sausio 11, 2018
Projektas „Gloria Lietuvai“ kvies prisiminti ir Druskininkų varpų istoriją

Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje skamba jau antra varpų „karta“ – ankstesnieji išvežti Pirmojo pasaulinio karo metais dingo kažkur Rusijos platybėse. Juos pakeitė kiti, pasakojantys savas, taip pat labai įdomias istorijas. Įsiklausyti į šių ir kitų šimto vertingiausių Lietuvos varpų skambesį kviečia projektas „Gloria Lietuvai“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Senojoje Druskininkų bažnyčioje skambėjo iš Gardino atkeliavę varpai

Dabartinė raudonų plytų neogotikinė Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia – jau antroji katalikų bažnyčia Druskininkuose. Pirmoji buvo pastatyta 1841–1844 m. Tačiau šiandieninis mūsų pasakojimas ne apie šio kurorto bažnyčias, bet apie jų varpus – instrumentus, kurių gaudesį daugelis girdėjo, bet mažai kas juos matė. Taip jau susiklostė, kad Druskininkų bažnyčiose skambėjo skirtingi varpai, nes senosios varpai Pirmojo pasaulinio karo metu buvo išvežti į Rusijos gilumą ir atgal nesugrįžo.

„1915 m. vasara Lietuvos varpams buvo lemtinga – carinės valdžios nurodymu jie buvo masiškai vežami į Rusijos imperijos gilumą, kad vokiečiai negalėtų varpų panaudoti kaip žaliavos karinei pramonei. Taip nutiko ir Druskininkų bažnyčios varpams. Archyvuose neseniai rasti dokumentai suteikia daug žinių apie jų likimus. Aiškėja, kad varpai iš pradžių buvo nuvežti į Maskvą, o vėliau dar toliau į rytus – į Šują, miestą Ivanovo srityje, kur jų pėdsakai pradingsta“, – pasakoja dailės istorikas dr. Gintautas Žalėnas.

Pasak pašnekovo, du senosios Druskininkų bažnyčios varpai, nulieti tais pačiais 1757 metais, buvo beveik šimtmečiu senesni už pirmąją bažnyčią, tad turėjo būti iš kažkur atkelti. Atsakymą pasufleravo bažnyčioje saugotas Madonos su vaikeliu Jėzumi ir Šv. Jonu Krikštytoju paveikslas. Jis buvo atvežtas į naujai pastatytą Druskininkų bažnyčią iš Gardino basųjų karmelitų vienuolyno, po to kai 1845 m. rusų valdžia jį uždarė. Kartu su juos į Druskininkus atkeliavo ir šio vienuolyno varpai. Tai liudijo ant vieno iš jų nulietas karmelitų ordino herbas, vaizduojantis stilizuotą kalną su kryžiumi jo viršuje ir tris žvaigždes.

„Dar vienu sunkiai paaiškinamu dalyku yra tai, kad nors abu varpai ir buvo nulieti tais pačiais metais, tačiau pagaminti skirtingų meistrų ir net skirtingose šalyse. Didesnysis varpas buvo nulietas 1757 m. sausio 5 d. Vilniuje, čia dirbusio varpų liejiko Antano Apanavičiaus, o kiek mažesnis varpas – Karaliaučiuje, pas meistrą Johanną Christianą Copinusą“, – išduoda senųjų Druskininkų varpų paslaptis dr. G. Žalėnas.

Trečiasis Druskininkų varpas, išvežtas į Rusiją Pirmojo pasaulinio karo metais, buvo pats mažiausias ir pats jauniausias, nulietas 1912 m. Pustelnike (prie Varšuvos) veikusioje Stanisławo Czerniewicziaus varpų liejykloje. Varpo vardas Boleslovas priminė, kad jo liejimu rūpinosi tuometinis Druskininkų klebonas Boleslovas Valeika, dabartinės bažnyčios statytojas.

Druskininkiečius melstis kviečia du Kazimierai ir vienas Juozapas

Pirmojo pasaulinio karo metais praradusi savo senuosius varpus Druskininkų bažnyčia jau pokaryje įgijo kitus.

„Šiandien bažnyčios bokšte kabo net keturi varpai. Pačiame jo viršuje pakabintas nedidelis, bet pats seniausias bažnyčios varpas turi slavišką įrašą kirilikos raidėmis „ROKU BOŽIJA“ ir tokiomis pat raidėmis užrašytą datą, reiškiančią 1754 metus. Tiek įrašas, tiek varpą puošiantys barokiniai ornamentai rodo, kad tai nėra rusiškas varpas, bet pagamintas Abiejų Tautų Respublikoje, greičiausiai, kažkur Vakarų Ukrainoje ar senosios Lietuvos valstybės rytinėse žemėse, ir priklausė kuriai nors unitų cerkvei. Varpas buvo vienas iš Pirmojo pasaulinio karo tremtinių. Jis taip ir nesurado kelio namo, o pateko į Druskininkus, tuo metu priklausiusius  Lenkijos valstybei. Joje atsidūrė daug po Pirmojo pasaulinio karo iš Rusijos parvežtų varpų“, – tęsia pasakojimą apie Druskininkų varpus dr. G. Žalėnas.

