30 rugsėjo, 2015
Raimonda Ravaitytė Meyer

Rėzos Donelaitis – intriguojantys istorijos faktai

Rugsėjo 26d., šeštadienį, Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje pristatytas Martyno Liudviko Rėzos Raštų IV tomas, skirtas lietuvių literatūros pradininko, Tolminkiemio kunigo Kristijono Donelaičio (1714-1780) kūrinių pirmiesiems leidimams.

Neatsitiktinai dienos šviesą išvydęs solidus akademinis leidinys visuomenei pristatytas ne sostinėje, o M. L. Rėzos gimtinėje – Kuršių nerijoje, Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Šios bažnyčios vietoje stovėjusi ir vėliau sudegusi medinė bažnyčia buvo atkelta iš smėliu užpustytos Rėzos gimtinės Karvaičių (kaimelis buvęs tarp šiandieninės Pervalkos ir Preilos).

Praėjus beveik trims dešimtmečiams po K. Donelaičio mirties, jo kūrybinis palikimas po intensyvių ieškojimų pateko Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriui M. L. Rėzai. Jis išstudijavo rankraščius ir daugiau kaip 10 metų rengė juos spaudai. Donelaičio poema „Metai” Karaliaučiuje išspausdinta 1818 m., vėliau buvo publikuotos ir Donelaičio pasakėčios.

Pasak M. L. Rėzos kūrybos ir veiklos tyrinėtojos, Raštų rengėjos dr. Liucijos Citavičiūtės, M. L. Rėza išgelbėjo Donelaičio kūrinius nuo pražūties ir užmaršties ir padėjo kertinį akmenį donelaitikos tyrimams. Nežiūrint to, šiandien visi skaitome, mokomės ir cituojame ne Rėzos, o kito Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, vokiečių filologo, baltisto Ferdinando Nesselmanno Donelaitį.

(Primintina, kad 19 a.antrojoje pusėje pasirodė dvi naujos K.Donelaičio poemos „Metai” redakcijos. Vieną parengė Jenos universiteto profesorius kalbininkas Augustas Schleicheris, kitą – moksliniu požiūriu pranokusią abi pirmąsias – vokiečių filologas prof. Ferdinandas Nesselmannas. Ji ir yra kanoninis, tai yra, šiandien pripažintas, skaitomas ir cituojamas Donelaitis (šiais metais išleistame Donelaičio Raštų I tome įdėtas būtent minėtas leidimas).

Pasitelkusi ano meto istorinius šaltinius, dr. L. Citavičiūtė priminė, kodėl Rėzos parengti Donelaičio „Metai” buvo laikomi nepatikimu leidiniu, o pats M. L. Rėza – falsifikatoriumi, filologu mėgėju (dėl to jo „Metai“ nesulaukė pakartotinio mokslinio leidimo). Pasirodo, rengdamas Donelaičio raštus M. L. Rėza išmetė apie 500 eilučių – tai yra, 16proc.teksto, daug ką „pagražino” arba perkūrė , dailino, pridėdamas daugiau kaip 200 eilučių teksto iš kitų Donelaičio rankraščių, pakeitė veikėjų vardus. Anot dr. L. Citavičiūtės, taip Rėza elgėsi turėdamas kilnias intensijas – jis siekė, kad pirmasis lietuvių literatūros kūrinys darytų įspūdį, būtų patrauklus skaitytojams – pirmiausiai vokiečių intelektualams (šalia lietuviško teksto Rėza pateikė paties hegzametru išverstus „Metus” į vokiečių kalbą – pasauliui atvėrė unikalų, „nenutrintų spalvų” Donelaitį, o tai vertėjui Rėzai buvo tikras iššūkis). Negana to, dr. L. Citavičiūtės teigimu, M. L. Rėzai mes turime būti dėkingi už pirmąjį psichologinį K. Donelaičio portretą, už išsamias pastabas, atskleidžiančias lietuvių buitį, mitologiją, kalbos niuansus. Dr. L. Citavičiūtės įsitikinimu, Rėzos Donelaičio neužgoš jokie, net ir labai kvalifikuoti leidimai.

M. L. Rėza Donelaitį iškėlė į neregėtas aukštumas sakydamas: „Šitas kūrinys daro garbę lietuvių tautai…” Ne veltui šioji citata pasirinkta viso leidinio moto ir puikuojasi ant Raštų titulinio lapo šalia kitos dedikacijos – skiriama Kristijono Donelaičio 300- osioms gimimo metinėms. Rėzos raštų leidėjas – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Įvertindama minėto instituto kolektyvo ir dr. L. Citavičiūtės darbą, renginio organizatorė Lietuvių kalbos instituto direktorė, M. L. Rėzos kuratoriumo pirmininkė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė M. L. Rėzos raštų keturtomį įvertino kaip šiandien Lietuvoje geriausiai leidžiamus raštus. Filosofas ir rašytojas dr. Arvydas Juozaitis neslėpė, jog ne tik jam, bet ir daugeliui atskleista nemažai naujų dalykų: „Atsiranda intriga, ir dėl to istorija tampa gyva ir įdomi“. Pasak jo, nebūtinai mes pulsime skaityti Rėzos Donelaitį, tegul tai daro specialistai, mokytojai lituanistai ir paskleidžia šią žinią plačiau.

Kuršių nerijos istorijos tyrinėtoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė retoriškai klausė, ar mes jau išmokome Rėzą matuoti jo paties mastu ir į tai iškalbingai atsakė: „Laukia nelengvas Rėzos pažinimo kelias“.

Neringos savivaldybės mero pavaduotojo Dovydo Mikelio teigimu, dar labiau domėjimąsi M. L. Rėza skatinantis leidinys svarbus Kuršių nerijai ir visai Lietuvai ir tai mus įpareigoja dirbti dar atsakingiau tęsiant šio lietuvių literatūros pradininko darbus.

Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“IV tomą sudaro:

I dalis – skelbiami naujausi rėzaistikos tyrimai –tai straipsnių rinkinys.

II d. – Donelaičio ir Rėzos tekstai,

III d. – kūrinio „Metai“ recenzijos,

IV d. – fotokopijos – natūralaus dydžio leidiniai „Metai“ ir „Pasakėčios“.

Kitais metais turi išeiti eilinis Rėzos Raštų 3 tomas (Traktatai), kartu rengiamas 5 tomas – Dainos.


Vinco Kudirkos muziejuje – kartu su bendruomene parengta paroda apie vestuvių tradicijas
17 balandžio, 2021

Vinco Kudirkos muziejus kviečia į naują parodą „Aukso žiedą dovanojo…“, kurią parengė kartu su vietos bendruomene. Paroda supažindina su Kudirkos […]

16 balandžio, 2021

Balandžio 15-ąją Radviliškio rajono savivaldybės vadovai, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai pasveikino kultūros darbuotojus Kultūros dienos proga. […]

Audrius Sabūnas lanko žymias Japonijos vietas / asmeninio archyvo nuotr.
16 balandžio, 2021

Šiemet sukanka 100 metų, kai gimė poetas Vytautas Mačernis. Lietuvos Seimas paskelbė šiuos metus V. Mačernio metais. Mokyklos organizuoja rašinių […]

15 balandžio, 2021

Ketvirtadienį, minint Kultūros dieną, Klaipėdos rajono kultūros darbuotojams padėkota už jų kūrybiškumą, neišsenkančias idėjas ir meilę menui. Siekiant saugoti vieniems […]

15 balandžio, 2021

Balandžio 15–ąją minint pasaulinę kultūros dieną, Rokiškio kultūros įstaigų atstovai miesto gyventojus nudžiugino automobilių paradu ir specialiu šokiu. Šia akcija […]

15 balandžio, 2021

Šiandien visame pasaulyje minima Kultūros diena. Ta proga Druskininkuose atidengta atminimo lenta rašytojui R. Gaveliui, o prie miesto muziejaus iškelta […]

15 balandžio, 2021

Balandžio 13 d. Šiaulių kultūros centras, būdamas Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamo Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kultūros […]

O. Posaškovos nuotr.
15 balandžio, 2021

Balandžio 15-ąją, skatinant žmoniją saugoti vertybes ir taiką, visame pasaulyje minima Pasaulinė kultūros diena. Vaizdo žinutė „NEpaMIRŠTI“ – tai simbolinė […]

13 balandžio, 2021

Balandžio 13 – gegužės 1 dienomis, nuo COVID-19 viruso pasiskiepiję Kauno miesto ir rajono senjorai, dovanų gaus kvietimą apsilankyti Lietuvos […]

Vyskupas Jurgis Matulaitis
13 balandžio, 2021

Šiandien, 2021 metų balandžio 13 d. sukanka 150 metų, kai, popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais tariant, Bažnyčia ir lietuvių tauta […]

12 balandžio, 2021

Konkurencijos taryba išnagrinėjo informaciją dėl Kauno miesto savivaldybės skirtos paramos M.A.M.A. renginio organizatoriams ir paragino savivaldybę įteisinti suteiktą paramą, kad […]

10 balandžio, 2021

„Siūlau šiam pastatymui suteikti geriausios praėjusių metų operos apdovanojimą“, – tokius ir panašius susižavėjimo komentarus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro youtube […]

10 balandžio, 2021

2021 m. Europos paveldo dienų (EPD) tema – „Įtraukiantis paveldas“. EPD renginiai Lietuvoje vyks rugsėjo 17-26 dienomis. Kultūros paveldo departamentas […]

9 balandžio, 2021

Turininga popamokinė veikla su visiška laisve rinktis – nuo muzikos, šokio bei teatro sintezės iki scenos technologijų. Tokią ambiciją iškėlė […]

9 balandžio, 2021

Karantino metu taikomi ribojimai lengvai virsta privalumais. Tuo įsitikinusi Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, kviečianti atvykti į muziejuje rengiamus […]

Konkurso dalyvių vizual.
8 balandžio, 2021

Ketvirtus metus skaičiuojantis, meną į netikėtas sostinės erdves atnešantis konkursas „Kuriu Vilnių“ pasipildė 12 naujų projektų. Šiemet konkursas sulaukė rekordiškai […]

Giedrės Mičiūnienės nuotr.
8 balandžio, 2021

Visi žinome, kas yra Kolekcija. Tai surinktų daiktų, turinčių tų pačių požymių, visuma. Jas galime išvysti ne tik muziejuose, parodose, […]

Prie įvažiavimo į Klausučius pasitinka herbo akcentai / Birutės Nenėnienės nuotr.
8 balandžio, 2021

Kviečia Klausučiai Tarp dešimties 2021 metų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių Marijampolės apskrityje atrinkta Klausučių gyvenvietė, esanti Vilkaviškio rajone. Vilkaviškio savivaldybėje […]

7 balandžio, 2021

MO muziejus vis labiau tampa erdve, kurioje mokytojai susitinka, bendrauja ir kuria bendras veiklas. Šįkart MO muziejaus atstovai bendradarbiaudami su […]

Asmeninio archyvo nuotr.
7 balandžio, 2021

Keturių Jungtinėje Karalystėje studijuojančių vilniečių komanda nusprendė atgaivinti lietuvių kultūroje naudotus elementus. Taip gimė prekinis ženklas „nebaltas“, kurio drabužiai apjungia […]