20 kovo, 2021
Daiva Červokienė | XXI amžius

Šalies kultūros metų sostinės aktualijos: nuo privataus gintaro muziejaus iki operos Neringos legendos motyvais

Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis, Vytauto Petriko nuotr.

Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija 2021 metų Lietuvos kultūros sostine paskelbė Neringą – kurortinį miestą Kuršių nerijoje, tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas LENDRAITIS „XXI amžiui“ pasakoja apie 2021 metų Lietuvos kultūros sostinės aktualijas.

Kodėl būtent Neringa tapo šių metų šalies kultūros sostine?

Kultūros ministerijos konkursas dėl Lietuvos kultūros sostinės titulo vyko dar 2018 metais. Kiek man žinoma, dėl 2021 metų titulo susirungė du Lietuvos kurortai, tačiau ministerijos sudaryta ekspertų komisija pasirinko būtent mūsų komandos parengtą ambicingą, į pokyčius orientuotą projektą „Neringa – kultūros sala“. Manau, ekspertus įtikino šio projekto siekis profesionalaus ir bendruomeninio meno dėka atskleisti kultūrinį Kuršių nerijos tapatumą ne tik Lietuvos, bet ir Europos kontekste, aktualizuoti unikalų šio krašto gamtinį palikimą, sustiprinti savitą kurorto, kaip išskirtinės erdvės kūrybai, įvaizdį.

Projekto paraiškoje kalbėta ne tik apie būtinus pokyčius Neringos kultūros paslaugų srityje bei šių pokyčių poveikį kurorto socialinei-ekonominei raidai, bet ir apie savivaldybės bei privačių investuotojų siekius atnaujinti arba sukurti naujus kultūros infrastruktūros objektus. Tai – dailininko Ernsto Molenhauerio (Ernst Mollelenhauer) namas, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estrada su koncertų sale Juodkrantėje, privatus K. Mizgirio gintaro muziejus Nidos centre, Tomo Mano (Thomas Mann) memorialinio muziejaus infrastruktūra, daugiafunkcinės paskirties modernaus kultūros ir meno centro Nidoje (senosios vasaros estrados vietoje) veiklos koncepcijos sukūrimas ir kiti. Paraiškoje rašyta ir apie siekius toliau vystyti aktyvius kūrybinių rezidencijų taškus: Preilos biblioteką, rašytojo Viktoro Miliūno, Richardo Birnštengelio (Richard Birnstengel), Eduardo Jonušo namus, galeriją „Aika“ su Karlo Knaufo (Carl Knauf) palikimu bei kitas erdves. Akcentuota būtinybė toliau rengti bendrus projektus su Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, Tarptautiniu vertėjų ir rašytoju centru, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija Juodkrantėje.

Visi šie kultūros infrastruktūros modernizavimo arba naujos infrastruktūros kūrimo bei bendrų projektų su partneriais rengimo siekiai įtvirtinti ir Neringos savivaldybės 2020–2030 metų kultūros politikos kaitos gairėse bei ilgalaikiame savivaldybės strateginės plėtros plane iki 2030 metų. Dalis bendruomenės užimtumui bei kultūrinio turizmo plėtrai svarbių projektų jau pradėta įgyvendinti, kita dalis bus įgyvendinta vėliau.

Kurie projektai jau baigiami įgyvendinti?

Šiemet duris turėtų atverti privatus K. Mizgirio gintaro muziejus, bus užbaigtas ir visuomenei pristatytas Urbo kalno kraštovaizdžio tvarkybos projekto pirmasis etapas. 2022 metais planuojama sutvarkyti Preilos biblioteką bei užbaigti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastato rekonstrukciją. Manau, kad būtent „Agilos“ modernizacija duos didžiulį impulsą esminiams pokyčiams ir sudarys sąlygas skatinti menininkų kūrybinį aktyvumą, mobilumą ir verslumą, pritraukti naujų talentų į Kuršių neriją.

