20 birželio, 2016
„Šeimos instituto“ informacija

Šeima ir valdžia – kaip susikalbėti? (I)

Ar esate kada nors pasvarstę, kam reikalinga šeimos politika, kokia jos nauda mums, visuomenei? Vienas paprasčiausių atsakymų galėtų būti toks – kad stiprintų šeimas. Akivaizdu, kad būtent stipri šeima pajėgi būti Konstitucijoje įtvirtintu mūsų valstybės pagrindu. Deja, realybėje matome daug aštrių diskusijų, ginčų, kuriuose dažniausia pamirštama pati esmė – šeima. Ta, kuri nori ir siekia pati kurti savo gerovę, kuri nori pati rinktis tai, kas jai šiuo metu geriausia, kuri nori pati spręsti ir prisiimti atsakomybę. Tokiai šeimai reikia palankių sąlygų, galimybių sudarymo, o ne deklaracijų, epizodinių sprendimų ar vieno teisingo kelio nustatymo visiems gyvenimo atvejams.

Ar tai įmanoma? Kokiu būdu tai galima pasiekti? Iki šiol priimami sprendimai yra nenuoseklūs, nepastovūs, t.y. tokie, kurie nesuteikia šeimoms reikalingo užtikrintumo. Mokslininkai yra pastebėję, kad į šeimų lūkesčius politikai atsižvelgia tik prieš rinkimus. Artėja dar vieni Seimo rinkimai, dalis politikų ir vėl žarstys populistinius pažadus, nė neketindami siekti jų įgyvendinimo. Tačiau yra ir kitas kelias. Seime šiuo metu svarstomas Šeimos stiprinimo įstatymo projektas, kuriame yra numatyta, kaip nuolat galėtų bendradarbiauti šeimos ir vietinė bei šalies valdžia. Tereikia palankaus politikų sprendimo.

Apie savivaldybių šeimos tarybų veiklą, jų plėtrą bei galimybę įsteigti Nacionalinę šeimos tarybą kalbamės su Rasa Žemaite, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) atstove ir Jolanta Ramoniene, „Šeimos instituto“ vadove.

– Kaip vertinate Lietuvoje veikiančių savivaldybių šeimos tarybų veiklą?

R. Žemaitė. Vertinu teigiamai. Žinoma, tokios tarybos steigimo metu daug kas priklauso nuo savivaldybės požiūrio: kas į tą tarybą turi įeiti, kaip pasiskirstyti sprendimo galios, kas turi būti atstovaujama ir pan.

J. Ramonienė. Dažnai net nesusimąstome, kad kiekvienai šeimai aktualiausi, jos poreikius labiausiai atliepiantys sprendimai priimami savivaldybėse. Todėl šeimos tarybų, kaip įrankio šeimų poreikiams pasiekti sprendimų priėmėjus, steigimąsi savivaldybėse vertinu palankiai. Džiugu, kad dalis jų jau išlaikė išbandymą – buvo įsteigtos iki savivaldybių tarybų rinkimų ir veikia toliau. Man tai liudija šeimos klausimų svarbą, nepaisant politinės daugumos pokyčių.

– Ar matote naudą, kurią teikia šeimos tarybos šeimoms, visuomenei ar savivaldybei, palyginus su tuo, kada jų nebuvo?

R. Žemaitė. Mes (NAMS) dalyvaujame tokioje taryboje Kaune, Vilniuje niekaip nepavyksta išsireikalauti, kad ji atsirastų. Iš Kauno patirčių vienas pagrindinių privalumų nuo Šeimos tarybos įsteigimo yra tas, jog su problematika susipažįsta labai skirtingų sričių atstovai.

Ne paslaptis, jog tiek savivaldoje, tiek nevyriausybinių organizacijų kontekste kiekvienas dirbame savo darbą ir labai sudėtinga sudaryti bendrą šeimos politikos ar konteksto vaizdą, trūksta sisteminio požiūrio į tai. Todėl, mano požiūriu, šeimos tarybos pagrindinis tikslas – įvardinti, kokioje situacijoje yra šeimos politika konkrečioje teritorijoje, su kokiais iššūkiais susiduria šeimos ir bandyti atrasti bendrus sutarimus ir sprendimus.

