastai, nuoširdžiai, bet ir kartu gan iškilmingai. Labai svarbu, kad atvyko ir leidinio įkvėpėjas ir pagrindinis rėmėjas − škotų kilmės Kanados pilietis Michaelis Ayre su žmona Ona. Kaip pasakojo A. Juknevičius, prieš porą metų, sužinojęs apie škotų paveldą Kėdainiuose, Michaelis Ayre su žmona Ona atvyko į Kėdainius, pamatė miestą, škotų paveldą, susižavėjo viskuo ir greit pateikė savo idėją išleisti kygą su jo parama.

„Po mėnesio jis man parašė laišką ir pakvietė išleisti leidinį. Man buvo labai netikėta ir netgi baugu. Bet pagalvojęs aš jam atrašiau, kad sutinku leisti knygą apie škotų palikimą. Ir tada pradėjom rinkti medžiagą, skaityti šaltinius, iš naujo rimtai peržiūrėjome turimą archeologinę medžiagą. Kartu dirbti pakviečiau savo bičiulį ir kolegą Vaidą Špečkauską, norėjau, kad jis rengtų iliustracijas, planus ir kt.“, − pasakojo A. Juknevičius.

A.Juknevičius sakė, kad, berinkdamas knygai medžiagą, patyrė ir netikėtumų. Toks atradimas buvo geltono mūro namas Didžiosios Rinkos aikštėje, besišliejantis prie Rotušės. Čia buvusi škotų tabako krautuvėlė. „Manau, kad tai pirmoji Lietuvoje specializuota tabako krautuvė“, − dalijosi mintimis knygos autorius.

A. Juknevičiaus nuomone, ši škotų paveldo tema anaiptol neišsemta. Reiktų dar tirti senamiesčio rūsius, būtų įdomu daugiau atrasti  škotų kasdienio gyvenimo žinių – kaip škotai Kėdainiuose gyveno, kokie buvo santykiai su kitais miestiečiais, kokia buvo jų buitis.

Rėmėjas Michaelis Ayre sakė, kad apie škotų paveldą Kėdainuose sužinojo atsitiktinai, atvyko čia, susižavėjo tautiečių pėdsakais bei Kėdainių istorikų sukauptomis žiniomis. Ir įvykdė savo norą – padėti išleisti knygą apie škotų palikimą Kėdainiuose.

Iš knygos anotacijos

Kėdainiuose nuo XVII a. I pus. iki XVIII a. vid. gyveno škotai presbiterionai, kurie neigė hierarchines popiežiaus ir vyskupų pareigybes, Jėzų Kristų skelbė aukščiausiu Bažnyčios vadovu, valdžią įgyvendinantį per savo Žodį. Škotai buvo aktyvūs miesto ekonominio, visuomeninio ir religinio gyvenimo dalyviai: pasiturintys pirkliai, krautuvių ir karčemų savininkai, palivarkų nuomininkai, kreditoriai, magistrato pareigūnai, reformatų bažnyčios rėmėjai.

Škotai Kėdainius praturtino mūrine architektūra, kurioje panaudojo novatorišką planavimą, savitą tūrių ir fasadų komponavimą bei ambicijas lygiuotis į pasiturinčius Europos miestų gyventojus. Likimas škotų architektūrai Kėdainiuose nebuvo palankus. Po didelių rekonstrukcijų XIX–XX a. ji patyrė formų ir stilių kaitą, tapo blankiu puoselėtos tradicijos šešėliu. Nepaisant to, škotų palikimas leidžia apčiuopti epochos bruožus, pajusti tikrus mus pasiekusius praeities pavidalus.

Leidinys skirtas plačiam skaitytojų ratui, iš dalies atitinka akademiniam leidiniui keliamus reikalavimus. Jis iliustruotas buvusių škotų pastatų piešiniais, planais, nuotraukomis ir senąja grafika. Leidinyje pateikiamos škotų atvykimo į Kėdainius aplinkybės, pristatoma jų bendruomenė, gyvenamoji erdvė, sklypai, pastatų architektūra ir jų savininkai, krautuvės ir karčemos, magistrato pareigūnai.

Leidinyje pristatomi ir tie pastatai, kurie susiję su visuomenine, religine ir prekybine škotų veikla – rotušė, buvusi reformatų mokykla, Šviesioji gimnazija, evangelikų reformatų bažnyčia, vaistinė, tabako krautuvė.

