30 rugsėjo, 2015
Raimonda Ravaitytė Meyer

Rėzos Donelaitis – intriguojantys istorijos faktai

Rugsėjo 26d., šeštadienį, Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje pristatytas Martyno Liudviko Rėzos Raštų IV tomas, skirtas lietuvių literatūros pradininko, Tolminkiemio kunigo Kristijono Donelaičio (1714-1780) kūrinių pirmiesiems leidimams.

Neatsitiktinai dienos šviesą išvydęs solidus akademinis leidinys visuomenei pristatytas ne sostinėje, o M. L. Rėzos gimtinėje – Kuršių nerijoje, Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Šios bažnyčios vietoje stovėjusi ir vėliau sudegusi medinė bažnyčia buvo atkelta iš smėliu užpustytos Rėzos gimtinės Karvaičių (kaimelis buvęs tarp šiandieninės Pervalkos ir Preilos).

Praėjus beveik trims dešimtmečiams po K. Donelaičio mirties, jo kūrybinis palikimas po intensyvių ieškojimų pateko Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriui M. L. Rėzai. Jis išstudijavo rankraščius ir daugiau kaip 10 metų rengė juos spaudai. Donelaičio poema „Metai” Karaliaučiuje išspausdinta 1818 m., vėliau buvo publikuotos ir Donelaičio pasakėčios.

Pasak M. L. Rėzos kūrybos ir veiklos tyrinėtojos, Raštų rengėjos dr. Liucijos Citavičiūtės, M. L. Rėza išgelbėjo Donelaičio kūrinius nuo pražūties ir užmaršties ir padėjo kertinį akmenį donelaitikos tyrimams. Nežiūrint to, šiandien visi skaitome, mokomės ir cituojame ne Rėzos, o kito Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, vokiečių filologo, baltisto Ferdinando Nesselmanno Donelaitį.

(Primintina, kad 19 a.antrojoje pusėje pasirodė dvi naujos K.Donelaičio poemos „Metai” redakcijos. Vieną parengė Jenos universiteto profesorius kalbininkas Augustas Schleicheris, kitą – moksliniu požiūriu pranokusią abi pirmąsias – vokiečių filologas prof. Ferdinandas Nesselmannas. Ji ir yra kanoninis, tai yra, šiandien pripažintas, skaitomas ir cituojamas Donelaitis (šiais metais išleistame Donelaičio Raštų I tome įdėtas būtent minėtas leidimas).

Pasitelkusi ano meto istorinius šaltinius, dr. L. Citavičiūtė priminė, kodėl Rėzos parengti Donelaičio „Metai” buvo laikomi nepatikimu leidiniu, o pats M. L. Rėza – falsifikatoriumi, filologu mėgėju (dėl to jo „Metai“ nesulaukė pakartotinio mokslinio leidimo). Pasirodo, rengdamas Donelaičio raštus M. L. Rėza išmetė apie 500 eilučių – tai yra, 16proc.teksto, daug ką „pagražino” arba perkūrė , dailino, pridėdamas daugiau kaip 200 eilučių teksto iš kitų Donelaičio rankraščių, pakeitė veikėjų vardus. Anot dr. L. Citavičiūtės, taip Rėza elgėsi turėdamas kilnias intensijas – jis siekė, kad pirmasis lietuvių literatūros kūrinys darytų įspūdį, būtų patrauklus skaitytojams – pirmiausiai vokiečių intelektualams (šalia lietuviško teksto Rėza pateikė paties hegzametru išverstus „Metus” į vokiečių kalbą – pasauliui atvėrė unikalų, „nenutrintų spalvų” Donelaitį, o tai vertėjui Rėzai buvo tikras iššūkis). Negana to, dr. L. Citavičiūtės teigimu, M. L. Rėzai mes turime būti dėkingi už pirmąjį psichologinį K. Donelaičio portretą, už išsamias pastabas, atskleidžiančias lietuvių buitį, mitologiją, kalbos niuansus. Dr. L. Citavičiūtės įsitikinimu, Rėzos Donelaičio neužgoš jokie, net ir labai kvalifikuoti leidimai.

M. L. Rėza Donelaitį iškėlė į neregėtas aukštumas sakydamas: „Šitas kūrinys daro garbę lietuvių tautai…” Ne veltui šioji citata pasirinkta viso leidinio moto ir puikuojasi ant Raštų titulinio lapo šalia kitos dedikacijos – skiriama Kristijono Donelaičio 300- osioms gimimo metinėms. Rėzos raštų leidėjas – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Įvertindama minėto instituto kolektyvo ir dr. L. Citavičiūtės darbą, renginio organizatorė Lietuvių kalbos instituto direktorė, M. L. Rėzos kuratoriumo pirmininkė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė M. L. Rėzos raštų keturtomį įvertino kaip šiandien Lietuvoje geriausiai leidžiamus raštus. Filosofas ir rašytojas dr. Arvydas Juozaitis neslėpė, jog ne tik jam, bet ir daugeliui atskleista nemažai naujų dalykų: „Atsiranda intriga, ir dėl to istorija tampa gyva ir įdomi“. Pasak jo, nebūtinai mes pulsime skaityti Rėzos Donelaitį, tegul tai daro specialistai, mokytojai lituanistai ir paskleidžia šią žinią plačiau.

Kuršių nerijos istorijos tyrinėtoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė retoriškai klausė, ar mes jau išmokome Rėzą matuoti jo paties mastu ir į tai iškalbingai atsakė: „Laukia nelengvas Rėzos pažinimo kelias“.

