Seimas svarstė Darbo kodekso pataisas dėl darbo laiko ir viršvalandžių
Seimas tęsė naujojo Darbo kodekso projekto svarstymą, kurio metu svarstytos parlamentarų pataisos dėl darbo laiko ir viršvalandžių.
Kodekso pataisomis siekiama įtvirtinti darbo laiko normos sąvoką, t. y. laiko trukmę, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį. Darbuotojo darbo laiko norma būtų 40 valandų per savaitę (nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiką arba šalys yra susitarusios dėl ne viso darbo laiko).
Projektas numato dar vieną naujovę – darbo laiko režimo sampratą, t. y. darbo laiko normos pasiskirstymą per darbo dieną ar pamainą, savaitę, mėnesį ar per kitą apskaitinį laikotarpį, kuris visais atvejais negalėtų būti ilgesnis negu 3 paeiliui einantys mėnesiai. Įprastai darbo laiko režimą darbuotojams nustatytų darbdavys, kuris tvirtintų nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę, suminę darbo laiko apskaitą, lankstų darbo grafiką ar individualų darbo laiko režimą ir kt.
Projektas įtvirtintų vidutinio darbo laiko sampratą, kuris, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, negalėtų būti ilgesnis negu 48 valandos. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negalėtų būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.
Per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negalėtų būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negalėtų būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį vieno mėnesio laikotarpį.
Maksimali viršvalandžių trukmė per metus padidėtų 60 val. – iki 180 valandų, o kolektyvinėje sutartyje galėtų būti susitarta dėl ilgesnės trukmės.
Svarstymo metu Seimas taip pat pritarė parlamentarų Kęstučio Daukšio, Gintaro Steponavičiaus ir Irenos Šiaulienės siūlymui, kad darbdavys negalėtų atleisti nėščios darbuotojos, dirbančios pagal terminuotą darbo sutartį, išskyrus numatytais atvejais. Kaip pažymima projekte, darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai galėtų būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigtųsi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui.
Naujasis Darbo kodekso projektas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, kuriuo numatoma tobulinti darbo santykių reglamentavimą.
