Buvusią sveikatos apsaugos viceministrę už piktnaudžiavimą prašoma nubausti 32,5 tūkst. eurų bauda
Generalinė prokuratūra greitųjų COVID–19 testų pirkimo byloje prašo kalta dėl piktnaudžiavimo pripažinti buvusią sveikatos apsaugos viceministrę Liną Jaruševičienę ir skirti jai 32,5 tūkst. eurų baudą.
Prokuroras Gintaras Plioplys per posėdį trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė, kad kaltinamajai turėtų būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbi valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams.
G. Plioplys per savo baigiamąją kalbą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, pažymėjo, kad teisėsaugos surinka informacija rodo, jog įmonės „Profarma“ siūlyti greitieji testai esą nebuvo tinkami ankstyvajai žmonių diagnostikai dėl COVID-19.
Nepaisant to, pasak prokuroro, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė esą veikė minėtos įmonės naudai.
„L. Jaruševičienė neturėjo objektyvių duomenų apie produkto (greitųjų testų – ELTA) kainą, tinkamumą“, – aiškino valstybės kaltintojas.
Visgi, kaip teigė prokuroras, greitieji testai iš įmonės „Profarma“ buvo įsigyti, nepaisant to, jog šią produkciją galima buvo įgyti pigiau. Anot G. Plioplio, sumokėta per 4 mln. eurų daugiau negu buvo galima sumokėti už tokį produktą kitam tiekėjui.
Prokuroro teigimu, L. Jaruševičienė, teikdama nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui dėl COVID-19 testų pirkimo, padarė didžiulę žalą valstybei.
„Tokiais veiksmais L. Jaruševičienė padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą valstybei“, – pabrėžė G. Plioplys.
Byla teismui perduota 2022 m.
Prokuratūra baudžiamąją bylą dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo teismui perdavė 2022 m. rugpjūtį.
Šioje byloje teisiama 2018–2020 m. sveikatos apsaugos viceministrės pareigas ėjusi L. Jaruševičienė.
Prokuratūra tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovo galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.
Tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. Prokuratūra mano, kad L. Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, veikdama jos interesais, valstybei perkant COVID-19 testus, ir taip padarė žalą valstybei.
L. Jaruševičienė kaltės nepripažįsta.
Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei priteisti per 4 mln. eurų.
