Rugsėjo 18-ąją šoko visa Lietuva: nuo Žemaitijos iki Dzūkijos ir užsienio lietuvių bendruomenių

Rugsėjo 18-osios vakarą Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse, parkuose, kultūros centruose ir kitose viešosiose erdvėse suskambo liaudies muzika, o žmonės stojo į bendrą šokio ratą. Jau dvyliktą kartą vykusi etninės kultūros akcija „Visa Lietuva šoka“ šiemet subūrė 85 Lietuvos miestus, miestelius ir gyvenvietes. Prie iniciatyvos prisijungė ir užsienyje gyvenantys lietuviai – bendruomenės bei kolektyvai iš Lemonto JAV, Londono Jungtinėje Karalystėje, Berlyno Vokietijoje, Hadelando Norvegijoje ir Suvalkų Lenkijoje.

Akcijos iniciatorius – Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Renginiuose žmonės buvo kviečiami ne tik stebėti tradicinį šokį, bet ir patys į jį įsitraukti – nepriklausomai nuo amžiaus, šokio patirties ar pasirengimo.

Nuo sostinės iki mažiausių gyvenviečių

„Visa Lietuva šoka“ ypatinga tuo, kad neturi vienos pagrindinės scenos. Tą patį vakarą skirtingose šalies vietose vykstantys renginiai susijungia į vieną didelę tradicinio šokio šventę.

Šiemet akcija išplito per visus Lietuvos regionus – nuo didžiųjų miestų iki mažesnių miestelių ir gyvenviečių. Šokta aikštėse, skveruose, parkuose, kultūros centruose, kiemuose ir kitose bendruomenių pasirinktose vietose. Lietuvos nacionalinis kultūros centras pabrėžia, kad prie iniciatyvos prisideda įstaigos, bendruomenės, mėgėjų meno kolektyvai, šokių klubai ir pavieniai žmonės beveik visose šalies savivaldybėse.

Vilniuje – penkių etnografinių regionų šokiai

Sostinėje tradicinio šokio mėgėjai rinkosi Vinco Kudirkos aikštėje, kur akcija tapo šurmuliuojančios Tautų mugės dalimi.

Vilniuje ypatingas dėmesys skirtas penkiems Lietuvos etnografiniams regionams. Vilniaus miesto folkloro kolektyvai mokė aukštaitiškų, dzūkiškų, suvalkietiškų, žemaitiškų ir Mažosios Lietuvos šokių.

Aukštaitiškų šokių žingsnius demonstravo „Virvytė“, dzūkiškos polkos mokė „Jorė“, suvalkietiškų melodijų pristatė „Apvynys“, Mažosios Lietuvos šokių subtilybes atskleidė „Poringės“, „Nalšia“ ir „Radasta“, o žemaitiškus šokius mokė „Laukis“ ir „Pamedėlis“.

Aukštaitijoje tradiciniai šokiai persikėlė į viešąsias erdves

Aukštaitijos miestuose ir miesteliuose taip pat netrūko šokio. Vienas iš pavyzdžių – Zarasai, kur tradicinio šokio mėgėjai rinkosi Didžiosios salos paplūdimyje.

Organizatoriai kvietė prisijungti folkloro, tautinių ir kitų šokių kolektyvus, švietimo įstaigas bei visus, kurie tiesiog mėgsta šokti. Akcentuota, kad specialaus pasirengimo nereikia – svarbiausia noras dalyvauti.

Šiaurės rytų Lietuvoje tradicinio šokio akcija tapo dar viena proga kultūrą iš uždarų salių iškelti į viešąją erdvę.

Žemaitijoje – gyva muzika ir bendras ratas

Šiauliai šiemet tapo vienu iš ryškesnių akcijos centrų regione. Povilo Višinskio aikštėje susirinko apie 220 žmonių ir 12 šokių kolektyvų atstovų. Skambant gyvai muzikai dalyviai mokėsi skirtingų Lietuvos regionų šokių ir jungėsi į bendrą ratą.

Šokėjams akompanavo Šiaulių kultūros centro folkloro ansambliai „Salduvė“ ir „Vijolė“. Organizatoriai pabrėžė, kad į šokį buvo kviečiami tiek patyrę šokėjai, tiek pirmą kartą tradicinio šokio žingsnius bandantys žmonės.

Tuo pat metu Klaipėdoje akcija vyko Etnokultūros centre. Čia gyventojai buvo kviečiami mokytis liaudies šokių, šokti, dainuoti ir kartu puoselėti kultūros paveldą.

Suvalkijoje – šokis kaip bendruomenės susitikimas

Suvalkijos krašte tradicinių šokių akcija taip pat tapo bendruomenių susibūrimo proga. Šiame regione folkloras glaudžiai susijęs su vietos bendruomenių veikla, kultūros centrų ir mėgėjų meno kolektyvų tradicijomis.

„Visa Lietuva šoka“ šiuo požiūriu svarbi tuo, kad žmonėms nereikia būti profesionaliais šokėjais. Į bendrą ratą gali ateiti šeimos, draugai, vaikai, jaunuoliai ir senjorai.

Tai ypač svarbu tradicijai, kuri gyvuoja ne tik scenoje, bet ir kasdieniame bendruomenės gyvenime.

Dzūkijoje – tradicija, kuri kviečia dalyvauti

Dzūkijos miesteliuose ir miestuose akcija taip pat papildė rugsėjo kultūros renginių žemėlapį.

Dzūkijos tradiciniam šokiui būdingas savitas ritmas ir repertuaras, o Vilniuje būtent dzūkiškos polkos žingsnius šiemet mokė folkloro ansamblis „Jorė“.

Mažoji Lietuva taip pat turėjo savo balsą

Mažosios Lietuvos tradicijos taip pat buvo tarp šių metų akcijos akcentų. Vilniuje šio regiono šokius pristatė keli folkloro kolektyvai, o jų žingsnius galėjo išbandyti visi susirinkusieji.

Šoko ir užsienyje gyvenantys lietuviai

Tradicinio šokio ratas šiemet neapsiribojo Lietuvos teritorija.

Prie akcijos prisijungė lietuvių bendruomenės ir kolektyvai iš Lemonto JAV, Londono, Berlyno, Hadelando ir Suvalkų. Lietuvos nacionalinis kultūros centras taip pat nurodo, kad prie iniciatyvos užsienyje prisideda Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Norvegijos lietuvių bendruomenės.

85 vietos – viena didelė šventė

Šių metų 85 miestų, miestelių ir gyvenviečių geografija rodo, kad tradicinio šokio akcija jau tapo plačiai įsišaknijusia Lietuvos kultūros iniciatyva.

Nuo Vilniaus iki Klaipėdos, nuo Šiaulių iki Zarasų, nuo didžiųjų miestų iki mažesnių gyvenviečių žmonės tą patį vakarą rinkosi dėl panašios priežasties – pabūti kartu, pajudėti, išgirsti gyvą muziką ir prisiminti savo krašto kultūrą.

Šventės nuotraukose lieka ne tik spalvingi drabužiai ar besisukantys rateliai. Jose matyti skirtingo amžiaus žmonės, kurie vienu metu daro tą patį – mokosi, šoka, juokiasi ir bendrauja.