6 birželio, 2023
ELTA

Seime kelią skinasi iniciatyva drausti kailinių žvėrelių fermas

Antradienį po vykusio svarstymo Seimas pritarė įstatymo projektui dėl kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje uždraudimo. Juo siūloma drausti auginti ir žudyti gyvūnus vien dėl naudos iš jų kailio. Už balsavo 79 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė – 30. Po pritarimo iniciatyvai, bus notifikuota Europos Komisija, procesas truks 3 mėnesius. Jei Komisija pastabų neturės, įstatymo projektas keliaus atgal į Seimą galutiniam priėmimui.

Įstatymo projekte numatyta, kad kailių fermų draudimo įstatymas įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., nuo tada besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas. 2027 m. sausio 1 d. įsigaliotų draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla.

Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gautų 3 Eur už kiekvieną gyvūną, 2025 m. 2 Eur, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 Eur.

Visiems vykdžiusiems kailinių žvėrelių auginimo veiklą būtų suteikiama galimybė gauti valstybės finansavimą naudotiems įrenginiams, kurie niekur kitur negali būti panaudojami kitais tikslais, tvarkyti. Dirbusiems tokio tipo fermose numatoma suteikti kompensacijas iš valstybės biudžeto.

Gyvūnų teisių gynėja: Lietuva yra pasiruošusi atsisveikinti su šia industrija

Gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė teigia, kad toks Seimo narių sprendimas tik dar kartą įrodo, jog Lietuva yra pasiruošusi atsisveikinti su industrija, gyvūnus kankinančia dėl puošmenos, dėl bumbuliuko ant kepurės ar apykaklės.

„Neabejoju, kad netrukus prisijungsime prie 19 šalių Europoje, kurios šį sprendimą jau priėmė. Žinoma, dar laukia paskutinis balsavimas Seime, kuris anksčiausiai įvyks tik rudenį“, – teigia G. Vaitkevičiūtė.

Savo ruožtu organizacija „Tušti narvai“ likus dviem savaitėms iki balsavimo paskelbė kampaniją „Parašyk Seimo nariui“, kuria skatino visuomenę Seimo nariams siųsti laiškus. G. Vaitkevičiūtės teigimu, per pastarąsias dvi savaites jiems buvo išsiųsta beveik 19 tūkst. laiškų, raginančių balsuoti už kailių fermų draudimą.

„Visuomenė laiškais aiškiai parodė savo lūkesčius. Padidėjusį iniciatyvumą rašyti Seimo nariams pastebėjome po paviešintų vaizdų iš Lietuvos kailių fermų. Natūralu, kad pamatę gyvūnų daužymą ir mėtymą daugiau žmonių panoro parašyti Seimo nariams bei paprašyti jų uždrausti žiaurią verslo šaką. Esu įsitikinusi, kad kai kurie Seimo nariai, negavę šių laiškų, būtų balsavę kitaip“, – dalijasi G. Vaitkevičiūtė.

Dalis parlamentarų kategoriškai pasisakė prieš įstatymo projektą

Parlamentaras Aidas Gedvilas iniciatyvos svarstymo metu sakė, kad įstatymo projektas yra nekokybiškas, nepagrįstai selektyvus ir tam tikrais aspektais net diskriminuojantis.

„Manau, kad būtina įvertinti tai, jog šiuo metu ES nėra bendros kailinių žvėrelių uždraudimo politikos, o EK nėra priėmusi teisės aktų, draudžiančių šį verslą, ir tai palieka spręsti pačioms valstybėms narėms. Logiška būtų manyti, kad uždraudus šį verslą Lietuvoje, būtų sudarytos palankios sąlygos jo vystymui tose valstybėse, kur jis nėra draudžiamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad mūsų šalyje nėra draudžiama prekiauti gaminiais iš kailio. Akivaizdu, kad gyvūnų gerovė globaliu mastu nuo tokio draudimo nė kiek nepagerės. Taip pat būtina atsižvelgti į ekonominius ir teisinius tokio draudimo aspektus. Įvairiais skaičiavimais kailinių žvėrelių auginimo draudimas be darbo paliktų daugiau nei 1500 darbuotojų, tektų likviduoti daugiau nei 100 žvėrelių fermų, į kurias buvo investuota dešimtys milijonų eurų, o valstybės biudžetas net tik netektų milijono eurų, bet ir turėtų būti išleista daug pajamų augintojų kompensacijoms bei bedarbių pašalpoms išmokėti“, – teigė politikas.