Kuršių Nerija

Neringa – kurortinė vietovė, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, sutraukia būrius žmonių vasarą ir būna tuštoka žiemą. Kokiomis aktualijomis dabar, pavasarėjant, gyvena Neringa?

Šiuo metu kultūros sostinės titulu besidžiaugianti Neringa, kaip ir kitos Lietuvos savivaldybės, laukia karantino atlaisvinimų ir galimybės grįžti į visiems mums įprastą ar bent jau aktyvesnį gyvenimo ritmą. Žinoma, kartu vyksta intensyvus pasiruošimas vasaros sezonui. Kol renginiai negali vykti uždarose patalpose ir lauke, visos Lietuvos kultūros sostinės kūrybinės veiklos – parodos, knygų pristatymai, susitikimai, pokalbiai, koncertai – organizuojami virtualiai.

Kita vertus, griežtas karantinas išnaudojamas ir kurorto viešosios infrastruktūros projektams įgyvendinti: toliau tęsiama Nidos Taikos gatvės rekonstrukcija, pradėti Nidos centrinės dalies rekonstrukcijos darbai.

Tikiu, kad vasaros sezoną Lietuvos kultūros sostinė Neringa pasitiks dar labiau atsinaujinusi ir išgražėjusi, siūlys lankytojams ne tik kokybiškas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, bet ir įspūdingas, tarptautinio kurorto statuso vertas kultūrines bei menines programas.

Kuo Neringoje pasižymės 2021-ieji, Lietuvos kultūros sostinės, metai?

Jau dabar aišku, jog 2021-ieji, Lietuvos kultūros sostinės metai, Neringoje bus sunkiausiai prognozuojami, kupini įtampos ir pažymėti COVID-19 ženklu. Kartu tai bus išbandymų metai, kuomet planuojant ir įgyvendinant Lietuvos kultūros sostinės projektus reikės labai daug kūrybiškumo, lankstumo ir lyderystės ieškant nestandartinių sprendimų. Jeigu Lietuva suvaldys koronaviruso pandemiją ir šiltuoju metų laiku bus galima laisvai arba su tam tikrais protingais apribojimais lankytis kultūros įstaigose ir viešuosiuose renginiuose, manau, kad šie metai vietos gyventojams ir Kuršių nerijos svečiams taps išskirtinių kūrybinių patirčių bei intelektualinių atradimų metais.

Gal galime detalizuoti kultūros metų ženklus ir simbolius?

Jau prieš dvejus metus bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos filialu buvo sukurtas Neringos – Lietuvos kultūros sostinės – prekės ženklas (autorė – G. Račkauskaitė). Neringai tekusį titulą lydi šūkis „Neringa – kultūros sala“.

Formuodami užduotį prekės ženklui sukurti, akcentavome, kad jis turėtų perteikti Neringos, kaip vietovės, jausmą ir tapatybę bei kultūros sostinės paraiškos „Neringa – kultūros sala“ koncepciją „4+1“.

Ši koncepcija tapo pagrindu ir visai projekto „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė“ programai. Keturias programos dalis – „UNESCO ir pasaulis“, „Bendruomenė ir kraštovaizdis“, „Kūrybinės rezidencijos“, „Paveldas ir istorija“ – jungia dar vienas elementas – išmanioji kultūra, arba kultūros politikos ir vadybos ašis.

Tiesa, įvairius Kuršių nerijos kultūros sluoksnius jungiantis Lietuvos kultūros sostinės ženklas inspiravo ir viešosios erdvės instaliacijos atsiradimą. Prie Nidos uosto įkurdintas atsinaujinančius saulės energijos išteklius naudojantis šviesos labirintas.

Kokie numatomi svarbiausi renginiai?

Lietuvos kultūros sostinės metais Neringa ketina pristatyti plačią specialiųjų projektų ir auditorijos pamėgtų tradicinių renginių programą, kurią papildys naujos kūrybinės iniciatyvos – iš viso daugiau kaip 100 įvykių, žadančių įvairias kultūrines patirtis.

