Savavališkų statybų lyderė – Vilniaus apskritis
Nuo metų pradžios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai nustatė per 330 savavališkos statybos atvejų. Daugiausia savavališkų statybų užfiksuota Vilniaus apskrityje.
Statistika rodo, kad savavališkų statybų šiemet mažėjo. Pernai per tą patį laikotarpį buvo užfiksuota 40 savavališkų statybos atvejų daugiau nei šiemet. Net 40 proc. visų savavališkos statybos atvejų, neturint statybos leidimo ar jį turint, bet nesilaikant esminių projekto sprendinių, užfiksuota Vilniaus apskrityje (133 atvejai). Klaipėdos apskrityje nustatyti 49, Kauno apskrityje – 42, Alytaus apskrityje – 32, Šiaulių apskrityje – 29 savavališkos statybos atvejai. Likusių penkių apskričių gyventojai atsakingesni – jų vykdomos savavališkos statybos sudaro vos 15 procentų visų 2015 metais šalyje nustatytų savavališkų statybų.
Pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtus 2014 m. gyventojų tankio duomenis išvedus savavališkų statybų mastą apibūdinantį santykinį rodiklį (savavališkų statybų skaičiaus ir gyventojų tankio santykį), apskričių reitingas pasikeičia. Nors Vilniaus apskritis išlieka lydere (1,60), į antrąją vietą pakyla Alytaus (1,14), trečioje vietoje – Utenos (1,04), toliau – Šiaulių (0,85) ir Klaipėdos (0,77) apskritys. Savavališkų statybų mastą apibūdinantis rodiklis šiose apskrityse viršija šalies vidurkį (0,73). Kauno apskritis (0,57) į teritorijų, kuriose daugiausia savavališkai statomų statinių, penketuką jau nebepatenka. Pavyzdžiui, Telšių apskrityje per 9 šių metų mėnesius nustatyti tik du savavališkos statybos atvejai.
Savavališkai statomus statinius VTPSI statybos valstybinės priežiūros pareigūnai aptinka specialių reidų, planinių statybos patikrinimų metu, nagrinėdami gyventojų skundus ar gautą informaciją. Nustatę pažeidimų VTPSI pareigūnai statytojams pateikia privalomuosius nurodymus juos pašalinti. Nustačius, kad nuo pažeidimų padarymo praėjo ne daugiau nei pusė metų, taikoma ir administracinė atsakomybė. Statytojui tenka susimokėti ir už savavališkos statybos įteisinimą. Jeigu tokio statinio statyba toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus negalima – tenka statinį nugriauti.
Vis pasitaiko atvejų, kai gyventojai nežino, kad nesudėtingo statinio statyba gali būti pripažinta savavališka net ir tada, kai savivaldybės administracijos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Statybos įstatymas numato, kad, kai pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, tokie rašytiniai sutikimai laikomi statybą leidžiančiais dokumentais. Taigi statyba bendrosios nuosavybės teise valdomame sklype be bendraturčio rašytinio sutikimo ar statinio statyba arčiau sklypo ribos, nei numato reglamentai, be gretimo sklypo savininko ar valdytojo rašytinio sutikimo traktuojama kaip savavališka. Ir šiuo atveju įteisinti ją įmanoma tik gavus sutikimą, nebent teismas dėl sklypo bendraturčio rašytinio sutikimo priimtų statytojui palankų sprendimą. Teismų praktika rodo, kad tokie atvejai labai reti.
VTPSI specialistai atkreipia dėmesį, kad ypač griežti reikalavimai galioja Kuršių nerijoje. Nuo šių metų rugsėjo Kuršių nerijoje bet kokio naujo statinio statyba, esamo rekonstravimas ar kapitalinis remontas keičiant statinio išvaizdą be išduoto statybą leidžiančio dokumento laikomas savavališka statyba. Šis dokumentas privalomas ir norint atlikti šioje saugomoje teritorijoje esančio nesudėtingo statinio, daugiabučio namo, visuomeninės paskirties pastato ar kultūros paveldo objekto paprastąjį remontą, kurio metu keičiama statinio išvaizda.
VTPSI specialistai ragina gyventojus prieš pradedant statybą išsiaiškinti visus reikalavimus ir galimybes konkrečioje vietoje pastatyti įsivaizduojamą statinį. Inspekcijos interneto svetainėje www.vtpsi.lt galima rasti aktualias statybos techninių reglamentų redakcijas, paskelbtus atsakymus į dažnai užduodamus klausimus, konsultuotis su specialistais telefonu (8-5) 207 3333, el. paštu info@vtpsi.lt ar atvykus į VTPSI.
