Saugokime vaikų gyvybes keliuose!
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet pasaulio keliuose žūsta apie 1,3 mln. žmonių ir apie 20–50 mln. patiria sužalojimus. Tikima, kad dėl didėjančios urbanizacijos ir intensyvėjančio naudojimosi transporto priemonėmis iki 2030 m. šis nelaimių skaičius padvigubės.
Vaikai priklauso vienai pažeidžiamiausių kelių eismo dalyvių grupei. Kasdien keliuose žūsta daugiau kaip 500 vaikų, dar dešimtys tūkstančių vaikų patiria sužalojimus, kurie neretai baigiasi negalia. Nepaistant to, kad vaikai dalyvauja kelių eisme kaip pėstieji, dviratininkai, motociklininkai ir automobilių keleiviai, kelių infrastruktūra retai yra pritaikyta jų poreikiams. Nemažai vaikų gyvena, mokosi ar žaidžia šalia kelio, todėl kartu su kitais rizikos veiksniais tai daro juos ypač pažeidžiamais eismo dalyviais.
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu 2011–2020 m. oficialiai buvo paskelbti Pasaulio sveikatos organizacijos Saugaus eismo dekada (toliau – Dekada), kuri formaliai prasidėjo 2011 m. gegužės mėnesį. Dekados tikslas yra stabilizuoti ir sumažinti mirčių keliuose skaičių iki 2020 m. Tikslui pasiekti buvo parengtas visuotinis veiksmų planas, kuriame yra apibrėžtos būtinos priemonės, kurių reikia imtis, norint užtikrinti saugą keliuose. Lietuvoje PSO Saugaus eismo dekados kontaktinio asmens funkcijas vykdo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.
Atsižvelgiant į Dekados, Vaikų saugos keliuose deklaracijos ir Darnaus vystymosi strategijos tikslą iki 2020 m. perpus sumažinti mirčių ir sužalojimų keliuose skaičių, buvo nuspręsta daugiau dėmesio skirti vienai pažeidžiamiausių kelių eismo dalyvių grupei – vaikams. Ta proga buvo sukurta veiksmų kampanija „#SaveKidsLives2020“. Kampanijos organizatoriai kviečia tiek pasaulio politikus ir spendimų priėmėjus, tiek aktyvius gyventojus prisijungti įgyvendinant 5 pagrindinius prioritetus:
- Saugi kelionė į mokyklą kiekvienam vaikui įskaitant saugius kelius ir greičio ribojimas prie mokyklų. Kiekvienas vaikas nusipelno saugiai nusigauti į mokyklą. Daugeliui vaikų kelionė į mokyklą esant dideliam automobilių srautui, prastam matomumui, be pėsčiųjų takų yra kasdienybė. Nors aukšto ekonominio lygio valstybėse yra užregistruota daugiau transporto priemonių ir yra didesni transporto srautai, tačiau didesnę tikimybę žūti kelyje turi žemo ir vidutinio ekonominio lygio šalių vaikai. Turtingų šalių vaikai yra saugesni dėl nuolatinių investicijų į saugumo kelyje priemones, įskaitant saugos diržų naudojimą, motociklininkų šalmų dėvėjimą, sugriežtintus automobilių techninius reikalavimus ir taisykles jauniems vairuotojams, taip pat priemones, atbaidančias nuo vairavimo išgėrus.
- Saugus mokyklos transportas, įskaitant saugos diržus. Nemažai vaikų į mokyklą kasdien keliauja mokykliniais autobusais. Kai kuriuose autobusuose nėra įmontuoti saugos diržai, todėl vaikai neturi galimybės prisisegti ir avarijos metu gali stipriai susižaloti arba net iškristi iš autobuso. Saugos diržai gelbsti gyvybes, todėl reikia ne tik pasirūpinti, kad mokykliniuose autobusuose būtų įmontuoti saugos diržai, bet kad ir vaikai žinotų apie jų naudą ir jais naudotųsi. Tos pačios taisyklės galioja ir vežant vaikus nuosavu automobiliu.