A. Gedvilas pabrėžė ir tai, kad šiuo metu valstybės siūlomos kompensacijos kailinių žvėrelių augintojams palyginti su kitų šalių kompensacijomis, tikrai nėra pakankamos jų nuostoliams padengti bei prarastam pelnui kompensuoti.

„Nenumatytas ir esamų fermų demontavimas, nes jų pritaikymas kitai veiklai praktiškai taps neįmanomas. Ministerija pagal savo užsakytą studiją už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą kompensacijoms preliminariai turėtų skirti daugiau nei 56 mln. Eur, o dabar ruošiasi atseikėti vos vieną“, – sakė parlamentaras.

Jis akcentavo ir tai, kad kailinių žvėrelių auginimas yra labiausiai reglamentuojama ES žemės ūkio sritis Europoje.

„Visi Europos ūkiai, prekiaujantys kailiais aukcionuose, yra sertifikuojami pagal Welfur programą – tai gyvūnų gerovės vertinimo sistema. Pagal jos kriterijus gyvūnų gerovę tikrina nepriklausomi auditoriai. (…). Šiame versle laikomasi griežtesnių gyvūnų gerovės standartų nei bet kurioje kitoje žemės ūkio srityje“, – sakė A. Gedvilas.

Įstatymo projekto iniciatoriai: kailinių žvėrelių fermos Lietuvoje ateities neturi

Laisvės partijos frakcijos narė Ieva Pakarklytė priminė, kad pirmą kartą dėl kailinių žvėrelių ateities Seime balsuota 2021 m. lapkričio mėnesį.

„Manau, šiandien esame pasirengę, (…), atėjo metas aiškiai pasakyti, kad kailinių žvėrelių fermos ateities Lietuvoje neturi“, – įstatymo projekto svarstymo metu teigė ji.

I. Pakarklytė pabrėžia ir tai, kad dažnu atveju fermose nepavyksta užtikrinti gyvūnų gerovės sąlygų, žvėreliai laikomi per mažuose narvuose, ten jie negali atliepti savo natūralių poreikių.

Anot jos, kailių pramonė visame pasaulyje yra mažėjanti, o didžiausia paklausa ateina iš tokių rinkų kaip Rusija ir Kinija.

„Norėtųsi, kad bent kartą Lietuva nebūtų ta šalis, kuri paskutinė lieka už geležinės uždangos su Rytais. Kai kuriais žmogaus teisių klausimais esame atsilikę dešimtmečiais, tad nebūkime ir čia kategorijoje kartu su Rusija, Baltarusija bei Kinija“, – sakė ji.

„Jaunajai kartai tas klausimas yra labai aktualus, visi sulaukėme begalės laiškų – šie žmonės asmeniškai palaiko tokį sprendimą. Tad nebeleiskime žudyti, kankinti, daužyti, luošinti, dusinti tų gyvūnėlių, apginkime juos, nes jie patys apsiginti negali. Tai rodo mūsų kaip visuomenės evoliuciją į brandesnę visuomenę, jautresnę, sąmoningesnę Lietuvą“, – sakė parlamentarė.

Savo ruožtu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įstatymo projekto svarstymo metu atkreipė dėmesį, kad kailių fermų draudimas nuo pat pradžių buvo moralinis ir etinis klausimas.