Lietuvos kultūros sostinės metų atidarymo renginys „LAIKAS NĖ(e)RIMUI“, planuojama, įvyks birželį, kai bus galima drąsiau pakviesti Lietuvos žmones ir vietinius Neringos gyventojus pasinerti į Lietuvos kultūros sostinės metus ir atrasti Neringą, kaip susitikimų ir kūrybinės erdvės salą.

Tuo pat metu startuos ir vienas ryškiausių „Kultūros salos“ projektų „GRYNUMAS“. Muzikos, vizualinių instaliacijų bei šviesų dailės projektą, kalbantį apie žmogaus santykį su Kuršių nerijos gamta, kurs kompozitorius ir atlikėjas Andrius Mamontovas, vizualinių instaliacijų kūrėja Jolita Vaitkutė ir šviesų dailininkas Audrius Jankauskas.

Dar vienai ypatingai premjerai į Neringą vasarą ketinama suburti tarptautinę menininkų komandą – Nidoje bus statoma Georgo Frydricho Hendelio (Georg Friedrich Händel) barokinė opera „Acis ir Galatėja“. Pastatymui vadovaus dirigentas Trevoras Pinokas (Trevor Pinnock), operos režisierius – Frederikas Veik Volkeris (Frederic Wake Walker). Joje dainuos ir šio pastatymo iniciatorė, į gimtąją Neringą sugrįšianti pasaulinio pripažinimo sulaukusi solistė Lauryna Bendžiūnaitė.

Vasarą Juodkrantėje pakviesime ir į šiuolaikinės lietuviškos operos premjerą. Neringos legendos motyvais kuriamai operai muziką rašo net trys kompozitoriai, o libretą – neringiškė Gintarė Dikšienė.

Lietuvos kultūros sostinėje rudenį bus minima Nidos sielos, maestro Vytauto Kernagio, 70-ųjų gimimo metų sukaktis, specialiai šiam įvykiui kuriama koncertinė programa.

Kūrybinėms idėjoms 2021 metais atsivers Nidos centre esantis buvęs „Žuvininkystės ūkio“ pastatas. Projekto metu jis virs netradicinių renginių, kūrybinių susitikimų, menininkių rezidencijų vieta – „Menų zona“. Ant to paties pastato bus kuriama ir gatvės meno neofreska „Mes ir jie“.

„Kūrybinių rezidencijų“ programa visame kultūros sostinės projekte yra bene gausiausia, atveria kūrėjams neišsemiamus Neringos horizontus. Manau, jog Lietuvos kultūros sostinės metai Neringai – puiki galimybė išvystyti ilgalaikę strateginę kūrybinių rezidencijų programą.

Kuršių Nerija

Turbūt Neringos savivaldybė skaičiuoja apsilankančius svečius. Ką rodo ši statistika? Gal galite palyginti kelių dešimtmečių statistiką, atskleisti, kokių tautybių žmonės mėgsta ir leidžia sau būtent čia ilsėtis?

Kasmet Neringos kurortą aplanko iki 600 tūkst. turistų. Iš jų apie 30% sudaro lankytojai iš užsienio šalių. Remiantis Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ 2002–2019 metų lankomumo statistika, užsienio lankytojų dešimtukas nežymiai pasikeitė. Sąrašo viršuje kaip ir anksčiau yra svečiai iš Vokietijos. Po jų seka lankytojai iš Rusijos (Kaliningro srities), Latvijos, Prancūzijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos. Pernai situacija dėl pandemijos pakito, šiame sąraše atsirado Estijos, Latvijos, Suomijos turistai.