Neringos savivaldybės mero pavaduotojo Dovydo Mikelio teigimu, dar labiau domėjimąsi M. L. Rėza skatinantis leidinys svarbus Kuršių nerijai ir visai Lietuvai ir tai mus įpareigoja dirbti dar atsakingiau tęsiant šio lietuvių literatūros pradininko darbus.

Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“IV tomą sudaro:

I dalis – skelbiami naujausi rėzaistikos tyrimai –tai straipsnių rinkinys.

II d. – Donelaičio ir Rėzos tekstai,

III d. – kūrinio „Metai“ recenzijos,

IV d. – fotokopijos – natūralaus dydžio leidiniai „Metai“ ir „Pasakėčios“.

Kitais metais turi išeiti eilinis Rėzos Raštų 3 tomas (Traktatai), kartu rengiamas 5 tomas – Dainos.


27 vasario, 2024

Su dainomis ir šokiais per Lietuvą keliaujantis Dainų šventės žygis šį savaitgalį aplankė Sūduvos sostinę – per du šimtai atlikėjų […]

26 vasario, 2024

Užimtumo tarnybos atlikta pajūrio darbdavių apklausa atskleidė, kad Klaipėdos regione kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuosekliai auga, o didžiausius iššūkius veiklai įmonės […]

25 vasario, 2024

Šiandien, paskutinę Vilniaus knygų mugės dieną, apdovanoti Knygos meno konkurso laureatai. Diplomus jiems įteikė kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.  „Šis konkursas […]

25 vasario, 2024

Klaipėdos rajono savivaldybės opozicijoje dirbantys konservatorių atstovai sausio pabaigoje kreipėsi į savivaldybės Antikorupcijos komisiją dėl tarybos narės, „valstietės“ Loretos Piaulokaitės-Motuzienės. […]

24 vasario, 2024

Klimatologas Silvestras Dikčius tikina, kad akivaizdžių ir ekstremalių klimato kaitos požymių Lietuvoje nėra daug. Anot specialisto, tai yra priežastis, dėl […]

23 vasario, 2024

Jau artimiausiu metu sostinėje pradės kursuoti netradicinis autobusas. Biblioteka „ant ratų“ toliau nuo viešosios bibliotekos padalinių įsikūrusiems vilniečiams siūlys ne […]

Knygų mugėje – dėmesys Lietuvos regionams ir Dainų šventės šimtmečiui / organizatorių nuotr.
22 vasario, 2024

Ketvirtadienį Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėjo 24-oji knygų mugė. Kaip skelbia renginio organizatoriai, šiemet keturias dienas, nuo ketvirtadienio […]

Pikelių konferencijoje 2023 / Vacio Vaivados nuotr.
21 vasario, 2024

Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes […]

Panevėžio muzikinio teatro orkestro dirigentas Erki Pehk
21 vasario, 2024

Panevėžio muzikinis teatras drauge su Panevėžio miesto savivaldybe minėdami karo prieš brolišką Ukrainos tautą antrąsias metines kviečia panevėžiečius ir miesto […]

Lauros Laurusaitės nuotr.
21 vasario, 2024

Lietuvių PEN centras ir Kultūros ministerija skelbia, kad „Metų vertėjo krėslo“ premija už 2023 metais išleistą geriausią literatūros kūrinio vertimą […]

21 vasario, 2024

Utenos rajono Vaikutėnų miestelio laisvalaikio centre įkurtuvės, atidaryta Odetos galerija. Drąsi svajonė turėti vietą, kurioje jauku kurti, gera susitikti, tapo […]

21 vasario, 2024

„Kiekvienam asmeniui reikia pasiimti bent po 500 eurų grynųjų. Taip pat reiktų turėti kavos, cigarečių ir juvelyrinių dirbinių, kurie, kelionei […]

20 vasario, 2024

2024 m. Lietuvos valstybės atkūrimo diena Pagėgiuose pasitikta minint dar vieną svarbų įvykį – 2023 m. plačiai nuvilnijusias istorinio tautiškumo […]

19 vasario, 2024

Vasario 16-ąją muziejininkei, fotografei, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos mokslinio ir dvasinio palikimo tyrinėtojai, Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordino veiklų puoselėtojai, aktyviai visuomenininkei […]

18 vasario, 2024

Dar nespėjus ataušti praėjusio Dubingių vasaros festivalio „Pasveikinti karalienę Barborą“ sukeltoms emocijoms ir įspūdžiams, miestelio bendruomenė jau skelbia Dubingių – […]

18 vasario, 2024

Klaipėdos „Švyturio arenoje“ šeštadienio vakare vyko nacionalinės „Eurovizijos“ atrankų finalas, kuriame į muzikinę kovą stojo 10 dalyvių. Po kovos paaiškėjo, […]

17 vasario, 2024

Daugiau kaip 215 tūkst. eurų Kauno miestui atsiėjęs obeliskas „Angelams sargams“ po kelių metų gali būti nukeltas. Savivaldybės teigimu, leidimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
15 vasario, 2024

Kultūros ministerija skelbia kasmetinio Knygos meno konkurso laureatus – tradiciškai jie bus apdovanojami Vilniaus knygų mugėje, vasario 25 dieną. Konkurse varžėsi […]

15 vasario, 2024

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija  išrinko 2024 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus. Tarp […]

15 vasario, 2024

Vasario 15 d. 16 val. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro išvežamos už akcijos „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“ metu […]