Rašytojo Vytauto Almanio vakaras Akmenės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje

„Atrodo, esu išvaikščiojęs kiekvieną Viešučių, savo kaimo, žemės pėdą, o prieš daugiau nei dešimt metų prie pat Latvijos sienos, rytinėje dalyje, žiūriu – telkšo mažytis, gal kelių arų didumo ežerėlis. Greta šaltinis, dar truputį aukščiau tarp žolių lyg ir nori iš žemės gilumos prasiveržti versmė. Kaip vėliau sužinojau, ta maža balutė – ežerėlis turi vardą – Tervetės akis, gražios Latvijos upės pradžių pradžia. Nors, kiek tos Tervetės Lietuvoje ir yra, gal kokie du ar trys šimtai žingsnių“.

Šia prasminga esė ištrauka „Tervetės akies žūtis“, Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė pradejo literatūrinį renginį, naujos gerbiamo rašytojo, publicisto, aplinkosaugininko, miškininko Vytauto Almanio knygos pristatymą „Tolstančios salos“. Tai šeštoji knyga, rašytojas ją vadina atpasakotų tikrų įvykių iš žmonių istorijos knyga. Knygos redaktorius, gerbiamas žurnalistas Leopoldas Rozga. Knygą iliustravo gerbiamo rašytojo Vytauto Almanio  dukra Rita Almanis, dailininkė, Naujosios Akmenės muzikos mokyklos dailės mokytoja.

Knygoje publikuojamos dukros Ritos ir sūnaus Andriaus, dirbančio Ventos regioninio parko direktoriumi, nuotraukos. Knygos leidybos rėmėjai Akmenės rajono savivaldybė.

Gerbiamo rašytojo  nauja knyga Viešosios bibliotekos ir jos filialų skaitytojams padovanojo Akmenės rajono savivaldybė. Džiugu, kad Akmenės rajono savivaldybė skyrė gerbiamo rašytojo knygų Viešajai bibliotekai ir jos filialams, kurias skaitys šimtai Akmenės krašto bibliotekų skaitytojų.

Viešojoje bibliotekoje buvo parengta kraštotyrinė spaudinių paroda „Rašytojo Vytauto Almanio kūrybos paletė“.

Rašytojas Vytautas Almanis išleido publicistines knygas: „Baltųjų vandenų šalyje“ (1973m.), „Per Ulkerio žvaigždyną“(1979m.), nuotykių romanus: „Audra susitelkė Korgone“(1981m.), „Toli ir arti“(1985m.), „Už kalnų namai“(1992m.). Jo kūryba spausdinama Akmenės rajono laikraštyje „Vienybė“, laikraščiuose „Gintaro gimtinė“, „Žalioji Lietuva“, žurnaluose „Metai“, „Miškai“, taip pat buvo spausdinama žurnaluose „Ogoniok“, literatūriniame žurnale „Altaj“, „Večernij Barnaul“, „Žemaičių Saulutėje“ ,„Atgimime“. Akmenė krašto literatų almanache „Žiemgalijos užrašai“ I, II, III dalyse, Akmenės krašto literatų svetainėje: www.akmeneskrastoliteratai.lt

Vienas iš kilnių darbų žemėje sodinti medžius. Gerbiamo rašytojo šimtai tūkstančių pasodinti Altajuje, Lietuvoje. Savo gimtinėje Viešučių kaime pasodino penkių hektarų ąžuolyną.

2007 metais gerbiamas rašytojas buvo pirmasis šalyje apdovanotas Žaliojo Angelo skulptūrėle  už indėlį saugant gamtą, už netradicinį požiūrį į aplinkosaugą.

2008 metais Vytautas Almanis tapo konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ laureatu.

2011 metais gerbiamas rašytojas  apdovanotas ženklu „Už nuopelnus Akmenės rajonui“.

Rašytojas Vytautas Almanis – knygų žmogus, skaitantis eilę metų bibliotekoje, gerbiantis spausdintą žodį ir bibliotekininkus. Šie metai Lietuvoje paskelbti Bibliotekų metais. Bibliotekų metai sutapo su Viešosios bibliotekos 70-tuoju jubiliejumi. Šia proga Viešosios bibliotekos direktorė išleido knygą „Viešoji biblioteka-informacijos ir kultūros skleidėja“. Knygoje yra rubrika „Knyga mano gyvenime“. Gerbiamas rašytojas Vytautas Almanis rašo „…Geriausia skaitymo mokykla buvo Altajuje. Ilgos žiemos, sniego pusnys iki patvorių, o kai kurie nameliai ir išvis užpustyti, iki „Didžiosios žemės“ toliau negu iki Mėnulio, tik rogėmis nusigaudavau iki bibliotekos ar geležinkelio. Tarp pusnynų ir nesibaigiančios žiemos, rodos, geresnių sąlygų skaitymui ir nerasi. Esu ne kartą kalbėjęs, rašęs, todėl ir vėl pasikartosiu. Nėra lietuvių literatūroje talentingesnio rašytojo už M.Katiliškį ir jo romaną „Miškais ateina ruduo“. Ar bus kada nors vėl toks rašytojas – niekas nežino…. “.