Neringos savivaldybė savo turizmo politiką bei strateginį planavimą šioje srityje grindžia ne tik statistiniais duomenimis, kuriuos teikia Valstybinis statistikos departamentas bei Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, bet ir sociologiniais tyrimais. 2020 metais Neringos savivaldybės užsakymu Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centras, vadovaujamas dr. Liutauro Kraniausko, atliko išsamų Neringos lankytojų tyrimą.

Gal žinote, būtent kiek laiko vidutiniškai trunka tautiečių ir užsieniečių viešnagė Neringoje?

Remiantis minėto sociologinio tyrimo rezultatais, vienadienių lankytojų skaičius Neringoje mažai kinta. Tokie turistai sudarė 9% 2005 metais ir 9,2% 2020 metais. Per penkiolika metų Neringoje gana pastebimai išaugo apsistojančiųjų 3–4 ir 5–7 naktims žmonių skaičius, atitinkamai nuo 18,9% 2005 metais iki 25,4% 2020 metais (apsistojančių 3–4 naktims) ir nuo 23% iki 34,4% (apsistojančių 5–7 naktims). Apsistojančiųjų 8 ir daugiau naktų skaičius sumažėjo nuo 21,2% 2005 metais iki 7% 2020 metais.

Pakartotinai į Nidą atvykstantys svečiai sudaro 86%, į Juodkrantę – 51,2%, Preilą – 47,6%, Pervalką – 41,8%.

Taigi galima teigti, jog Neringa per 15 metų „užsiaugino“ gana lojalų lankytoją, mėgstantį čia apsistoti ilgesnį laiką, tačiau kurortas ne vasaros sezono metu taip ir lieka „neatrastas“. Todėl savivaldybei tenka rimtas iššūkis ne tik kuo greičiau pastatyti modernų Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastatą, bet ir įgyvendinti kitus ambicingus viešosios turizmo infrastruktūros gerinimo projektus, kurie didintų kurorto patrauklumą visais metų laikais.

Kokie objektai, renginiai ypač traukia Neringoje svečius?

Jau daug metų Neringa garsėja kaip žaliasis, subalansuotos plėtros principus diegiantis kurortas, turintis ne tik gamtos dovanotus išteklius, bet ir skatinantis ekologišką gyvenseną, darnų judrumą, alternatyvų susisiekimą vandens transportu bei dviračiais, kurianti sportui, aktyviam laisvalaikiui bei kultūros poreikių tenkinimui draugišką aplinką.

Savitą Kuršių nerijos grožį jau kelis amžius itin vertina įvairūs menininkai, rašytojai, keliautojai, kurie čia randa tobulą erdvę kūrybiniam įkvėpimui. Gal dėl to šis kraštas garsėja ne tik gamtos ir paveldo vertybėmis, bet ir tarptautiniu mastu pripažintomis kultūros bei meno iniciatyvomis.

Populiariausios, Kuršių nerijos lankytojų labiausiai pamėgtos lankytinos vietos yra Parnidžio kopa ir saulės laikrodis, skulptūra Vytautui Kernagiui atminti, Nidos švyturys, akmens skulptūrų ekspozicija Juodkrantėje, Raganų kalnas, rašytojo Tomo Mano memorialinis muziejus, Nidos etnografinė žvejo sodyba, Nidos katalikų Marijos, Krikščionių pagalbos, bažnyčia, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Nidos etnografinės kapinės ir evangelikų liuteronų bažnyčia, V. ir K. Mizgirių gintaro galerija-muziejus, garnių ir kormoranų kolonija, garsų gaudyklė Juodkrantėje, pažintinis takas Naglių gamtos rezervate (negyvosios kopos) ir kitos.

Be abejo, didelė dalis Neringos lankytojų renkasi net ne lankytinas vietas, bet paplūdimius, buvimą gamtoje ar pasivaikščiojimą miško takais, pasivažinėjimą dviračiu ar paspirtuku. Minėtas sociologinis tyrimas parodė, jog per paskutinius 15 metų pasyvus ilsėjimasis gamtoje išaugo net 20%.

