Tepiatės, bet vis tiek nudegate? Štai kaip iš tikrųjų veikia kremas nuo saulės
Vasarą Lietuvoje dažnai pasigirsta ta pati frazė: „Ai, šiandien juk ne taip karšta, tikrai nenudegsiu.“ O po kelių valandų prie ežero ar pajūryje oda jau paraudusi, peršti ir primena, kad saulė juokų nemėgsta. Būtent todėl kremas nuo saulės tapo ne tik atostogų atributu, bet ir kasdienės rutinos dalimi. Tačiau daugelis vis dar tiksliai nežino, kaip jis veikia ir kodėl vieni produktai apsaugo geriau nei kiti.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad visi kremai vienodi – užsitepei ir viskas. Tačiau realybėje apsauga nuo saulės yra gerokai sudėtingesnė. Skirtingi filtrai, tekstūros, SPF lygiai ir net tepimo būdas gali pakeisti rezultatą.
Saulės kremas veikia kaip nematomas skydas odai
Kai saulės spinduliai pasiekia odą, jie skirstomi į du pagrindinius tipus – UVA ir UVB. UVB dažniausiai sukelia nudegimus, o UVA tyliai skatina odos senėjimą, pigmentines dėmes ir net raukšlių atsiradimą. Blogiausia tai, kad UVA spinduliai veikia net debesuotą dieną ar sėdint automobilyje.
Būtent čia ypač svarbus kremas su apsauginiu filtru. Jo sudėtyje esantys ingredientai arba sugeria ultravioletinius spindulius, arba juos atspindi nuo odos paviršiaus. Kitaip tariant, kremas tampa savotišku filtru tarp odos ir saulės.
Cheminiai filtrai sugeria UV spindulius ir paverčia juos šiluma, o mineraliniai filtrai, tokie kaip cinko oksidas ar titano dioksidas, veikia tarsi mažyčiai veidrodžiai. Todėl kai kurie kremai palieka baltą sluoksnį – tai visiškai normalu.
Įdomu tai, kad daugelis žmonių naudoja per mažą kiekį produkto. Dermatologai dažnai sako, kad veidui reikia maždaug dviejų pirštų ilgio kremo, o visam kūnui – beveik pilnos saujos. Jei tepate ploną sluoksnį, reali apsauga nuo saulės gali būti net dvigubai mažesnė nei parašyta ant pakuotės.
Kodėl SPF skaičius nėra vienintelis svarbus dalykas
Parduotuvėje akys dažnai krypsta į kuo didesnį SPF skaičių. SPF 50 atrodo daug rimčiau nei SPF 20, tačiau skirtumas nėra toks milžiniškas, kaip gali pasirodyti.
SPF nurodo, kiek ilgiau oda gali būti saulėje nenudegdama. Pavyzdžiui, SPF 30 blokuoja apie 97 procentus UVB spindulių, o SPF 50 – apie 98 procentus. Skirtumas nedidelis, tačiau jautriai odai jis gali būti svarbus.
Didesnė problema yra ta, kad žmonės pradeda pernelyg pasitikėti aukštu SPF. Užsitepa ryte ir mano, kad apsauga laikysis visą dieną. Deja, prakaitas, vanduo ir net rankšluostis sumažina produkto efektyvumą. Todėl kremas nuo saulės turi būti atnaujinamas kas kelias valandas, ypač po maudynių.
Lietuvoje dažnai pamirštama, kad saulė pavojinga ne tik per karščius Turkijoje ar Ispanijoje. Net prie jūros ar prie ežero ultravioletiniai spinduliai gali stipriai paveikti odą. Ypač pavasarį, kai po žiemos oda būna jautresnė.
Purškiama apsauga nuo saulės vilioja patogumu, bet turi savo taisykles
Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo purškiama apsauga nuo saulės. Ir nenuostabu – užpurškei, greitai paskirstei ir gali bėgti žaisti tinklinio ar maudytis. Tai ypač mėgsta šeimos su vaikais, nes mažieji retai išbūna ramiai ilgiau nei minutę.
Vis dėlto toks formatas turi vieną dažną problemą – žmonės jo paprasčiausiai užpurškia per mažai. Atrodo, kad oda padengta, tačiau realiai sluoksnis būna per plonas. Dėl to apsauga sumažėja.
Specialistai rekomenduoja purškiamą produktą purkšti gana gausiai ir po to papildomai paskirstyti ranka. Taip kremas su apsauginiu filtru pasiskirsto tolygiau ir nelieka neapsaugotų vietų.
Dar viena klaida – purškimas vėjuotame paplūdimyje. Dalį produkto tiesiog nupučia vėjas, todėl oda gauna mažiau apsaugos nei atrodo.
Kasdienė apsauga nuo saulės stabdo odos senėjimą
Daugelis žmonių kremą nuo saulės prisimena tik vasarą. Tačiau dermatologai jau seniai kartoja, kad apsauga nuo saulės turėtų būti naudojama ištisus metus. Net žiemą ultravioletiniai spinduliai pasiekia odą, o ypač tada, kai šviečia saulė ir yra sniego.
Įdomu tai, kad didžioji dalis matomų odos senėjimo požymių atsiranda ne dėl amžiaus, o dėl saulės poveikio. Pigmentinės dėmės, odos suglebimas, smulkios raukšlės – visa tai dažnai yra ilgalaikio UV poveikio rezultatas.
Todėl šiandien kremas su apsauginiu filtru jau tapo ne tik paplūdimio produktu, bet ir grožio rutinos dalimi. Daugelis makiažo pagrindų, dieninių kremų ar net lūpų balzamų turi SPF apsaugą.
Svarbiausia suprasti vieną paprastą dalyką – kremas nuo saulės neveikia kaip stebuklinga nematoma siena. Jis tik sumažina žalą, todėl vis tiek svarbu vengti kaitrios saulės vidurdienį, dėvėti kepurę ir pasirūpinti oda iš vidaus geriant pakankamai vandens.