- Motociklininkų šalmai visiems vaikams šalyse, kur dviratės motorinės transporto priemonės yra pagrindinis šeimos transportas. Yra keletas priežasčių, kodėl šalmai yra svarbūs. Besivystančiose šalyse mopedai ir motociklai yra populiariausios transporto priemonės, todėl su jais žmonės dažniausiai padaro avarijas. Įrodyta, kad šalmų dėvėjimas 39 proc. sumažina mirties avarijos metu tikimybę ir 72 proc. sumažina sužalojimų tikimybę bei jų sunkumą. Visa tai rodo, kad reglamentavus privalomą šalmų dėvėjimą vairuotojams ir keleiviams (tarp jų ir vaikams) galima ženkliai pagerinti saugumą keliuose.
- Saugus transportas vaikams ir veiksmai, skirti skatinti vaikų prisegimo sistemų naudojimą. Per pastarąjį dešimtmetį padidėjęs vaikų prisegimo sistemų naudojimas daugelyje Europos šalių prisidėjo prie vaikų mirtingumo keliuose sumažinimo. Deja, vaikų prisegimo sistemos dažnai naudojamos netinkamai. Pasitaiko atvejų, kai naudojamos netinkamos rūšies sistemos ar jos netinka tam tikrai transporto priemonei. Tyrimai parodė, kad tik 33–56 proc. vaikų yra tinkamai prisegami transporto priemonėse. Naujas automobilinių kėdučių klasifikavimas remiasi vaiko ūgiu, o ne svoriu ir amžiumi. Nuo gimimo iki maždaug 12 metų amžiaus vaikui reikia 4 automobilinių kėdučių tipų:
1 tipas: kėdutės, kuriose vaikas nukreiptas veidu į galinį automobilio stiklą (iki maždaug 15 mėnesių);
2 tipas: kėdutės, nukreiptos į priekinį arba galinį stiklą (nuo 15 mėnesių iki 4 metų);
3 tipas: į priekį nukreiptos paaukštintos sėdynės su aukštais kraštais (atlošais) (vaikams iki 150 cm);
4 tipas: pasostė arba pakelianti pagalvėlė (vaikams iki 150 cm, kartais iki 135 cm).
Neprisegtas vaikas turi 49 proc. tikimybę iškristi iš automobilio avarijos metu, o teisingai prisegtas pagal amžių pritaikyta prisegimo sistema turi vos 3 proc. tikimybę.
- Reikalavimai, susiję su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio. Vairavimas išgėrus yra viena pagrindinių avarijų priežasčių pasaulyje. Ekonomiškai stipriose valstybėse apie 20 proc. mirtimi pasibaigusių eismo įvykių yra susiję su vairavimu apsvaigus, o žemo ir vidutinio ekonominio lygio šalyse šis skaičius siekia net iki 69 proc. Yra sukurta efektyvių globalių prevencinių programų, kurios gali išgelbėti tūkstančius gyvybių. Šios programos apima alkoholio koncentracijos kraujyje reikalavimus vairuotojams, sugriežtintus alkoholio koncentracijos reikalavimus pradedantiems vairuotojams, policijos reidus, dideles baudas už vairavimą apsvaigus bei žiniasklaidos kampanijas.
Tikima, kad šios penkios priemonės padės gerinti vaikų saugą keliuose veikiant globaliu, nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiais.
Veiksmai, nukreipti į kelių eismo saugą, pasiteisina ir Lietuvoje. Per pastaruosius 10 metų žuvusiųjų keliuose sumažėjo daugiau kaip 3 kartus (tarp jų žuvusių vaikų sumažėjo apie 6 kartus), o sužeistųjų – daugiau kaip dvigubai. 2015 m. žuvusiųjų ir sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius buvo mažiausias per daugiau kaip 60 metų. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje mirčių ir sužalojimų kelių eismo įvykiuose ženkliai sumažėjo, tačiau žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Todėl džiaugiantis gerais rezultatais būtina nenuleisti rankų ir tęsti efektyvią veiklą, padedančią mūsų kelius padaryti saugesnius.
Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Evelina Voitonis