Nors Kuršių nerija saugoma nuo per didelio užstatymo, tačiau Nida, Juodkrantė, penkiasdešimtmečio akimis, nuo jo vaikystės labai stipriai pasikeitė. Kaip manote, prieš porą metų Seimui panaikinus kai kuriuos ribojimus statyboms Kuršių nerijoje, ji gal pradės keistis dar žymiai sparčiau?

Noriu akcentuoti, kad Neringa, arba Kuršių nerija, Lietuvoje ir pasaulyje garsėja ne tik kaip nacionalinis parkas, UNESCO saugoma teritorija, bet ir kaip tarptautinio lygio kurortas, todėl saikingas, subalansuotos plėtros principus atitinkantis viešosios infrastruktūros vystymas yra tiesiog būtinas. Gyvename XXI amžiuje, todėl turime pasistengti, kad kasmet kurortą aplankantys Lietuvos bei užsienio turistai galėtų mėgautis ne tik ekologiškai švaria aplinka, nepakartojamo grožio kraštovaizdžiais bei tarptautinio lygio festivaliais, bet ir sutvarkytais miško takais, gyvenvietėse esančiais keliais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, pėsčiųjų ir dviračių takais, prieplaukomis. Be to, juk kalbame apie subalansuotą plėtrą gyvenviečių urbanizuotose teritorijose, kurios Kuršių nerijoje sudaro tik 4%, visa kita – natūrali gamtos aplinka.

Istoriškai Kuršių nerijoje gyvenvietės kaip kurortai vystėsi nepaisant to meto modernistinės architektūros ir kitų kurortams būdingų naujovių. Šia prasme geru pavyzdžiu galėtų būti Juodkrantė – vienas žymiausių XIX amžiaus vidurio – XX amžiaus pirmosios pusės pietų Baltijos kurortų, kuriame ekonominį augimą sąlygojo drąsus susisiekimo infrastruktūros vystymas, sėkmingas investicijų pritraukimas, racionalus kraštovaizdžio galimybių išnaudojimas, turizmo rinkodara ir gyvenvietės urbanistinės plėtros politika. Tai, kas buvo modernu ir tipiška to meto kurortų architektūrai, čia buvo natūraliai ir be baimės priimama. Kitu, jau nepriklausomos Lietuvos, pavyzdžiu galėtų būti sutvarkyta Juodkrantės marių krantinė. Tai – taip pat drąsus, nemenkų investicijų pareikalavęs projektas, kuris nepatrauklią, nendrėmis apaugusią pakrantę pavertė poilsiautojų labai mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Ar šiandien Juodkrantės krantinę su joje eksponuojamais Lietuvos bei užsienio skulptorių kūriniais galėtume pavadinti kraštovaizdį darkančiu sumanymu? Manau, ne. Juk šis objektas savotiškai atkartoja drąsius Juodkrantės kurorto „aukso amžiaus“ laikų infrastruktūros tvarkymo užmojus.

Kalbant apie Seimo panaikintus kai kuriuos ribojimus statyboms Kuršių nerijoje, reikia pasakyti, kad šiuo atveju įstatymų leidėjas pasielgė labai protingai ir panaikino neproporcingus suvaržymus, kurie nenumatė jokių naujos statybos galimybių pajūrio juostoje. Be šių pakeitimų būtų kilusi grėsmė Juodkrantės gyvenvietei atgaivinti ypatingą istorinę reikšmę turinčią Gintaro įlanką, įkurti Kuršių buities muziejų po atviru dangumi Pervalkoje ir realizuoti kitus infrastruktūros projektus. Minėti objektai yra numatyti Vyriausybėje patvirtintame ir keliolikoje institucijų ilgus metus derintame Kuršių nerijos tvarkymo plane bei kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Seime priėmus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, atsirado galimybė 50 metrų nuo Kuršių marių kranto bent jau rekonstruoti esamus statinius su statoma, rekonstruojama ir (ar) įrengiama jiems aptarnauti skirta inžinerine infrastruktūra.