Pirmieji įspūdžiai 

Rimantas Žirgulis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius: „Pirma mintis paėmus į rankas knygą buvo tokia – tai yra kukli prabanga. Knyga graži, puikiai išleista, o joje esančios nuotraukos, piešiniai, planai ir tekstai pasakoja apie pasižymėjusią savo kuklumu ir racionalumu škotų presbiterionų bendruomenę, gyvavusią ir vyravusią Kėdainiuose XVII a. antrojoje pusėje ir XVIII a. pradžioje. Lakoniški, tačiau išsamūs Algirdo tekstai perteikia ganėtinai kuklias turimas žinias apie škotų gyvenimą Kėdainiuose. Šios bendruomenės paveldas taip pat nepasižymi kažkokia ypatinga išorine prabanga ir blizgesiu. Tačiau mane žavi autentiški škotams priklausiusių namų rūsiai, jų mūras ir skliautai. Svarbu tai, kad bendraistoriniai duomenys knygoje yra papildyti konkrečiomis detalėmis, kurios tapo žinomos tik dėl ilgamečių A.Juknevičiaus vykdytų archeologinių tyrimų. Kaip pirmasis pradėjęs tyrinėti ir rašyti apie škotus Kėdainiuose, džiaugiuosi šia p. Michael Ayre iniciatyva ir visos kūrybinės grupės, o ypač kolegos Algirdo Juknevičiaus nuveiktu darbu. Tai svarus žingsnis toliau atskleidžiant šios kiek egzotiškos ir mistinės bendruomenės istoriją ir paveldą“.

Audronė Pečiulytė, Daugiakultūrio centro vadovė:  A. Juknevičiaus knyga išleista labai tinkamu laiku: viešojoje Lietuvos erdvėje vis daugiau kalbama apie mūsų miesto istoriją ir paveldą. O škotai − tai mūsų miesto deimančiukai, kurie sužadina didelį turistų smalsumą. Elegantiškai išleistoje knygoje pateikiamas škotų paveldas − geriausia dovana istorija besidominčiam žmogui ir svečiui.

Iš tikro – knygą „Škotų palikimas Kėdainiuose“ malonu imti į rankas. Neatsibodęs formatas, kiek magiškas, jaukus viršelis, geras popierius, modernūs šriftai, gražios iliustracijos, puikios kokybės nuotraukos, informatyvūs brėžiniai bei piešiniai, erdvus dizainas, profesionalus maketas – justi, kad šią knygą rengė tie, kas moka tai daryti. Su meile bei atida.

Tai tik išorė. Bet juk pagal drabužį pasitinkam, kaip sakoma, ir kaip malonu bendrauti su tvarkingu, kultūringu, inteligentišku žmogumi, taip ir su leidiniu smagu susipažinti, jei jis puikiai išleistas. Šios knygos išvaizda – puiki.

Knyga suredaguota. O juk būna – autoriai galvoja, jei jau esu lietuvis, tai ir parašysiu gerai bei taisyklingai lietuvių kalba. Ir gauname netvarkytą knygą – broką. Ši knyga redaguota, viskas tvarkinga. Štai užsienietiškos pavardės nurodomos ir autentiškos, ir sulietuvintos. Smulkmena, aišku, bet ir ji rodo, kad leidinys parengtas rimtai.

Žinoma, svarbiausia turinys, tekstai. Apie kiekvieną objektą šioje knygoje – nei per daug, nei per mažai. Matyti, kad rašyta ne perrašinėjant kitus autorius ar šiaip sau rašant legendas bei nuomones, o savo žinias perteikiant, ir jei jau remiamasi kokiu šaltiniu – viskas kruopščiai nurodoma šalia, tame pačiame puslapyje – nereikia gale knygos kažkur versti ir ieškoti.

Tekstai nei labai sausi, nei persunkti emocijų. Lengvi ir paprasti. Imi, skaitai ir viskas aišku.

Kad būtų galima daryti išsamesnes išvadas apie šią knygą, reikia visą perskaityti.

Kol kas įspūdžių tiek. Kai atvyks svečių ir lankysime senamiestį, o gidas tądien negalės vesti ekskursijos, galima bus paimti šią knygą ir, žvilgčiojant į ją, ne apie vieną Kėdainių paveldo objektą išsamiai ir gražiai papasakoti.

Beje, knygų galima įsigyti Kėdainių krašto muziejuje.