6 birželio, 2023
ELTA

Ūkininkai piketavo prieš iniciatyvą drausti kailinių žvėrelių fermas: į mūsų poziciją atsižvelgta nebuvo

Kailinius žvėrelius auginančių ūkininkų piketas. ELTA / Marius Morkevičius

Antradienį ūkininkai, auginantys kailinius žvėrelius, piketavo prieš Seimo ir Vyriausybės iniciatyvą drausti visą ūkio šaką. Žemdirbiai piktinasi, kad šis sprendimas skubinamas tinkamai neįvertinus poveikio ir nediskutavus su ūkininkais dėl adekvačių fermų uždarymo kaštų.

„Esame peliningas šeimos ūkis, Atsikniskit!“, „Kaime kas penktas be darbo! Norit daugiau?“, „Veidmaisnystė: gyvūnus mylim, o piliečius“, „Še tau 3 eurus vietoj 300“, „Investavau milijoną, gaunu špygą“, „Ūkis – mano viso gyvenimo darbas“ – su tokiais ir panašiais plakatais keliasdešimt kailinius žvėrelius auginančių ūkininkų antadienį renkasi prie Seimo.

Dalis piketuotojų persirengė giltinėmis ir ant veidų užsidėjo Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės bei įstatymo projekto iniciatorės Aistės Gedvilienės, taip pat gyvūnų teises ginančios organizacijos „Tušti narvai“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės nuotraukas. Šalia iškelti kitų piketuotojų plakatai su užrašais: „Šimonyte, kas svarbiau: gyvūnai ar žmonės?“, „Šimonytės CANCEL kultūra. O kur demokratija?“.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos atstovė spaudai Austė Korbutė teigia, kad protestas yra visiškai suprantamas, mat kailinius žvėrelius auginę ūkininkai yra netikri dėl savo ateities, o jų viso gyvenimo dešimtmečiais statyti ūkiai per vieną dieną taps nieko verti.

„Ūkininkai lieka be perspektyvų ateičiai, be dabarties, be ateities. Jeigu mūsų ūkininkų nei Vyriausybė, nei šio įstatymo pataisų iniciatoriai nekviečia į diskusijas ir neranda mums laiko, tuomet demokratinėje valstybėje tokiu būdu kviečiame atkreipti į mus dėmesį. (…). Kitose šalyse, kuriose buvo priimti panašūs sprendimai, buvo numatyti labai aiškūs finansavimo mechanizmai. Pas mus, panašu, šis sprendimas guls ant pačių ūkininkų pečių, ir natūralu, kad jis kelia ūkininkų nepasitenkinimą, nes žmonės nėra tikri dėl savo ateities. Kai kurie ūkiai, kurie yra investavę visą savo gyvenimo darbą į šeimos verslą, lieka praktiškai be jokių kompensacijų, nežino, kur reikės dėti įrangą, pastatus. Dėl to tokia ūkininkų reakcija yra visiškai suprantama“, – Eltai sakė A. Korbutė

Pasak Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos atstovės spaudai, turėtų būti didinamos kompensacijos už patirtus nuostolius, atsižvelgiant į kitų šalių praktikas.

„Danija mokėjo ne po 2–3 eurus, o nuo 200 iki 300 eurų už žvėrelį. Jie priiėmė visa fermų utilizavimo naštą ant savo pečių. Nesitikime, kad bus taip kaip Danijoje, bet nemanome, kad tai turėtų būti 100 arba 200 kartų mažesni pinigai. Pagal dabartinius skaičiavimus išeina taip, kad jeigu ūkininkas į ūkį yra investavęs milijoną savo uždirbtų, nuosavų arba skolintų lėšų, jam nusimato maždaug 10 tūkst. eurų kompensacija“, – paaiškina A. Korbutė.

Ji pabrėžia ir tai, kad į ūkininkų poziciją bei į tarptautinę patirtį, rengiant įstatymo pataisas, nebuvo atsižvelgta.