Ne kartą svarstytos ir tilto į Kuršių neriją, oro uosto joje statybos idėjos. Ką galėtumėte pasakyti apie tai.

Neringos savivaldybė niekada neturėjo planų Nidoje statyti oro uostą, o 2020 metais po ilgesnės pertraukos vėl pradėjęs funkcionuoti aerodromas yra skirtas tik lengviesiems lėktuvams ir sraigtasparniams. 2000 metais į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą Kuršių nerija buvo įtraukta su tuo metu jau buvusiu aerodromu. Tiesa, ateityje savivaldybė planuoja Nidos aerodrome įrengti bent minimalią infrastruktūrą lengviesiems lėktuvams parkuoti, jų saugumui užtikrinti bei aptarnauti, taip pat lankytojų sanitariniams poreikiams tenkinti.

Kalbant apie daug aistrų viešojoje erdvėje keliančias idėjas statyti tiltą ar tunelį į Kuršių neriją, visų pirma, reikia pasakyti, kad šis klausimas diskutuojamas beveik visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Be to, Neringos savivaldybės taryba šiuo klausimu jau yra pasisakiusi, ji pritaria jungties atsiradimui.

Yra manančių, kad pastačius tiltą, ar įrengus tunelį, būtų gerokai pakenkta jautriai Kuršių nerijos ekosistemai bei kraštovaizdžiui. Tačiau yra manančių, kad tai ne tik pagerintų susisiekimo galimybes, bet ir panaikintų automobilių eiles prie Smiltynės perkėlos, sumažintų keltų sukeliamą ekologinę vandens ir oro taršą. Tilto ar tunelio statybų į Kuršių neriją šalininkai pateikia įvairius užsienio šalių pavyzdžius, kur panašios jungtys yra pastatytos į UNESCO saugomas teritorijas.

Ir viena, ir kita pusė turi dėmesio vertų argumentų, kuriuos visuomenė, ekspertai ir valdžios atstovai dar turės vertinti ir pateikti savo siūlymus. Manau, kad Smiltynės perkėlos visą parą teikiamos keltų paslaugos tenkina vietos gyventojų bei Kuršių nerijos lankytojų poreikius.

Šiemet Neringa vėl padidino įvažiavo mokestį lengviesiems automobiliams. Kaip manote, tautiečiams Neringa išlieka prieinama?

Vietinės rinkliavos mokestis už įvažiavimą į Neringos savivaldybės administruojamą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją aktyviausiu turistinio sezono laikotarpiu buvo padidintas nuo 20 iki 30 eurų siekiant vienintelio tikslo – dar labiau apriboti atvažiavimą lengvaisiais automobiliais ir skatinti lankytojus naudotis ekologiškesnėmis susisiekimo priemonėmis: visuomeniniu, vandens transportu bei dviračiais. Tokį savivaldybės tarybos sprendimą padiktavo 2020 metų vasaros sezono patirtis, kai dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos uždarius sienas ir padidėjus rizikai susirgti šia klastinga liga, daug mūsų šalies gyventojų poilsiui rinkosi Lietuvos pajūrį. Todėl visos prie lankytinų vietų, daugiabučių namų, viešbučių, viešojo maitinimo ar kitų viešosios paskirties įstaigų esančios ar savivaldybės administruojamos aikštelės buvo perpildytos. Be to, kai kuriose gyvenvietėse lengvieji automobiliai buvo pradėti statyti pažeidžiant kelių eismo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisykles. Beje, tokiam lengvųjų automobilių srautui, koks buvo 2020 metais, Neringos kurorto infrastruktūra yra tiesiog nepritaikyta.

Nemanau, kad po šio savivaldybės tarybos sprendimo Neringa taps mažiau prieinama. Visada išlieka galimybė kurortą pasiekti dviračiu, vandens ar visuomeniniu transportu.

