20 birželio, 2016
„Šeimos instituto“ informacija

Šeima ir valdžia – kaip susikalbėti? (I)

Ar esate kada nors pasvarstę, kam reikalinga šeimos politika, kokia jos nauda mums, visuomenei? Vienas paprasčiausių atsakymų galėtų būti toks – kad stiprintų šeimas. Akivaizdu, kad būtent stipri šeima pajėgi būti Konstitucijoje įtvirtintu mūsų valstybės pagrindu. Deja, realybėje matome daug aštrių diskusijų, ginčų, kuriuose dažniausia pamirštama pati esmė – šeima. Ta, kuri nori ir siekia pati kurti savo gerovę, kuri nori pati rinktis tai, kas jai šiuo metu geriausia, kuri nori pati spręsti ir prisiimti atsakomybę. Tokiai šeimai reikia palankių sąlygų, galimybių sudarymo, o ne deklaracijų, epizodinių sprendimų ar vieno teisingo kelio nustatymo visiems gyvenimo atvejams.

Ar tai įmanoma? Kokiu būdu tai galima pasiekti? Iki šiol priimami sprendimai yra nenuoseklūs, nepastovūs, t.y. tokie, kurie nesuteikia šeimoms reikalingo užtikrintumo. Mokslininkai yra pastebėję, kad į šeimų lūkesčius politikai atsižvelgia tik prieš rinkimus. Artėja dar vieni Seimo rinkimai, dalis politikų ir vėl žarstys populistinius pažadus, nė neketindami siekti jų įgyvendinimo. Tačiau yra ir kitas kelias. Seime šiuo metu svarstomas Šeimos stiprinimo įstatymo projektas, kuriame yra numatyta, kaip nuolat galėtų bendradarbiauti šeimos ir vietinė bei šalies valdžia. Tereikia palankaus politikų sprendimo.

Apie savivaldybių šeimos tarybų veiklą, jų plėtrą bei galimybę įsteigti Nacionalinę šeimos tarybą kalbamės su Rasa Žemaite, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) atstove ir Jolanta Ramoniene, „Šeimos instituto“ vadove.

– Kaip vertinate Lietuvoje veikiančių savivaldybių šeimos tarybų veiklą?

R. Žemaitė. Vertinu teigiamai. Žinoma, tokios tarybos steigimo metu daug kas priklauso nuo savivaldybės požiūrio: kas į tą tarybą turi įeiti, kaip pasiskirstyti sprendimo galios, kas turi būti atstovaujama ir pan.

J. Ramonienė. Dažnai net nesusimąstome, kad kiekvienai šeimai aktualiausi, jos poreikius labiausiai atliepiantys sprendimai priimami savivaldybėse. Todėl šeimos tarybų, kaip įrankio šeimų poreikiams pasiekti sprendimų priėmėjus, steigimąsi savivaldybėse vertinu palankiai. Džiugu, kad dalis jų jau išlaikė išbandymą – buvo įsteigtos iki savivaldybių tarybų rinkimų ir veikia toliau. Man tai liudija šeimos klausimų svarbą, nepaisant politinės daugumos pokyčių.

– Ar matote naudą, kurią teikia šeimos tarybos šeimoms, visuomenei ar savivaldybei, palyginus su tuo, kada jų nebuvo?

R. Žemaitė. Mes (NAMS) dalyvaujame tokioje taryboje Kaune, Vilniuje niekaip nepavyksta išsireikalauti, kad ji atsirastų. Iš Kauno patirčių vienas pagrindinių privalumų nuo Šeimos tarybos įsteigimo yra tas, jog su problematika susipažįsta labai skirtingų sričių atstovai.

Ne paslaptis, jog tiek savivaldoje, tiek nevyriausybinių organizacijų kontekste kiekvienas dirbame savo darbą ir labai sudėtinga sudaryti bendrą šeimos politikos ar konteksto vaizdą, trūksta sisteminio požiūrio į tai. Todėl, mano požiūriu, šeimos tarybos pagrindinis tikslas – įvardinti, kokioje situacijoje yra šeimos politika konkrečioje teritorijoje, su kokiais iššūkiais susiduria šeimos ir bandyti atrasti bendrus sutarimus ir sprendimus.

J. Ramonienė. Šiuo metu veikia 7 šeimos tarybos ir jų veikla labai skirtinga. Žinoma, veiklos rezultatyvumas ir naudingumas priklauso nuo tarybų narių aktyvumo, profesionalumo. Pirmiausia kaip naudą matau pilietinį šeimų aktyvumą, iniciatyvą, kylančią iš apačios, norą keisti esamą padėtį patiems. Kita nauda, tai savivaldybės atstovų sprendimas, kad jų mieste ar rajone tokia taryba yra reikalinga. Su šiuo sprendimu yra susijęs pripažinimas, kad geriausiems klausimų sprendimams surasti būtinas bendradarbiavimas, nes tarybų veikloje dalyvauja tiek savivaldybių atstovai, tiek ir nevyriausybininkai. Matau ir institucijų atsivėrimo visuomenei naudą, kuri ilgainiui turėtų padidinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą.

– Kaip manote, ar reikalinga tokių tarybų plėtra? Kas galėtų tai paskatinti?

R. Žemaitė. Taip, kuo jų daugiau, tuo geriau, kadangi judėjimas iš apačių visada yra sveikintinas. Jeigu turime tokias tarybas savivaldoje, jos tikrai galėtų būti ir miesteliuose ir prie seniūnijų galėtų būti suburtos tokios bendruomenės.

Pagrindinis trukdis plėtrai, tikriausiai, yra pačių žmonių pasyvumas, dažniausiai dėl to, kad jie nejaučia galios, nesijaučia svarbūs. Siekiant suaktyvinti žmones ir jų norą dalyvauti tokiose veiklose, reikia jau valstybinio požiūrio, dėmesio toms organizacijoms, kurios dirba savanoriškais pagrindais, pagalvoti apie minimalų jų finansavimą, bent vieną etatinį darbuotoją.

J. Ramonienė. Palaikau ir skatinu tokių tarybų plėtrą, bet kartu nesitikiu, kad tai gali įvykti greitai. Pilietinės galios indekso tyrimai parodė, kad praėjusiais metais dar labiau smuko pilietinės visuomenės aktyvumas. Iniciatyva steigti šeimos tarybą paprastai kyla susitelkusioms šeimoms, bendradarbiaujančioms su nacionalinėmis organizacijomis. Minėtas tyrimas pateikia liūdnus duomenis, nes beveik 70 proc. apklaustųjų nepriklauso jokiam sambūriui! Taigi dažnu atveju žmonės net neturi aktyvių pažįstamų, artimųjų, kurie pakviestų prisidėti prie pilietinių veiklų. Žinoma, kiekvienas esame atsakingas, kad ši situacija keistųsi – organizacijų nariai turime aktyviau veikti savo aplinkoje, institucijų atstovai turėtų palaikyti įvairiausias šeimų telkimąsi skaitinančias iniciatyvas ir pan.

– Kaip vertinate iniciatyvą steigti Nacionalinę šeimos tarybą?

R. Žemaitė. Formaliai vertinu teigiamai, tačiau reiktų išvengti, kad Nacionalinės tarybos steigimas nebūtų siejamas su politiniu vertybiniu kontekstu. Jeigu tokia Taryba būtų steigiama, reiktų maksimaliai išvengti bet kokio vyraujančio konteksto, kad galima būtų matyti Nacionalinėje šeimos taryboje pačiais įvairiausiais šeimos politikos pjūviais, tiek socialinių grupių, tiek vertybinių pakraipų, politinių pažiūrų, kad būtų atstovaujama kuo daugiau šeimų.

J. Ramonienė. Tokia iniciatyva nėra nauja ar netikėta. Kad reikalingas šeimų interesų atstovavimas nacionaliniu lygmeniu yra pabrėžiama ir eurpiniuose dokumentuose. Nacionalinę šeimos tarybą taip pat matau kaip įrankį šeimų poreikiams, šeimų padėties tyrimų rezultatams pasiekti seimūnų ausis. Manau, kad tai būtų įrankis ir nuolatinio bendradarbiavimo tiek tarp įvairių šeimų organizacijų, tiek ir tarp mokslininkų, savivaldos atstovų užtikrinimui.

– Jeigu būtų sudaryta Nacionalinė šeimos taryba, kokius pozityvius ir grėsmingus dalykus įžvelgiate?

R. Žemaitė.Labai svarbu, kokios funkcijos būtų numatytos šiai tarybai. Ar ji veiks kaip apibendrinančioji organizacija, kuri rinks poreikius iš vietinių tarybų ir bus įpareigota prieš priimant kažkokius sprendimus, išanalizuoti visų veikiančių šeimos tarybų požiūrį ir nuostatas ir veiks kaip jungianti grandis visos šalies kontekste; ar veikimo mechanizmas bus labiau nurodančiojo pobūdžio, kaip politiką formuojanti organizacija, kuri nurodo atskiroms taryboms kryptis ir darbo pobūdį, strategiją.

Taip pat reikėtų siekti, kad šeimų tarybos patariamasis vaidmuo prasiplėstų iki to, kad šeimos tarybos sprendimai būtų privalomai nešami į savivaldybės tarybą ir apsvarstomi, o Nacionalinės šeimų tarybos – į Vyriausybę. Tuomet žmonės galėtų matyti vietos ir nacionalinio lygmens politikų reakcijas į jų siūlymus ir, atitinkamai, rinkimų metu reaguoti į politinių partijų atsižvelgimą į jų problemas, lūkesčius ir matytų savo svarbą ir dalyvavimą šeimos politikos formavime.

J. Ramonienė. Šeimos stiprinimo įstatymo projekte numatyta, kad Nacionalinė šeimos taryba turėtų dalyvauti formuojant šeimos politiką, o taip pat vertinti jos įgyvendinimą. Pozityvumą įžvelgiu tame, kad sprendžiant, kokios priemonės turėtų būti pasirenkamos, būtų atsižvelgiama į šeimų lūkesčius, realią padėtį, vertinamos mokslininkų rekomendacijos. Ypatingai svarbu, kad pagaliau būtų pradėtas vertinti šeimos politikos įgyvendinimas, kuris parodytų, ar buvo rezultatyvios taikytos priemonės, ar jos pagerino šeimų padėtį, ar tai nebuvo pinigų išmetimas į balą ir pan.

Džiugu būtų, jei realybe taptų kasmetinis Nacionalinės šeimos tarybos parengto pranešimo apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo situaciją pristatymas Seimo posėdyje. Įsivaizduojate, tai iki šiol nevyksta! Politikai vis dar nežino, kaip gyvena šeimos. Jie šią informaciją susirenka patys – iš žiniasklaidos, pokalbių su rinkėjais, statistikos šaltinių ir pan.

Didžiausia grėsmė, manau, būtų tokios tarybos įsteigimas dėl „pliusiuko“, jei nebūtų kreipiamas dėmesys į jos teikiamus patarimus, išvadas, rekomendacijas.


13 balandžio, 2024

Šeštadienį sostinėje vyko tradicinės Fiziko Dienos (FiDi) renginiai. Šiais metais Vilniaus universiteto (VU) studentai ją surengė jau 56 kartą. Renginio […]

12 balandžio, 2024

2022 m. ketvirtą ketvirtį pradėtos karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos ir objektas atiduotas į Krašto apsaugos ministerijos rankas, praneša Nekilnojamojo […]

Gabrieliaus Jauniškio nuotr.
12 balandžio, 2024

Balandžio 11 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyko Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumas, į kurį susirinko daugiau nei 900 svečių iš […]

12 balandžio, 2024

Pakruojo dvare sukurtas unikalus gamtos ir meno dermės projektas – įkurtas pirmasis šalyje Varnėnų miestas. Čia tradiciniu būdu, ant senovinių […]

12 balandžio, 2024

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį paskelbė duomenis apie prezidento posto siekiančius kandidatus. Pateikta informacija apie kandidatų deklaruotas pajamas bei turtą rodo, […]

11 balandžio, 2024

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių plenarinei sesijai Vilniuje pirmininkaujantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo šio susitikimo proga vykstančio tarptautinio verslo […]

11 balandžio, 2024

Su Vilniuje viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva ir toliau išliks viena ištikimiausių Ukrainos […]

11 balandžio, 2024

Jei paskutinę minutę neįvyks jokių teisinių manevrų, balandžio 15 d. Niujorke prasidės pirmasis JAV prezidento Donaldo Trumpo baudžiamasis procesas. Tai […]

11 balandžio, 2024

Kūryba. Ramybė. Įkvėpimas. Tai tik keli žodžiai, kurie puikiai apibūdina rašytojų rezidencijų programą „Parašyta Molėtų krašte“ (Writing@Moletai), kuri šiais metais […]

10 balandžio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto atleidimo. Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas […]

9 balandžio, 2024

Narcizų žydėjimo šventė – pati gražiausia pavasario šventė Druskininkuose. Triskart keitę šventės datą, pagaliau garsiai skelbiame – Druskininkai žydi! Šįmet […]

9 balandžio, 2024

Atskirtis tarp mokslininkų ir visuomenės mažėja – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Piliečių mokslo centras tiesia tiltus tarp mokslo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Kultūros ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pradeda įgyvendinti Socialinio recepto projektą, kuris vyks 13-oje Lietuvos savivaldybių. Šįmet projektas bus […]

8 balandžio, 2024

Savo jėgomis baseiną su SPA zona Nemuno saloje pastatęs Kaunas tęsia vandens sporto statinių plėtrą visame mieste. Praėjusių metų pabaigoje […]

8 balandžio, 2024

Pirmadienį Vilniuje bus sutikti pirmieji Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados kariai – į sostinę atvyks per 20 karių ir Vokietijos kariuomenės […]

7 balandžio, 2024

Slovakijoje šeštadienį vykusį lemiamą antrąjį prezidento rinkimų turą laimėjo socialdemokratas Peteris Pellegrinis. Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad ankstų sekmadienio rytą […]

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
6 balandžio, 2024

Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki referendumo balsavimo dėl daugybinės pilietybės, tiek dalis politikų, tiek komunikacijos ekspertų pasigenda informacijos šiuo […]

6 balandžio, 2024

Vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisti buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis ir parlamentaras Vytautas Gapšys mano, kad buvo […]

5 balandžio, 2024

Penktadienio trišaliame susitikime tarp Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamento ir ūkininkų delegacijų šalių atstovai buvo sutarta dėl deklaracijos, kurioje numatoma siekti […]