J. Ramonienė. Šiuo metu veikia 7 šeimos tarybos ir jų veikla labai skirtinga. Žinoma, veiklos rezultatyvumas ir naudingumas priklauso nuo tarybų narių aktyvumo, profesionalumo. Pirmiausia kaip naudą matau pilietinį šeimų aktyvumą, iniciatyvą, kylančią iš apačios, norą keisti esamą padėtį patiems. Kita nauda, tai savivaldybės atstovų sprendimas, kad jų mieste ar rajone tokia taryba yra reikalinga. Su šiuo sprendimu yra susijęs pripažinimas, kad geriausiems klausimų sprendimams surasti būtinas bendradarbiavimas, nes tarybų veikloje dalyvauja tiek savivaldybių atstovai, tiek ir nevyriausybininkai. Matau ir institucijų atsivėrimo visuomenei naudą, kuri ilgainiui turėtų padidinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą.

– Kaip manote, ar reikalinga tokių tarybų plėtra? Kas galėtų tai paskatinti?

R. Žemaitė. Taip, kuo jų daugiau, tuo geriau, kadangi judėjimas iš apačių visada yra sveikintinas. Jeigu turime tokias tarybas savivaldoje, jos tikrai galėtų būti ir miesteliuose ir prie seniūnijų galėtų būti suburtos tokios bendruomenės.

Pagrindinis trukdis plėtrai, tikriausiai, yra pačių žmonių pasyvumas, dažniausiai dėl to, kad jie nejaučia galios, nesijaučia svarbūs. Siekiant suaktyvinti žmones ir jų norą dalyvauti tokiose veiklose, reikia jau valstybinio požiūrio, dėmesio toms organizacijoms, kurios dirba savanoriškais pagrindais, pagalvoti apie minimalų jų finansavimą, bent vieną etatinį darbuotoją.

J. Ramonienė. Palaikau ir skatinu tokių tarybų plėtrą, bet kartu nesitikiu, kad tai gali įvykti greitai. Pilietinės galios indekso tyrimai parodė, kad praėjusiais metais dar labiau smuko pilietinės visuomenės aktyvumas. Iniciatyva steigti šeimos tarybą paprastai kyla susitelkusioms šeimoms, bendradarbiaujančioms su nacionalinėmis organizacijomis. Minėtas tyrimas pateikia liūdnus duomenis, nes beveik 70 proc. apklaustųjų nepriklauso jokiam sambūriui! Taigi dažnu atveju žmonės net neturi aktyvių pažįstamų, artimųjų, kurie pakviestų prisidėti prie pilietinių veiklų. Žinoma, kiekvienas esame atsakingas, kad ši situacija keistųsi – organizacijų nariai turime aktyviau veikti savo aplinkoje, institucijų atstovai turėtų palaikyti įvairiausias šeimų telkimąsi skaitinančias iniciatyvas ir pan.

– Kaip vertinate iniciatyvą steigti Nacionalinę šeimos tarybą?

R. Žemaitė. Formaliai vertinu teigiamai, tačiau reiktų išvengti, kad Nacionalinės tarybos steigimas nebūtų siejamas su politiniu vertybiniu kontekstu. Jeigu tokia Taryba būtų steigiama, reiktų maksimaliai išvengti bet kokio vyraujančio konteksto, kad galima būtų matyti Nacionalinėje šeimos taryboje pačiais įvairiausiais šeimos politikos pjūviais, tiek socialinių grupių, tiek vertybinių pakraipų, politinių pažiūrų, kad būtų atstovaujama kuo daugiau šeimų.

