2 kovo, 2023
KPD

Restauruota Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno klebonija

Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno statinių kompleksas yra įsikūręs senamiesčio pakraštyje – netoli Nemuno ir Neries santakos, Benediktinių g. 6. Ansamblio, o kartu ir senamiesčio dominantė – viduramžius menantis bažnyčios aštuonkampis bokštas – išsiskiria iš aplinkos. Šiame valstybės saugomame kultūros paveldo objekte neseniai baigti klebonijos stogo ir fasadų tvarkybos darbai (atlikti tyrimai restauruoti). Neobarokinio stiliaus klebonija pastatyta 1924 m., projekto autorius – Aleksandras Gordevičius (1891–1941). Klebonija – vėlyviausias XV a. II pusėje – XX a. I pusėje susiformavusio komplekso statinys.

Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno ansamblis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22363) formavosi palaipsniui. Kompleksą sudaro Šv. Mikalojaus bažnyčia, vienuolyno namas, klebonija, oficina ir tvora su vartais. Seniausias komplekso pastatas – Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčia, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1493 m. Šaltiniuose nurodoma, kad ši bažnyčia, dar vadinta Antakalnio koplyčia, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1461–1506) 1503 m. privilegija atiteko Kauno parapijai.

1621 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza (1566–1632), Kauno pavieto maršalkos Andriejaus Skorulskio prašymu, inicijavo Kauno benediktinių vienuolyno steigimą ir prašė Vilniaus vyskupo Eustachijaus Valavičiaus (1572–1630) paskirti joms tuo metu apleistą Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčią. A. Skorulskis  buvo bajoro Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio bendražygis kelionėje į Jeruzalę.

Kaip yra rašiusi šio vienuolyno veiklą tyrinėjusi Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Vaida Kamuntavičienė, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje moterų vienuolynams pradžią davė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, finansavęs pirmąjį moterų vienuolyną Nesvyžiuje. Jame įsikūrė seserys benediktinės. 1622 m. jos iš Nesvyžiaus atvyko į Kauną ir Žaliakalnyje įsteigė pirmąjį moterų vienuolyną mieste. Jo statybas finansavo A. Skorulskis, jo dukra Ona Eufemija Skorulskytė vėliau tapo pirmąja Kauno benediktinių abate. Bažnyčia benediktinėms buvo perduota 1627 m.

Rusijos kariuomenei 1655–1661 m. okupavus Kauną, benediktinės paliko miestą, išsiskirstydamos į palivarkus, kur ir praleido okupacijos metus. 1864 m. caro valdžia išleido įsakymą neleisti į vienuolyną priimti naujokių. 1905 m. vienuolyne atidarytas noviciatas. Po 1907 m. vienuolyne pradėtos diegti klauzūros stiprinimo, konvertičių sluoksnio formavimo, modernios etninės lenkybės skiepijimo idėjos.

1911 m. vienuolyno vyresniajai tapus iš Varšuvos kilusiai Kolumbai Cecilijai Baranauskaitei, prasidėjo vienuolyno bendruomenės skilimo etapas. Nauja vienuolyno vyresnioji skatino lenkiškos kultūros puoselėjimą vienuolyne. Tai pamažu iš Kauno vienuolyno išstūmė LDK laikų lietuviškumo ir lenkiškumo sampratą. Tarp benediktinių susiformavo nepakantumas lietuviškajam tautiškumui. Tokią vienuolyno transformaciją sustabdė 1918 m. vasario 16 d. paskelbta Lietuvos nepriklausomybė ir Kauno tapimas laikinąja Lietuvos sostine. Vienuolyne vėl ėmė stiprėti lietuviška tautinė dvasia. Kolumbą Ceciliją Baranauskaitę kartu su jai pritariančiomis vienuolėmis išsiuntus iš benediktinių vienuolyno, prasidėjo bendruomenės klestėjimo ir atsigavimo laikotarpis.

1926 m. vienuolinį gyvenimą atnaujinti benediktinėms padėjo vyskupas Jurgis Matulaitis (1871–1927). Dvasinį vienuolyno būvį sustiprino vyskupas, bendruomenės kapelionas Teofilius Matulionis (1873–1962). 1948 m. Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčia ir Benediktinių vienuolynas uždaryti. Bažnyčia perduota Respublikinei bibliotekai, vienuolėms liepta išsikraustyti. Bažnyčią 1990 m. grąžinus tikintiesiems, ji 1992 m. buvo atšventinta. Benediktinės sugrįžo į vienuolyną. 2014 m. greta Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios palaidotas kunigas, monsinjoras, dėstytojas, teologijos daktaras, Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios rektorius, benediktinių vienuolyno kapelionas Vytautas Sidaras (1925–2014).

