„Šalin rankas nuo laisvo žodžio“: dėl pavojaus žiniasklaidos laisvei prie Seimo protestuoja keli tūkstančiai žmonių

Prieš savaitę protesto akcijas pradėjusi žurnalistų bendruomenė antradienio popietę susirinko į mitingą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo susirinko maždaug 10 tūkst. žmonių, raginančių parlamentarus atmesti „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių inicijuotas įstatymo pataisas, supaprastinančias Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką. Žiniasklaidos bendruomenė nerimauja, kad tokiu būdu politikai kėsinasi į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.

Prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos susirinkę žurnalistai, visuomenės ir kultūros veikėjai bei kiti akciją palaikantys žmonės buvo nešini įvairia atributika, plakatais, įspėjančiais apie kylančias grėsmes žodžio laisvei. Prieš prasidedant protesto akcijai, Nepriklausomybės aikštėje pastatytuose ekranuose buvo rodomos ištraukos iš kadaise transliuotos televizijos laidos „Kas geresnio, premjere?“, aštriai kritikuotos dėl žiniasklaidos pataikavimo politikams.

„Atėjome todėl, kad mums rūpi žodžio laisvė. Matome pavojų, kuris yra akivaizdus. Valdžia bando padaryti taip, kad dažniau matytume „Kas geresnio, premjere?“. Dėl to ir atėjome protestuoti“, – Eltai teigė į protestą atvykęs vilnietis Mindaugas.

„Turime skaudžią patirtį iš savo artimųjų, giminių. Tikrai nesinorėtų, kad visa tai pasikartotų, nes atmintis yra gyva. Žinome, kokios skaudžios patirtys gali mus ištikti“, – savo ruožtu teigė vilnietė Elena.

Minioje buvo matyti prieš kurį laiką kultūros bendruomenės rengtų protesto simbolių. Kaip skelbta, Kultūros asamblėja remia žurnalistų protestą ir prisijungė prie rengiamų akcijų.

„Atėjau todėl, kad Vyriausybė dirba prieš Lietuvą, mums yra labai didelis pavojus. Mes kovojome Sąjūdyje ir dabar norime toliau kovoti už tą patį tikslą. Labai primena Sąjūdį ir labai džiaugiuosi, kad prisijungia jaunimas. Manau, kad laimėsime šitą kovą“, – savo ruožtu mintimis dalijosi protestuotoja Gražina.

E. Kubilius: atsibodo politikai, kurie šmeižia ir nejaučia jokios atsakomybės

Į susirinkusią protestuojančiųjų minią kreipėsi LRT radijo žurnalistas Edvardas Kubilius. Jis tvirtino, kad visuomeninis transliuotojas visada buvo ir yra atviras įvairių politinių partijų rinkėjams, o žmones yra informuojami pagal LRT nustatytus etikos standartus.

„Tūkstančiai žmonių dabar yra susivieniję visoje Lietuvoje tam, kad šitai valdžiai pasakytų „ne“ ir „šalin rankas nuo laisvo žodžio“, – nuo scenos Nepriklausomybės aikštėje kreipėsi E. Kubilius.

„Gyvenime nebūčiau galėjęs pagalvoti, kad čia stovėsiu ant šios scenos protesto akcijoje, nes 15 metų, kiek tęsiasi mano profesinė veikla, aš laikiausi principo – niekada nieko viešai nesakyti, nieko nekomentuoti ir nepasirašyti jokių peticijų“, – kalbėjo žurnalistas.

Vis tik, pasak E. Kubilius, dabartinė situacija tiesiog įgriso ir tapo netoleruotina.

„Bet žinote, atsibodo. Atsibodo kai kurie iš tų, kurie sėdi ten (Seime – ELTA), atsibodo, kaip jiems negalioja įstatymai, negalioja teismų sprendimai, kai sako bet ką, bet kaip, šmeižia ir nejaučia jokios atsakomybės dėl savo žodžio“, – sakė jis. 

A. Mamontovo žinutė prezidentui: atsibusk

Į aktyvistus kreipėsi ir atlikėjas Andrius Mamontovas. Jis teigė savo gyvenime matęs ir prisimenantis žiniasklaidą, kurią valdė valstybė. Tačiau, pasak jo, kova už laisvę niekada nebūna galutinė.

„Mums turbūt teks dar susitikti į tokius mitingus dar kažkada ir dar kažkada“, – kalbėjo A. Mamontovas.

Netrukus jis atliko savo kūrinį „Atsibusk“. A. Mamontovas priminė, kad šią dainą sukūrė prieš maždaug 20 metų, kai Lietuvą drebino eksprezidento Rolando Pakso apkalta.

„Aš maniau, kad šita daina bus aktuali tik tuo metu. Ją tenka dainuoti vėl ir vėl“, – pastebėjo atlikėjas.

Kiek pakeistais dainos žodžiais A. Mamontovas kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir paragino šalies vadovą atsibusti.

„Ei, prezidente, ką tu planuoji? Ar tu mus myli? Ar ignoruoji? Mes juk tau davėme, Gitanai, žirgą ir kardą. Tik prisimink, Gitanai, savąjį vardą. Prezidente – atsibusk jau. (…) Atsipeikėk iš rusiško sapno“, – dainavo A. Mamontovas.

B. Davidonytė: premjerė bando įtikinti, esą nieko negali padaryti

Savo ruožtu Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė, kalbėdama susirinkusiesiems, kritikavo premjerę Ingą Ruginienę, esą ši nieko negali padaryti dėl LRT įstatymo pataisų.

„Mano valstybės premjerė bando įtikinti, esą ji nieko negali padaryti, nors jos partija balsuoja už tokius sprendimus“, – sakė ji.

Kritikos neišvengė ir prezidentas G. Nausėda bei pirmoji ponia Diana Nausėdienė. 

„Mano valstybės prezidentas puošia Kalėdų eglutes ir patogiai tyli. Tyli, manau, ir dėl to, kad ta tyla jam gali būti naudinga. Žiūrėk, dar būsimas LRT vadovas bus koks jo patarėjas ir gal tuomet niekas nebedrįs paklausti, o kas yra tie holistiniai soft power failai, kuriuos savo kalboje mini pirmoji ponia“, – teigė ji, referuodama į prieš kelias savaites dėmesio sulaukusią D. Nausėdienės kalbą.

Seimas pradėjo svarstyti siūlymą supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.

Parlamentarai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais, tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.

Šiuo metu įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.

Žurnalistų bendruomenė reikalauja parlamentarų atmesti su LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimais susijusias įstatymo pataisas ir įspėja, kad jos kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, panašėja į bandymą užvaldyti LRT.

Taip pat platinama ir peticija, kurią, antradienio duomenimis, pasirašė per 134 tūkst. žmonių.

Kritiką siūlomoms pataisoms yra išreiškusios ir tarptautinės žiniasklaidos organizacijos.

Tiesa, praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitetas nusprendė pavesti Vilniaus universiteto ekspertams atlikti įstatymo pataisų, kuriomis siekiama palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką, poveikio vertinimą. Iki kol vertinimo išvados nebus pateiktos, projektas negalės būti svarstomos nei Seime, nei Kultūros komitete.

Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas antradienį teigė, kad netrukus parlamente turėtų būti registruotas naujas įstatymo projektas dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos.