Regionai ir jiems iškovoti milijonai

Ar neužilgo netapsime tik vieno ar kelių miestų valstybe, jei pro pirštus žiūrėsime į regioninę politiką? Juk, kiekvienas nepritrauktas ir deramai nepanaudotas euras iš europinių investicijų fondų, iš dalies prisideda prie to, jog tarp šalies regionų ir miestų turime gana didelę pajamų nelygybę, netolygų regioninį išsivystymą, nepalankią demografinę situaciją ar nepakankamą gyventojų užimtumą.

Europos Parlamente dirbu ne tik Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, bet ir Regioninės plėtros. Abu šie komitetai inicijuoja ir teikia teisės aktus, kurie leistų mažinti skirtumus tarp regionų. Esu įsitikinęs, jog regionams, o ypač kaimiškoms vietovėms, būtina didinti Europos Sąjungos finansinę paramą. Papildomos lėšos regioninei politikai leistų pasiekti, kad regionuose gyvenančių šeimų vaikai pasiliktų gyventi ir dirbti savo gimtuosiuose miestuose bei kaimo vietovėse.

Ne gana to, šiandien skirdami solidesnę paramą sutaupytume ateities sąskaita. Jei būsime dosnūs regionų gyventojams dabar, ateityje neturėsime išlaikyti ir prižiūrėti vien tuščių šalies teritorijų bei niekieno nenaudojamos infrastruktūros.

Nemėgstu vien tuščiažodžiauti, o visuomet stengiuosi kryptingai dirbti, todėl kviečiu paskaičiuoti drauge – kiek pinigų pavyko išsaugoti Lietuvos regionų gyventojams, dirbant Europos Parlamente?

Lietuvą padalinus į du regionus išsaugoti 2 mlrd. eurų

Atskirtis tarp Vilniaus ir kitų regionų – išlieka didelė, o kai kuriuose savivaldybėse atotrūkis tarp vidutinio darbo užmokesčio siekia net 654,2 eurus. Pasak Oficialiosios Statistikos portalo, pernai metų ketvirtąjį ketvirtį Vilniaus apskrityje vidutinis mėnesio darbo užmokestis prieš mokesčius siekė 2313,8 eurus, tuo tarpu Utenos apskrityje – buvo vienas mažiausių ir sudarė tik 1659,6 eurus.

Maža to, Lietuvos savivaldybėse ir regionuose skiriasi bendro vidaus produkto  (BVP) vidurkis, kuris tenka vienam gyventojui. Didelis nedarbo lygis atskirose apskrityse taip pat gana aukštas, o tai dar labiau pagilina socialinę ir finansinę atskirtį tarp žmonių, gyvenančių Vilniuje ir šalies regionuose.

Ką jau kalbėti apie tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą ir efektyvų jų panaudojimą. 2022 metais Vilniaus apskrityje tokių investicijų skaičius vienam gyventojui sudarė net 25 903 eurus laikotarpio pabaigoje. Skirtingai nei Vilniaus apskrityje, Tauragės apskrities vienam gyventojui teko tik 1072 eurų tokių investicijų, o Utenos apskrities gyventojui – 1435 eurai. Matematika, deja, nepalanki Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono gyventojams, nes išeina, kad investicijų skirtumas tarp Vilniaus ir Tauragės apskričių sudarė rekordišką 24 831 eurų sumą.

Tam, kad Europos Sąjungos parama nemažėtų, kai Vilniuje pragyvenimo lygis smarkiai išaugo, lyginant su kitais šalies miestais ir apskritimis, kryptingai dirbau. Ne vienus metus raštais ir viešais pareiškimais kreipiausi į Vyriausybę ir ministerijas, kad pastarosios pradėtų teikti Europos institucijoms Lietuvos kaip dviejų atskirų statistinių regionų (Vilniaus ir likusios Lietuvos) projektą. Kam to reikėjo? Ogi tam, kad statistiniai duomenys leistų sudaryti tikslesnį tikrosios socialinės ir ekonominės padėties skirtinguose regionuose vaizdą.

Džiaugiuosi, kad mano darbas nenuėjo veltui, nes Lietuva pakeitė savo NUTS2 lygio klasifikatorių, pagal kurį buvusi kaip vienas NUTS2 lygio regionas, statistiniuose dokumentuose padalinta į du: labiau išsivysčiusį Sostinės regioną (BVP pagal perkamąją galią – 130 proc. ES vidurkio) ir visą likusią Lietuvą, t. y., – mažiau išsivysčiusį Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną (BVP pagal perkamąją galią – tik 70 proc. ES vidurkio). Šis suskirstymas į du regionus pagal BVP vienam gyventojui leido pasiekti, kad 2 mlrd. eurų ES paramos nebūtų atimti iš Lietuvos, ką siūlė Europos Komisija.  

Peticija dėl lėšų perkėlimo tarp regionų

Dabartinė Lietuvos Vyriausybė siūlė, jog Europos Komisija iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono perkeltų beveik 700 mln. eurų Sostinės regionui. Tai reiškia, jog Sostinės regionas, kuris iš likusios Lietuvos išsiskiria gana aukštu BVP, todėl yra pakankamai ekonomiškais išsivystęs, gautų papildomą dalį lėšų iš Sanglaudos fondo. Matydamas tai, jog Sanglaudos pinigai, kurie turėtų sumažinti socialinius ir ekonominius netolygumus regionuose, o nebūtų išvaistyti energetikos, šiukšlių tvarkymo ar kitose srityse, inicijavau peticijos parengimą ir pateikimą.

Minėtoje peticijoje, kurią savo parašais parėmė 407 žmonių iš visos Lietuvos, buvo pateikti tiesioginių užsienio investicijų, nedarbo, darbo užmokesčio ir skurdo rizikos lygio  skirtumai tarp skirtingų šalies apskričių. Peticija dėl neteisingo ES paramos paskirstymo pateikta Europos Parlamento Peticijų komitetui, prašant, jog Vidurio ir Vakarų regiono gyventojams priklausantys pinigai nebūtų atiduoti, o atsakingos ES institucijos užtikrintų tikrąją Bendrijos sanglaudos politikos paskirtį.

Triūsas renkant parašus peticijai atsipirko su kaupu, nes 2022 metų balandžio 26 dieną Europos Komisija pranešė, kad stabdo Sanglaudos lėšų perkėlimą, kaip buvo reikalavusi Lietuvos Vyriausybė. Komisija teigė, jog darbinėse diskusijose pavyko susitarti su Lietuvos Vyriausybės atstovais ir pasiekti kompromisą, kuriuo remiantis Sostinės regionui perkeliama tik 363,88 mln. eurų suma, vietoj prašytų beveik 700 mln. eurų.

Taigi, visi mes drauge ir bendromis pastangomis Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ekonominiam vystymui išsaugojome net 314,9 mln. eurų.

Europos Sąjungos investicijos leidžia žengti į priekį, nes prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. Neabejoju, kad šios investicijos leis šalies ekonomikai ne tik pasivyti, bet ir aplenkti Bendrijos vidurkį. Nesustokime! Tik nuo mūsų priklauso, kada mūsų šalies BVP, darbo užmokestis, infrastruktūra ar prekių ir paslaugų kokybė nebesiskirs nuo senųjų Vakarų Europos valstybių.

Bus apmokėta iš Europos Parlamento Žaliųjų/ELA politinės grupės sąskaitos. Užs. Nr. 78