Rašytojo žmona Julija Almanis – poetė, Stasės Niūniavaitės vardo literatūrinės premijos laureate. Poetės eilėraščiai yra publikuojami Norvegijoje išleistoje knygoje „Lietuvių poezijos antologija“, garsinę knygą „Paklydusi žemė“, yra išleidusi poezijos knygą „Ugniažiedė“. Šioje knygoje yra eilėraščiai, skirti Altajui, kalnams: „Pavasaris šiaurėje“, „Sidabro lietus – naktį į širdį“, „Kalnuose“, „Tundros apeiginis“.

Ir pustys…“

Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė įteikė gerbiamam rašytojui Vytautui Almaniui padėką už lietuviško žodžio puoselėjimą ir literatūros sklaidą. Viešosios bibliotekos specialistė, poetė  A.Gerulskienė pasveikino rašytoją savo kūrybos eilėmis.

Lietuvos Respublikos Kultūros ministro Š.Biručio padėką gerbiamam rašytojui įteikė verslininkas Arvydas Jucius.

Lyrines birbynių melodijas gerbiamam rašytojui Vytautui Almaniui ir literatūrinio renginio dalyviams padovanojo Naujosios Akmenės muzikos mokyklos direktorės pavaduotojas Valdas Bogavičius.

Rašytoją pasveikino mokytoja R.Ringienė, anūkė Kotryna Almanytė, dukra Rita ir sūnus Andrius su šeima, skaitytojai, bičiuliai.

Apie rašytojo Vytauto Almanio kūrybą mintimis pasidalino gerbiamas žurnalistas, kraštotyrininkas Leopoldas Rozga. Gerbiamas žurnalistas kalbėjo apie rašytojo kūrybą, jo draugystę su gamta. „Po kiekvienu kūriniu yra ir data, tai kaip gyvenimo dienoraštis, rašytojo Vytauto Almanio kūryba“ – kalbėjo L.Rozga.

Apie  tėvelio kūrybą, epizodus iš vaikystės praleistos Altajuje vaizdžiai pasidalino rašytojo sūnus, literatas Andrius Almanis. „Tėvo kūryba – originali, aukšto lygio publicistika“ – mintimis dalijosi Andrius Almanis. Andrius Almanis su muzikine grupe „Delčia“ padainavo dainas ekologine tematika: „Žemės – kurios nebėra“, „Debesų šalis“ ir t.t. Dainoms žodžius sukūrė A.Almanis.  Poetas, muzikas V.Šerelis gerbiamą rašytoją pasveikino prasminga fraze: „Kuriantys vaikai, anūkai:  tai didžiausias dvasinis turtas ir kūrybos tąsa“.

Rašytojas Vytautas Almanis pristatė savo kūrybą, paskaitė šias apysakas, kurios siejosi su spalvinga rašytojo vaikyste: „Pasiruošimas“ kaip ruošėsi ir svajojo keliauti į šiaurę.  Apysakoje „Laivo statyba“ rašytojas pasidalino su subtiliu humoru, kaip konstravo laivą kelionei. Rašytojas paskaitė prasmingas apysakas: „Už ribos“, „Mažojo Korgonėlio turtuolis“. Į literatūrinį renginį rašytojas atsinešė parvežtų akmenų, kalnų krištolo  iš Altajaus.

Į literatūrinį renginį pasveikinti rašytojo Vytauto Almanio atvyko garsus lietuvių fotomenininkas Arūnas Kulikauskas su šeima, gyvenantys Ukmergės rajone,  Samantonių kaime.  Žymus fotomenininkas yra apkeliavęs daug Tarybų Sąjungos vietų ir kalnų, pabuvojęs Užpoliarėje ir Sibire, Altajuje, Tian- Šanio kalnuose. Eilę metų gyveno Niujorke. Yra surengęs personalines fotografijų parodas. Arūnas Kulikauskas išsakė mintis, kad keliauti jį įkvėpė perskaitytos gerbiamo rašytojo Vytauto Almanio knygos. Žmona Oksana Kulikauskienė – dailininkė, rengia savo personalines parodas, yra kilusi iš Altajaus krašto. Jos mama grįžo į Lietuvą, gyveno Tytuvėnuose.

„Knyga yra literatūrinio bendravimo būdas: kurti norisi, kai jaučiama daug galimybių ir norime, kad išgirstų kiti. Kūryba žmones vienija – taip išriškėja kūrybos esmė, meilė knygai, savo gyvenimui“.