Kokie esminiai skirtumai tarp Neringos ir visos šalies kultūrinio bei kasdieninio gyvenimo?

Neringoje, kaip ir kitose nuo didžiųjų kultūros centrų atitolusiose Lietuvos vietose, gyventojai ir turistai dažnai pasigenda aukštos kokybės profesionalaus meno paslaugų ir yra priversti jų ieškoti didžiuosiuose šalies miestuose. Minėtose savivaldybėse veikiančios biudžetinės kultūros įstaigos, kaip ir dera, pagal įstatymus labiau orientuojasi į vietos gyventojų bendrosios kultūros ugdymą bei etnokultūros puoselėjimą. Profesionalaus meno paslaugų sumažėjimas ypač pasireiškia ne vasaros sezono metu.

Jau daug metų aktyvusis turistinis sezonas Neringoje garsėja išskirtiniais nacionalinio bei tarptautinio lygio renginiais, tokiais, kaip tarptautinis Tomo Mano menų festivalis, folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“, aktyvaus sporto ir sveikatingumo festivalis „Sveika, Neringa“, kamerinės muzikos festivalis „Kuršių nerija“, festivalis „N žemė“ (buvęs kamerinės muzikos ir ekologijos festivalis „Nepaklusniųjų žemė“), džiazo festivalis „Nida Jazz maratonas“, senųjų amatų dienos, Juodkrantės kurorto dienos, folkloro šventė „Pūsk, vėjuži“, nendrinių, smėlio bei medinių skulptūrų autorių simpoziumai, kino festivalis „Baltijos banga“, tarptautinis Nidos tapybos pleneras, gilias tradicijas turintis fotomenininkų seminaras ir kiti.

Kokybiškas profesionalaus meno paslaugas Neringos kurorte ne vasaros sezono metu galima būtų sukurti maksimaliai išnaudojant vietos kūrybinį potencialą bei partnerystes su didžiųjų Lietuvos miestų kultūros bei meno institucijomis, tačiau tam nėra pritaikytos kultūros infrastruktūros. Todėl Neringos savivaldybė didelį dėmesį skiria tinkamai, šiuolaikinius standartus atitinkančiai kultūros infrastruktūrai sukurti bei sudaryti sąlygas jai veikti visus metus.

Kokia, Jūsų manymu, Neringos vizija dar po 20–30 metų?

Ir po 20, ir po 30 metų matau Neringą kaip išskirtinę, savo pirmapradžio žavesio ir magiško grožio nepraradusią teritoriją, kurioje saugiai gyvena laiminga, kūrybinga ir svetinga vietos bendruomenė, puoselėjanti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, toliau vystanti tradicinius kurortinių paslaugų verslus ir kiekvienais metais laukianti turistų iš Lietuvos ir viso pasaulio. Be to, matau Neringą kaip visus metus veikiantį kurortą, į kurį atvykstama ne tik vasarą, bet ir kitais metų lakais.

Dėkoju už pokalbį.

 

 

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


6 gegužės, 2021

Nuo šiol šalies mokyklos galės rinktis dar vieną naują profilaktinio testavimo būdą – savikontrolės tyrimus. Tirtis savikontrolei skirtais greitaisiais antigenų […]

„General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis
5 gegužės, 2021

Lietuvoje palaipsniui laisvėjant karantino sąlygoms, finansų specialistai optimistiškų nuotaikų įžvelgia ir šalies gyventojų finansiniuose sprendimuose. Pastebima, kad pandemijos pradžioje vyravusi […]

Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
5 gegužės, 2021

Gegužė Lietuvos jūrų muziejuje prasidėjo fantastiškai – laiko kapsulės, perkeliančios jos lankytojus į 2050-uosius, atvėrimu. Ši kapsulė – ekokubas jau […]

5 gegužės, 2021

Pratęsiama atranka į Vaikų tarybą. Birželio 1-oji bus paskutinė diena, kuomet galima siųsti anketas ir sudalyvauti atrankoje į šią dvejus […]