 


25 gegužės, 2024

Amaliuose šią savaitę atverta pusantro kilometro atkarpa su naujais viadukais ir žiedinėmis sankryžomis. Tai ženkli dalis pirmajame Pietrytinio aplinkkelio darbų […]

24 gegužės, 2024

Senosios areštinės kieme, Lietuvos nacionalinio muziejaus teritorijoje, šį pavasarį atrastas Vilniaus Kreivosios pilies papilys. Pasak tyrimo vadovo, archeologo Ato Žvirblio, […]

24 gegužės, 2024

Kauniečių pamėgta laisvalaikio vieta tapusiame Kalniečių parke nuo šiol praeivių žvilgsnius trauks ne tik gatvės menininkų tapybos darbais puošta siena […]

24 gegužės, 2024

Penktadienį Kaune prasideda tris dienas truksiantys 616-ojo miesto gimtadienio renginiai. Kaip pranešė Kauno miesto savivaldybė, nuo penktadienio senamiestyje veiks Lietuvos […]

23 gegužės, 2024

Gegužės 22–23 d. Kaune ir Kauno rajone vyksta Europos kelionių komisijos (EKK) visuotinis susirikimas, kuriame dalyvauja 27-ių Europos regiono šalių […]

23 gegužės, 2024

Gegužės 23 dieną, ketvirtadienį, Raudondvaryje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime šalies savivaldybėms atstovaujantys vietos savivaldos politikai patvirtino strateginius savivaldos […]

23 gegužės, 2024

2024 m. gegužės 10 d. Klaipėdoje vyko Jono Polovinsko-Budrio 135- ųjų gimimo metinių minėjimo renginiai, kuriuose  dalyvavo ir 1923 m.  […]

23 gegužės, 2024

Tvarumas nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkai šiandien aktualus kaip niekada. Tačiau tvari sektoriaus strategija gali būti sutelkta ne tik […]

23 gegužės, 2024

2022–2024 metais Kultūros ministerija finansavo Muziejų kolekcijų mobilumo regionuose programą: ja norėta regionų gyventojus susipažinti su aukštos meninės vertės nacionalinio […]

22 gegužės, 2024

Gegužės 31 d., penktadienį, 18 val. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaroma neeilinė paroda. Joje – pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamas tarpukario Lietuvos […]

22 gegužės, 2024

Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato „Sarmatų karvedžius“ – parodą, atskleidžiančią pripažintų ir gerbiamų XVI–XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karo […]

Naujų Andrejaus Sacharovo centro patalpų atidarymas / Jono Petronio nuotr.
22 gegužės, 2024

Vakar Kaune įvyko keturioliktoji Andrejaus Sacharovo konferencija, šiemet ji buvo skirta karo traumų ir pagalbos iš fronto grįžusiems aptarimui bei […]

21 gegužės, 2024

Gavęs Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pastabų, Kauno technologijos universitetas (KTU) imsis spręsti, kaip vienu metu studijuojantiems ir kūdikius prižiūrintiems studentams […]

20 gegužės, 2024

Ateinančius mokslo metus KTU studentų miestelis pasitiks dar labiau atsinaujinęs – šiandien įvykęs miesto savivaldybės ir KTU atstovų susitikimas simbolizavo […]

20 gegužės, 2024

Civiliams, kariuomenei bei teisėsaugai šovinius gaminanti valstybės valdoma įmonė Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) praėjusių metų pardavimo pajamas augino 47 proc. […]

16 gegužės, 2024

Siekiant didinti šalies susisiekimo infrastruktūros kokybę, toliau auga investicijos į svarbiausią Lietuvos transporto arteriją – magistralinį kelią A1. Atkarpos nuo […]

15 gegužės, 2024

Gegužės 15 d. Mariupolio valstybinis universitetas, kuris dėl karo šiuo metu veiklą tęsia Kijive, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriui prof. […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
14 gegužės, 2024

Gegužės 14 d.  Kaune, Laisvės al. netoli Valstybinio muzikinio teatro prie Romo Kalantos paminklo visuomeninių organizacijų atstovai  paminėjo Pilietinio pasipriešinimo […]

14 gegužės, 2024

Kauno miesto taryba antradienio posėdyje pritarė siūlymui nuo šių metų rugpjūčio 2 eurais apmokestinti įvažiavimą senamiestį. Kaip nurodo projekto rengėjai, […]

14 gegužės, 2024

Europos oro linijų bendrovės „Ryanair“ dukterinė įmonė „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ (KAMS) investavo apie 20 mln. eurų į du naujus […]