„Ar tikrai XXI a. galime pateisinti milijonų gyvūnų žudymą dėl puošmenos? Klausimas, kai kailiui yra tiek alternatyvų, kodėl vis dar leidžiame savo šalyje gyvūnus laikyti mažuose narvuose ir dusinti juos dujų kamerose? 19 šalių Europoje, tarp kurių yra Latvija, Estija, Airija, Italija, Prancūzija, Norvegija, Slovakija, Jungtinė Karalystė ir Čekija, į šį klausimą jau atsakė. Jos uždraudė šią veiklą, nes ji tapo atgyvenusi, nepriimtina. Dar 5 šalys šią veiklą gerokai apribojo. Dalis šalių, pavyzdžiui Latvija ar Estija veiklą uždraudė be jokių kompensacijų, kita dalis sumokėjo kompensacijas. Tą siūlome ir Lietuvoje.

Išgirdome ūkininkus, pakeitėme kompensavimo mechanizmą, prašėme kompensuoti darbuotojų išeitines išmokas. Išgirdome prašymą kompensuoti veiklai netinkamų pastatų bei įrangos utilizavimą – kompensuosime. Sudarėme sąlygas veiklą nutraukiant anksčiau gauti didesnes išmokas už kiekvieną gyvūną“, – teigia A. Gedvilienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad kalbant apie kompensacijas, mėgstama išpūsti šios industrijos duomenis.

„Kalbama, kad 90 proc. gyvūnų laiko vos 38 įmonės ar ūkiai. Tiesa ta, kad čia dirba iki 500 žmonių. Pasak Valstybės duomenų agentūros, kiekvienas jų 10 kilometrų spinduliu nuo savo gyvenamosios vietos gali rasti nuo vienos iki dešimčių kitų potencialių darbo vietų. Tiesa ta, kad VMI duomenimis, vidutinis atlyginimas ant popieriaus šioje vietoje yra 1169 eurai. Lietuvoje auginami gyvūnai ir jų kailiai dažniausiai keliauja ir puikuojasi ant rusių ir kinių pečių. Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad prasidėjus karui Ukrainoje, eksportas į Rusiją gerokai išaugo“, – teigia ji.

A. Gedvilienė svarstymo metu taip pat teigė norinti nuraminti visus, sakančius, kad kailių fermų draudimas yra tik pradžia, o netrukus bus uždrausta ir mėsa.

„Kailių fermas jau uždraudė 19 valstybių. Pirmoji buvo Jungtinė Karalystė, tai padariusi prieš 20 metų. Jie valgė ir valgo mėsą. Visos kitos valstybės valgė ir valgo mėsą. Nei vienoje šalyje nėra pradėta nė viena iniciatyva, susijusi su mėsos draudimu. Dažnai visuomenėje vyksta klaidinimas – kailiniai gyvūnėliai yra auginami išskirtinai dėl jų kailiuko, tik dėl puošmenos, kailis yra pagrindinis produktas ir niekas daugiau nėra panaudojama.

Taip pat norėčiau nuraminti tuos, kurie sako, kad kailių fermų draudimas Lietuvoje tik perkels gyvūnus į kitą šalį, pavyzdžiui Rusiją ar Kiniją. Tai nėra tiesa. Statistika rodo, kad augant kailių fermas uždraudusių šalių skaičiui, gyvūnų, užauginamų dėl kailių, skaičius visame pasaulyje mažėja“, – įžvalgomis dalijasi parlamentarė.