5 gegužės, 2021

Praėjusią savaitę šalyje šiek tiek išaugo bendras protrūkių skaičius. Iš viso buvo fiksuoti 364 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, o savaitę […]

5 gegužės, 2021

Gegužės 4-ąją Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-ojoje komandoje buvo surengtas iškilmingas renginys, skirtas Šv. Florijono dienai paminėti. „Man didelė garbė […]

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM šv. Mišiose pradedant Marijai skirtą mėnesį džiaugiasi į atsinaujinusią Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Baziliką grįžusiu stebuklais garsaus Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslo sugrįžimu / Rugilės Duliūtės nuotr.
4 gegužės, 2021

Gegužės 1-ąją, pradedant Marijai skirtą mėnesį, į atsinaujinusią Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Baziliką grįžo stebuklais garsus Švč. […]

4 gegužės, 2021

Neringos savivaldybė kartu su Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąja biblioteka skelbia stipendijos rašytojui, reziduojančiam Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre, konkursą. […]

Prie savo sukurto kryžiaus kalba Vidas Cikana / Inesos Bagdanavičienės nuotr.
4 gegužės, 2021

Gegužės 2 dieną Lukšių kapinėse iškilo kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Tai ilgamečio Lukšių seniūno, skulptoriaus Vido Cikanos dovana seniūnijai ir […]

Fotografijos dirbtuvės
4 gegužės, 2021

 Ar teko girdėti, kad varškė gali tapti puikiu pagrindu nuotraukai ant stiklo išgauti? O panaudojus tam tikrą techniką ant surūdijusios […]

Regionunaujienos.lt nuotr.
4 gegužės, 2021

Didžiąją daugumą Lietuvos gyventojų galimybė tiesiogiai rinkti merus paskatintų dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose. Tai atskleidė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) užsakymu […]

4 gegužės, 2021

Pagerbti savąjį kraštą garsinusius ir garsinančius kūrėjus – žmogiškoji priedermė, atminimo ženklas,  padėka  už jų indėlį.  Radviliškio žemė išaugino daug  […]

4 gegužės, 2021

2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinė Neringa, savo visų metų programą žyminti šūkiu „Neringa – kultūros sala“, gegužės 8–19 d. keliasi į […]

3 gegužės, 2021

Koronaviruso sukelta pandemija, būtinybė izoliuotis, draudimai keliauti tarp savivaldybių ypač skaudžiai kirto keleivių vežėjams autobusais. Per pirmąją koronaviruso pandemijos bangą […]

3 gegužės, 2021

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 118 gaisrų ir atliko 112 gelbėjimo darbų. Viename iš gaisrų žuvo […]

3 gegužės, 2021

Šiandien  12 val. 39 min. buvo gautas pranešimas apie degantį pastatą ir sprogimą akcinėje bendrovėje „Klaipėdos mediena“. Gaisrą gesinti išskubėjo […]

R. Dačkaus nuotr.
3 gegužės, 2021

Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimo ceremonija Lenkijos sostinėje Varšuvoje prasidėjo nuo šventinių Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų kalbų bendrame Lietuvos […]

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas, Kazimiero Voiniakovskio paveikslas
3 gegužės, 2021

1791 m. gegužės 3-iąją priimta Konstitucija yra pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje. Lietuvos Respublikos Seimas, taip […]

30 balandžio, 2021

Nuolatiniai trumpalaikiai suplanuoti susitikimai savaitgaliais, per šventes ar atostogas, globos įstaigoje augančiam vaikui yra neįkainojami. Tai vadinama laikinu vaiko svečiavimusi. […]

30 balandžio, 2021

Laimėjusi Europos jaunimo sostinės (EJS) titulą 2021 metais, Klaipėda pasiryžo pokyčius inicijuoti ne tik savo mieste, bet ir už jo […]