Kiti trys Druskininkų bažnyčios varpai nulieti jau tarpukario Lenkijos varpų liejyklose. Pirmasis turi Šv. Kazimiero vardą, ant jo liemens yra šventojo atvaizdas bei lenkiškas įrašas: „Šventas Kazimierai, melskis už mus“. Varpas buvo pagamintas 1922 m. toje pačioje, jau minėtoje, Pustelniko varpų liejykloje. Ši po karo veiklą atnaujinusi liejykla veikė trumpai – apie tris metus, todėl jos varpai retai sutinkami.

„Greičiausiai ruošiantis naujosios bažnyčios pašventinimo iškilmėms, 1930 m. buvo užsakyti dar du varpai. Didesnysis, vardu Juozapas, ir mažesnysis, pavadintas tuo pačiu Kazimiero vardu. Kas nuliejo šiuos varpus nėra žinoma, tačiau mažai abejotina, kad viena iš tuometinėje Lenkijoje veikusių varpų liejyklų“, – neabejoja dr. G. Žalėnas.

Per Antrąjį pasaulinį karą Druskininkų bažnyčios varpai išliko nepagrobti vokiečių, tačiau jos kleboną ir statytoją Boleslova Valeiką vokiečių okupantai sušaudė Gardine 1942 m. gegužę. Šio kunigo atminimą saugo ne tik jo pastatyta Druskininkų bažnyčia, bet ir jos varpai.

Varpai – istorijos ir dabarties jungtis

Prieš kelis šimtus metų druskininkiečius melstis kvietę varpai lygiai taip pat skamba ir dabar, nors ir miestas, ir jo gyventojai negrįžtamai pasikeitė. Varpų skambesys liko ta jungtis, susiejanti skirtingas epochas ir skirtingas kartas.

„Projektu „Gloria Lietuvai“ kviesime įsiklausyti į Lietuvos varpų skambesį, pažvelgti į Lietuvą pro varpinės langą. Nes varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti bei ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien mes turime galimybę skambinti rytojui“, –  komentuoja projekto prasmę jo sumanytojas Dalius Abaris.

Šimto vertingiausių Lietuvos varpų skambesys ir istorijos susilies į vieną Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį. Jo premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją, jis bus tiesiogiai transliuojamas ir per Lietuvos nacionalinę televiziją.

Projektas „Gloria Lietuvai“ – vienas iš Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtų projektų. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

Projekto naujienos – Facebook profilyje „Gloria Lietuvai“.

Artiom Myškin nuotraukose: Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios varpai

Share Button


gegužės 27, 2020

56-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, eseistas, fotografas Alis Balbierius už eilėraščių knygą „Ekvilibriumas“. 2020 m. gegužės […]

gegužės 22, 2020

Apie karantino sąlygomis išgyventą Didžiąją savaitę, be žmonių bažnyčioje švęstas Šv. Velykas ir gyvenimą karantino sąlygomis nuotoliniu būdu kreipėmės į […]

gegužės 21, 2020

Gegužės  26 d. sueina penkeri metai nuo kun. Vaclovo Aliulio mirties. Sutapo, kad šiemet pasirodė  ir dr. Dalios Čiočytės ir […]

gegužės 21, 2020

Prieš Verbų sekmadienį kiekvienas iš kadagio, sausų žolynų, ką tik išsprogusių medelių šakelių rišame savo verbą arba ieškome dailios, darbščių […]

gegužės 20, 2020

Paklaustas, kaip išgyvena ūmai pasiekusią baisią negandą, koronaviruso pandemiją, Pociūnėlių medžio drožėjas, muzikantas ir aktyvus vietos bendruomenės narys Zigmas PAULAUSKAS […]

gegužės 20, 2020

2020 m. gegužės 19 d. gidas Radvila Pabilionis organizavo pažintinę/bandomąją ekskursiją „Architektai Edmundai Emilijonas ir Alfonsas Frykai Kaune“. Edmundas Emilijonas […]

gegužės 18, 2020

Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba 2019 Metų muziejininko vardą suteikė ir premiją skyrė Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojai dr. Jolantai […]

gegužės 17, 2020

Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino rekomendacijas, kaip saugiai leisti laiką paplūdimiuose. Nuo šiol prie vandens telkinių lankytis bus galima nebe po […]

gegužės 15, 2020

Gegužės 14 d. prie Romo Kalantos  skirto paminklo „Aukos laukas“ Laisvės alėjoje  pagerbti laisvės kovotojo atminimo, susirinko Kauno sąjūdiečiai, kauniečiai, taip […]

gegužės 15, 2020

Kasmet gegužės 18-ąją visame pasaulyje švenčiama Tarptautinė muziejų diena šiais metais bus pažymima kitaip – šventę palydintys Europos muziejų nakties […]