Pristatyta trečioji knyga apie Tiltų kraštą
Gruodžio 27 d. Tiltų kultūros namuose įvyko Elenos Žilinskienės knygos „Pasivaikščiojimas po senąjį dzūkų kaimą Tiltų krašte“ sutiktuvės.
Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinys kiekvienais metais atlikdamas kraštotyrinį darbą yra sukaupęs nemažai nepublikuotos medžiagos, kurioje užfiksuotas nematerialus dzūkų paveldas. 2023-uosius LR Seimas paskelbė Dzūkijos (Dainavos) metais. Šiemet sukanka 770 metų, kai šio regiono vardas pirmąkart buvo paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Tad siekdama pažymėti jubiliejinius metus ir kartu išsaugoti senąsias dzūkų kaimo tradicijas, papročius ir į užmarštį vis nugrimzdinčią praeitį, Tiltų biblioteka vykdė kultūros projektą „Pasivaikščiojimai po senąjį dzūkų kaimą Tiltų krašte“ ir išleido tuo pačiu pavadinimu knygą. Ji jau yra trečiasis bibliotekininkės Elenos Žilinskienės leidinys, papildantis iki šiol du jos išleistus.
Šioje trylikos skyrių knygoje atsispindi dzūkų krašto etnokultūrinis materialus ir nematerialus paveldas: pristatoma senoji kaimo sodyba ir jos aplinka, maisto gaminimas, valgiai ir jų receptai, šeimos kūrimo tradicijos. Koks gi būtų senasis Lietuvos dzūkų kaimas be tradicinės žemdirbystės, gyvulininkystės bei kt. kaimo žmonėms įprastų darbų ir be kasmet minimų religinių švenčių. Kad geriau perduotų to meto krašto dvasią, tėvų, senelių pasaulėjautą, knygoje gausu dzūkiškų žodžių. Nežinant, koks žodis ką reiškia, pirmą kartą jį vartojant skliausteliuose yra paaiškinama jo reikšmė arba jis aprašomas plačiau. Taip pat leidinyje yra nurodomos ir žodžių tarimo taisyklės, o knygos gale pateikiamas tarmiškų žodžių žodynėlis. Taip pat skaitytojai yra supažindinami ir su žodžiais, kurie ankščiau buvo vartojami šnekamojoje kalboje, skambėjo dainose, tačiau dabar kalbininkai juos įrašė į nevartojamų svetimybių sąrašą.
Knyga yra gausiai iliustruota įvairių Tiltų krašto kaimų gyventojų asmeninių archyvų ir pačios autorės fotografijomis, papildyta fotografų Aleksandro Aziulevičiaus, Ryčio Grūnovo, Raimundo Kairio, Alvydos Kazakevičiūtės, Enrikos Samulionytės, Mariaus Skerniškio, Daivos Trečiokaitės-Muellegger, Rasos Ulevičiūtės-Maziliauskienės, kurios nuotrauka panaudota ir viršelyje, bei Lietuvos kino studijos archyvo „Kalvių kaimo ansamblis 1986 m.“ nuotraukomis. Čia atsispindi ne tik šių dienų krašto gyvenimas, bet ir praeitis, tradicijos. Ne vienas kraštietis atras ne tik dabarties kaimo gyventojus, bet ir jau į amžinybę iškeliavusiųjų veidus.
Kaip ir priklauso tokio pobūdžio leidiniams, jos gale yra pateiktas literatūros bei šaltinių sąrašas. Taip pat yra išvardyti visi asmenys, kurie pasidalijo vertinga informacija ir pasakojimais apie krašto praeitį.
Pristatydama trečią knygą autorė kalbėjo, kuo ji skiriasi nuo anksčiau išleistų savo knygų. Ankstesniuose leidiniuose svarbiausias dėmesys buvo skiriamas Tiltų ir šio krašto kaimų istorinei apžvalgai, įvairiems įvykiams, o trečioje knygoje plačiau aprašyta šio krašto dzūkų buitis, darbai, tradicijos, papročiai, šventės XX amžiuje, yra įdėta nemažai ne tik pačios autorės, bet ir bibliotekos archyvuose sukauptų kitų kraštiečių užrašytų dainų tekstų, žaidimų, oracijų.
Kokia bebūtų puiki iniciatyva, ji reikalauja aplinkinių paramos, tad knygos pristatymo renginyje jos autorė padėkojo visiems, kas padėjo paruošti leidinį, dalijosi informacija, patarimais, padėkos žodžius skyrė kraštietei redaktorei, bibliotekos globėjai Daivai Trečiokaitei-Muellegger, Aktin studijos dailininkei Alicijai Širvinskienei ir jos vadovei Neringai Jarmalienei, už pasitikėjimą ir paramą – Trakų viešosios bibliotekos direktorei Danguolei Banevičienei, už finansinę paramą – Lietuvos kultūros tarybai ir Trakų rajono savivaldybei.
Knygos pristatymą vedė Trakų kultūros ir meno centro Tiltų padalinio renginių organizatorė Vaiva Neteckienė, muzikinę programą atliko Tiltų kaimo kapelos dalyviai, besibaigiančius Dzūkijos (Dainavos) metus palydėdami daina „Dzūkija“.
Ši naujausia Elenos Žilinskienės knyga „Pasivaikščiojimas po senąjį dzūkų kaimą Tiltų krašte“ įamžina ir padeda skleisti nematerialaus kultūros paveldo patirtį, vietos tradicijas, papročius, tarpusavio bendravimo ypatumus visiems besidomintiems pietryčių Dzūkijos krašto kultūra ir tradicijomis. Taip pat leidinys gali tapti puikia pagalbine priemone tiek vykdant įvairius genealoginius tyrimus, tiek domintis Trakų rajono, o kartu ir visos Lietuvos istorija.