„Įdomiausia, kad Žemės ūkio ministerija užsakiusi poveikio vertinimą, pati į jį neatsižvelgė. Sumokėjo 35 tūkst. eurų iš mokesčių mokėtojų pinigų, tačiau, galima sakyti, nusispjovė į jo išvadas, kurias padarė mokslininkai, ekonomistai. Labai liūdna, bet ekspertų išvadų mūsų valstybei nereikia“, – teigia A. Korbutė.

Pokyčių iniciatorė A. Gedvilienė: ūkininkų norai buvo atliepti

Antradienį į Seimo posėdžių salę grįžta iniciatyva dėl kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje uždraudimo. Parlamente svarstymo stadijoje bus sprendžiama, ar keisti šiuo metu esančią, pasipiktinimą visuomenėje keliančią tvarką, leidžiančią veikti tokiam verslui.

Įstatymo projektą palaiko didžioji dalis parlamentarų. Gyvūnų teises ginančios organizacijos taip pat kategoriškai pasisako už kailinių žvėrelių fermų draudimą Lietuvoje.

Užpraeitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje svarstant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama uždrausti kailių fermas Lietuvoje, už kailių fermų draudimą pasisakė didžioji dalis parlamentarų.

Pranešime žiniasklaidai įstatymo projekto iniciatorė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė teigia, kad kailių fermų draudimo kelias įstatymo leidybos procesu buvo sunkus ir ilgas. Vis dėlto, anot jos, įsiklausyta tiek į visuomenės lūkesčius, tiek į kailine žvėrininkyste užsiimančių ūkininkų nuogąstavimus ir pasiūlytas naujas kompensacijos mechanizmas.

„Esame pasiruošę tapti 20-ąja šalimi Europoje, uždraudusia šią verslo šaką“, – teigia A. Gedvilienė.

Įstatymo projekte numatyta, kad kailių fermų draudimo įstatymas įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., nuo tada besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas. 2027 m. sausio 1 d. įsigaliotų draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla. Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gautų 3 Eur už kiekvieną gyvūną, 2025 m. 2 Eur, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 Eur.

Visiems vykdžiusiems kailinių žvėrelių auginimo veiklą būtų suteikiama galimybė gauti valstybės finansavimą naudotiems įrenginiams, kurie niekur kitur negali būti panaudojami kitais tikslais, tvarkyti. Dirbusiems tokio tipo fermose numatoma suteikti kompensacijas iš valstybės biudžeto.

„Prašymą visa tai kompensuoti išgirdome iš pačių ūkininkų, atliepėme šiuos norus“, – komentuoja A. Gedvilienė.

Antradienį, po vykusio svarstymo, Seimas pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma drausti Lietuvoje auginti ir žudyti gyvūnus vien dėl naudos iš jų kailio. 79 Seimo nariai balsavo už, 11 – prieš, dar 30 susilaikė. 

„Toks Seimo narių sprendimas tik dar kartą įrodo, jog Lietuva pasiruošusi atsisveikinti su industrija, gyvūnus kankinančia dėl puošmenos, dėl bumbuliuko ant kepurės ar apykaklės. Neabejoju, kad netrukus prisijungsime prie 19-os šalių Europoje, kurios šį sprendimą jau priėmė. Žinoma, dar laukia paskutinis balsavimas Seime, kuris anksčiausiai įvyks tik rudenį“, – teigia gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.