J. Ramonienė. Tokia iniciatyva nėra nauja ar netikėta. Kad reikalingas šeimų interesų atstovavimas nacionaliniu lygmeniu yra pabrėžiama ir eurpiniuose dokumentuose. Nacionalinę šeimos tarybą taip pat matau kaip įrankį šeimų poreikiams, šeimų padėties tyrimų rezultatams pasiekti seimūnų ausis. Manau, kad tai būtų įrankis ir nuolatinio bendradarbiavimo tiek tarp įvairių šeimų organizacijų, tiek ir tarp mokslininkų, savivaldos atstovų užtikrinimui.

– Jeigu būtų sudaryta Nacionalinė šeimos taryba, kokius pozityvius ir grėsmingus dalykus įžvelgiate?

R. Žemaitė.Labai svarbu, kokios funkcijos būtų numatytos šiai tarybai. Ar ji veiks kaip apibendrinančioji organizacija, kuri rinks poreikius iš vietinių tarybų ir bus įpareigota prieš priimant kažkokius sprendimus, išanalizuoti visų veikiančių šeimos tarybų požiūrį ir nuostatas ir veiks kaip jungianti grandis visos šalies kontekste; ar veikimo mechanizmas bus labiau nurodančiojo pobūdžio, kaip politiką formuojanti organizacija, kuri nurodo atskiroms taryboms kryptis ir darbo pobūdį, strategiją.

Taip pat reikėtų siekti, kad šeimų tarybos patariamasis vaidmuo prasiplėstų iki to, kad šeimos tarybos sprendimai būtų privalomai nešami į savivaldybės tarybą ir apsvarstomi, o Nacionalinės šeimų tarybos – į Vyriausybę. Tuomet žmonės galėtų matyti vietos ir nacionalinio lygmens politikų reakcijas į jų siūlymus ir, atitinkamai, rinkimų metu reaguoti į politinių partijų atsižvelgimą į jų problemas, lūkesčius ir matytų savo svarbą ir dalyvavimą šeimos politikos formavime.

J. Ramonienė. Šeimos stiprinimo įstatymo projekte numatyta, kad Nacionalinė šeimos taryba turėtų dalyvauti formuojant šeimos politiką, o taip pat vertinti jos įgyvendinimą. Pozityvumą įžvelgiu tame, kad sprendžiant, kokios priemonės turėtų būti pasirenkamos, būtų atsižvelgiama į šeimų lūkesčius, realią padėtį, vertinamos mokslininkų rekomendacijos. Ypatingai svarbu, kad pagaliau būtų pradėtas vertinti šeimos politikos įgyvendinimas, kuris parodytų, ar buvo rezultatyvios taikytos priemonės, ar jos pagerino šeimų padėtį, ar tai nebuvo pinigų išmetimas į balą ir pan.

Džiugu būtų, jei realybe taptų kasmetinis Nacionalinės šeimos tarybos parengto pranešimo apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo situaciją pristatymas Seimo posėdyje. Įsivaizduojate, tai iki šiol nevyksta! Politikai vis dar nežino, kaip gyvena šeimos. Jie šią informaciją susirenka patys – iš žiniasklaidos, pokalbių su rinkėjais, statistikos šaltinių ir pan.

Didžiausia grėsmė, manau, būtų tokios tarybos įsteigimas dėl „pliusiuko“, jei nebūtų kreipiamas dėmesys į jos teikiamus patarimus, išvadas, rekomendacijas.


Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys. ELTA / Orestas Gurevičius
3 spalio, 2023

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui raginant kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį trauktis iš pareigų, valdančiosios koalicijos atstovai mano, kad politikai turėtų […]

3 spalio, 2023

Lietuvos gyventojai vis dažniau ne tik sau, bet ir savo naminiams gyvūnams, reikalingomis prekėmis pasirūpina jas užsisakydami į namus per […]

2 spalio, 2023

Pasibaigus „Samsonas Rally Utena“  2023 buvo perrašyta Lietuvos ralio istorija – dar jokiam šešiolikos metų jaunuoliui nėra pavykę laimėti Lietuvos […]