2 kovo, 2024

Vilniaus Salomėjos Nėries vardo gimnazijai nusprendus keisti savo mokyklos pavadinimą, tokiu keliu sekti ketina ir to paties pavadinimo mokykla Vilkaviškyje. […]

1 kovo, 2024

Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, turintys Laisvės gynėjo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno teisinį statusą, kritikuoja krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimus. […]

1 kovo, 2024

Lenkijos ūkininkai pradėjo dalinai blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu […]

1 kovo, 2024

Nutirpus sniegui ir šylant orams prasideda aktyviausias laikas visiems eismo dalyviams. Keliuose jau pastebime dviračių transporto priemonių mėgėjus – dviratininkus […]

1 kovo, 2024

Daugelis vaikų šiandien internete „gimsta“ dar gerokai iki pradėjimo vaikščioti ar net tikrojo atėjimo į šį pasaulį. Užsimezgusios gyvybės džiaugsmo […]

1 kovo, 2024

Reaguodama į gyventojų susirūpinimą, Lietuvos kariuomenė ramina, kad karas šiandieną šaliai negresia. Visgi, pabrėžia ji, kad ruoštis tokiam scenarijui yra […]

1 kovo, 2024

Liudytojų teismui pateikiama informacija apie jiems žinomas administracinio nusižengimo, baudžiamojoje, civilinėje ar administracinėje byloje nagrinėjamas aplinkybes yra itin svarbi siekiant […]

Kuršių Nerija
29 vasario, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu Gamtos tyrimų centro atliktas Baltijos jūros aplinkos būklės pagal ichtiofaunos rodiklius vertinimas rodo, kad Kuršių marių […]

29 vasario, 2024

Ketvirtadienį Kretingos rajono gyventojai, prieštaraujantys ketinimams prie Darbėnų miestelio statyti vandenilio ir metanolio gamyklą, susirinko į protestą greta savivaldybės. Kaip […]

29 vasario, 2024

Ketvirtadienį Seime apdovanotos lietuvių įmonės, sukūrusios geriausius inovatyvius sprendimus bendradarbiaujant su partneriais Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Pirmoji vieta atiteko startuoliui […]

Asta Skaisgirytė. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
29 vasario, 2024

Penktadienį kelyje ties Lietuvos pasieniu prasidedant Lenkijos ūkininkų blokadai, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad panašūs protestai vyksta visoje […]

29 vasario, 2024

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatė nuo trečiadienio įsigaliojusį statybos techninį reglamentą slėptuvėms, priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams. Pasak jo, reglamentas […]

29 vasario, 2024

Per 2023 m. apie 12 proc. augęs vidutinis darbo užmokestis (VDU) nulėmė tokį patį dydį siekusį senatvės pensijos išaugimą, teigia […]

29 vasario, 2024

Jonavos rajone ryškėja pagrindinės geležinkelio linijos kontūrai – beveik 30-ies kilometrų atkarpoje statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai. Dalis inžinerinių […]

29 vasario, 2024

„ChatGPT“ baigiant įsitvirtinti generatyvinio dirbtinio (DI) intelekto sinonimu, „Google“ į pažangiųjų asistentų lenktynes netikėtai grįžo su naujomis jėgomis. Vasarį paieškos […]

28 vasario, 2024

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) nuo 2010 m. vykdo prieglobsčio prašytojų Lietuvoje priėmimo ir apsaugos sąlygų stebėseną. LRK stebėtojai vyksta į […]

28 vasario, 2024

Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje, pavyzdžiui, netoli Bornholmo baseino, Gotlando gilumos, Gdansko gilumos, Flensburgo fiordo ir Mažojo Belto buvo […]

28 vasario, 2024

Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis užsitikrino trečiadienį Albanijos sostinėje Tiranoje vykusio Ukrainos pietryčių Europos viršūnių susitikimo dalyvių paramą jo taikos planui. […]

28 vasario, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, tęsdamas jau tradicinėmis tapusias darbo dienas regionuose, su komanda dirbo Kupiškio rajone. Šalies vadovas […]

U. von der Leyen, EPA-ELTA nuotr.
28 vasario, 2024

Europos Sąjunga (ES) turėtų „pradėti pokalbį“ dėl ginkluotės pirkimo Ukrainai panaudojant pelną iš įšaldyto Rusijos turto, trečiadienį parlamentarams sakė Europos […]