21 vasario, 2024

Nors dirbtinis intelektas (DI) plačiajam ratui naudotojų buvo pristatytas visai neseniai, tačiau jau sugebėjo įnešti naujų vėjų ne tik fiziniams […]

21 vasario, 2024

Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti pieno gamintojus kooperuotis, pripažintų kooperatyvų nariams numatė skirti papildomą 30 eurų siekiantį priedą už pieninę […]

21 vasario, 2024

Trečiadienį į Madridą dalyvauti naujuose Ispanijos ūkininkų, besipiktinančių, kaip teigia jie patys, nesąžininga konkurencija, protestuose įriedėjo šimtai traktorių, o panašios […]

Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
21 vasario, 2024

Trečiadienį Europos Komisija (EK) turėtų patvirtinti antrąją Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų […]

21 vasario, 2024

Antivirusinė programa kažkada buvo pagrindinis kibernetinių atakų skydas, o šiandien ji – geriausiu atveju prilygsta priedangai desertine lėkšte, sako saugumo […]

Agnė Bilotaitė, Rustamas Liubajevas. ELTA / Dainius Labutis
21 vasario, 2024

Vyriausybė pritarė Nacionalinio saugumo komisijos siūlymui stabdyti prekių, transporto ir asmenų judėjimą per Lietuvos – Baltarusijos valstybinę sieną Lavoriškių ir […]

21 vasario, 2024

Stiprinant aukštojo mokslo studijas Lietuvoje, dviejuose regionuose atsiras nauji aukštųjų mokyklų padaliniai, Kaune – Lietuvos inžinerijos kolegija. Vyriausybė šiandien pritarė […]

21 vasario, 2024

Besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje ir ukrainiečiams neturint galimybės grįžti į tėvynę, Lietuvoje dar metams pratęsiamas terminas įsidarbinti norintiems ukrainiečiams išmokti […]

21 vasario, 2024

„Kiekvienam asmeniui reikia pasiimti bent po 500 eurų grynųjų. Taip pat reiktų turėti kavos, cigarečių ir juvelyrinių dirbinių, kurie, kelionei […]

21 vasario, 2024

Kaunas kartu su Ukrainos miestais-partneriais Charkivu, Lucku ir Lvivu miestiečiams pristato parodą apie karo siaubus ir kasdienybę. Ukrainiečių fotografų ir […]

20 vasario, 2024

Į Seimą persikėlusios akcijos „Skaidrinam“ iniciatoriai skelbia naujas detales apie atliekamą parlamentinių lėšų panaudojimo tyrimą. Paviešinti duomenys rodo, kad konservatorių […]

Adomas Bužinskas. ELTA / Dainius Labutis
20 vasario, 2024

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas sako, kad faktinis Nacionalinio stadiono projekto statybos kaštų pokytis nuo pasiūlymo pakeitimo iki […]

20 vasario, 2024

Draudimo bendrovė ERGO pardavė savo centrinio biuro pastatą Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje. Daugiau kaip 6600 kvadratinių metrų ploto pastatą įsigijo […]

20 vasario, 2024

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 […]

20 vasario, 2024

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) pristatė civilinės saugos srities aktualijas. Ugniagesių gelbėtojų […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
19 vasario, 2024

Aiškėja, kad prabangius kompiuterius ir telefonus už parlamentines lėšas įsigiję parlamentarai turi dar vieną privilegiją – šiomis priemonėmis juos aprūpina […]

19 vasario, 2024

Daliai šalies savivaldybių paskelbus, kad, siekiant pagerinti vaikų mokymosi rezultatus, bus dalinai kompensuojamos korepetitorių paslaugos, neabejotinai apsidžiaugė vyresniųjų klasių mokiniai: […]

Teisės firmos „Sorainen“ teisininkas Danas Šniutė
19 vasario, 2024

Lietuvos teismai pirmą kartą pasisakė dėl populiarios akcininkų sutarties nuostatos, įpareigojančios akcijas parduodantį asmenį užtikrinti, kad naujasis akcininkas taptų sutarties […]

19 vasario, 2024

2023 m. Lietuvoje vidutinę metinę infliaciją aplenkė tik antrosios pensijų pakopos investiciniai fondai, kurių grąžą siekė 14,3 proc., praneša „SB […]

19 vasario, 2024

Jūsų namuose veikia signalizacija? Naudojate automatinius vartų pakėlimo mechanizmus? Vaizdo stebėjimo kameros, mokėjimo terminalai ar bet kokia kita įranga naudojanti […]