PSO perspėja: Ebola Konge plinta greičiausiai istorijoje, ekspertai vertina pasaulinę riziką
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad dabartinis Ebolos viruso protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) plinta sparčiau nei bet kuris iki šiol užfiksuotas šios ligos protrūkis. Nuo gegužės vidurio, kai buvo paskelbta apie naują protrūkį, registruota daugiau kaip 2 tūkst. patvirtintų susirgimų ir beveik 800 mirčių. PSO duomenimis, šis protrūkis jau tapo trečiu pagal dydį Ebolos protrūkiu pasaulio istorijoje.
PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas perspėjo, kad per pastarąjį mėnesį virusas plito greičiau nei bet kurio ankstesnio protrūkio metu. Situaciją apsunkina tai, kad daugiau nei 80 proc. naujų atvejų nustatoma ne tarp jau žinomų kontaktų, o už stebimų užsikrėtimo grandinių ribų. Tai reiškia, kad dalis infekcijos plitimo vyksta nepastebimai ir apsunkina epidemiologinę kontrolę.
Dabartinį protrūkį sukėlė reta Bandibadžio (Bundibugyo) Ebolos viruso atmaina. Skirtingai nei kai kurių kitų Ebolos atmainų atveju, šiai viruso formai šiuo metu nėra patvirtintos vakcinos ar specifinio gydymo. Nors vykdomi eksperimentiniai klinikiniai tyrimai, veiksmingų ir plačiai prieinamų apsaugos priemonių kol kas nėra.
Virusas jau išplito iš pagrindinio židinio Iturio provincijoje į kitas KDR teritorijas, o pavieniai atvejai užfiksuoti ir kaimyninėje Ugandoje. Be to, birželio mėnesį Prancūzijoje buvo nustatytas vienas su protrūkiu susijęs importuotas atvejis gydytojui, grįžusiam iš Kongo. Tačiau Europos sveikatos institucijos pažymi, kad tokie atvejai buvo greitai identifikuoti ir izoliuoti.
Papildomą pavojų kelia sudėtinga saugumo situacija rytinėje Kongo dalyje. Regioną krečia ginkluoti konfliktai, gyventojų migracija, sveikatos priežiūros darbuotojų streikai ir net išpuoliai prieš gydymo centrus. Šios aplinkybės apsunkina sergančiųjų paiešką, kontaktų sekimą ir ligos kontrolę.
Ar Ebola gali išplisti po pasaulį?
Ekspertų vertinimu, šiuo metu pasaulinės pandemijos scenarijus išlieka mažai tikėtinas. Ebola nėra lengvai oru plintantis virusas. Užsikrėtimas dažniausiai įvyksta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus krauju, kūno skysčiais ar užterštais paviršiais. Dėl šios priežasties virusas neplinta taip greitai kaip gripas ar COVID-19.
Vis dėlto tarptautinio išplitimo rizika egzistuoja. Šiuolaikinis oro susisiekimas leidžia infekuotiems asmenims pasiekti kitas šalis dar nepasireiškus simptomams. Būtent todėl PSO gegužės mėnesį šį protrūkį pripažino tarptautinės reikšmės visuomenės sveikatos ekstremalia situacija.
Didžiausia rizika šiuo metu tenka kaimyninėms valstybėms – Ugandai, Pietų Sudanui, Ruandai, Burundžiui ir kitoms regiono šalims, kuriose vyksta intensyvus gyventojų judėjimas per sienas. Tačiau dėl sustiprintos epidemiologinės kontrolės ir tarptautinio stebėjimo tikimybė, kad virusas sukels didelius protrūkius Europoje ar Šiaurės Amerikoje, vertinama kaip maža.
Koks yra Ebolos keliamas pavojus?
Ebola laikoma viena pavojingiausių virusinių ligų pasaulyje. Ji sukelia stiprų karščiavimą, vidinį ir išorinį kraujavimą, daugelio organų pažeidimus bei gali baigtis mirtimi. Mirtingumas priklauso nuo viruso atmainos, gydymo prieinamumo ir sveikatos sistemos pajėgumų, tačiau kai kurių protrūkių metu jis siekė 25–90 proc.
Dabartinio protrūkio pavojų didina keli veiksniai:
- itin spartus plitimo tempas;
- daugybė nenustatytų užsikrėtimo grandinių;
- vakcinos ir patvirtinto gydymo nebuvimas šiai viruso atmainai;
- ginkluotas konfliktas protrūkio epicentre;
- nepakankamas finansavimas ir sveikatos sistemos apkrova.
Nors pasaulinės pandemijos grėsmė šiuo metu vertinama kaip ribota, epidemiologai pabrėžia, kad situacija Kongo Demokratinėje Respublikoje išlieka viena rimčiausių visuomenės sveikatos krizių pasaulyje. Jei protrūkio nepavyks suvaldyti artimiausiais mėnesiais, jis gali tapti didžiausiu Ebolos protrūkiu istorijoje.