Pedagogų triumfas / Valdo Knyzelio nuotr.
2 spalio, 2023

Spalio 1 dieną, minint Europos masinio futbolo savaitę (UEFA Grassroots week), Kaune įvyko tradacinis, jau tryliktus metus vykstantis, profesijų futbolo […]

2 spalio, 2023

2023 m. spalio 1 d. Šiauliuose buvo minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių ir Pasaulinė muzikos diena. Šioms dienoms įprasminti mieste buvo […]

Andrius Tapinas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
29 rugsėjo, 2023

Tęsiantis visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyvai „Skaidrinam“, penktadienį publikuota Marijampolės tarybos narių kanceliarinių išlaidų apžvalga. Nurodoma, kad savivaldybės meras Povilas Isoda […]

27 rugsėjo, 2023

Vasariški orai nesitęs amžinai – metas ruošti savo garderobą šaltajam sezonui, kuris šiemet dvelkia unikaliu stiliumi. Nuo „oversized“ paltų iki […]

26 rugsėjo, 2023

„Telia Play“ pristato pirmąjį Lietuvoje realybės serialą „Tiltas“, kuriame 12 dalyvių kausis dėl rekordinio – 30 tūkst. eurų piniginio prizo. […]

Gediminas Šimkus. ELTA / Josvydas Elinskas
26 rugsėjo, 2023

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad dabar esanti nekilnojamo turto (NT) apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau […]

25 rugsėjo, 2023

Naujo televizoriaus pasirinkimas gali būti tikras iššūkis, nes norisi tokio įrenginio, kuris patenkintų visus šeimos poreikius. Ne paslaptis, kad didieji […]

MAXIMA LT nuotr.
22 rugsėjo, 2023

Neretai ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančiai šeimai rugsėjis yra nerimo metas, kai tenka perplanuoti ne tik biudžetą, bet ir darbui skiriamą […]

22 rugsėjo, 2023

Ketvirtadienį Seime vykusio lemiamo balsavimo metu parlamentarai pritarė įstatymo projektui dėl kailinių žvėrelių fermų draudimo Lietuvoje. Įstatymo projektu draudžiama laikyti […]

Saulius Gintautas
21 rugsėjo, 2023

Saulius Gintautas mėgstama veikla užsiimdavęs laisvalaikiais, kartą savo jėgas išbandė ir organizuojant renginį įmonei, siekiant suburti kiekvieną įmonės narį į […]

20 rugsėjo, 2023

Nuo šių metų žiemos sezono pradžios toliau gerės Lietuvos susisiekimas oru su svarbiausiomis Europos sostinėmis. Daugelis tradicinių oro bendrovių plečia […]

20 rugsėjo, 2023

Miego sutrikimai – nereta problema, kuri, anot ekspertų, ypač paaštrėja prasidėjus šaltajam sezonui. Nors labai dažnai dėl miego trūkumo kaltiname […]

19 rugsėjo, 2023

Ignaliniečių labai mėgstamoje pasivaikščiojimų vietoje – gražiame pušyne prie Palaukinio ežero –  sukurtas miško parkas jau kviečia ir pažintiniam poilsiui. […]

Ieva Swan
19 rugsėjo, 2023

Trečdalis (32 proc.) Lietuvos moterų teigia niekada nesportavusios, nors beveik du trečdaliai (64 proc.) sutinka, kad sportuojant brendimo laikotarpiu (11-17 […]

18 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 15 dieną visoje Lietuvoje vyko etninės kultūros akcija „Visa Lietuva šoka“, kurią inicijuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Šią ypatingą […]

Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms perduoti nauji automobiliai. ELTA / Julius Kalinskas
18 rugsėjo, 2023

Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms pirmadienį perduotos 37 vidutinės ir 6 sunkiosios klasės automobilinės cisternos bei 4 automobilinės kopėčios. Vidaus reikalų ministrė […]

Vidmantas Janulevičius. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
18 rugsėjo, 2023

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius paistalais vadina mokesčių eksperto Kęstučio Lisausko pastabas, kad mokesčių reforma nedarys didelės įtakos […]