3 liepos, 2021
Jūratė Mičiulienė | XXI amžius

Senieji vargonai – neįkainojamas paveldas

Vilniaus Šventosios Dvasios (Dominikonų) bažnyčios vargonai – šventovės puošmena. Šiuo metu bažnyčioje likęs tik vargonų prospektas, o instrumentas išvežtas į restauravimo dirbtuves / KPD nuotr.

Pastaruoju metu kultūros paveldo apsaugos specialistų dėmesys skiriamas vargonų restauravimui. Atgimsta senieji instrumentai Telšių Katedroje, Žemaičių Kalvarijos, Pivašiūnų šventovėse. Apskritai senųjų vargonų vertės suvokimas, jų išsaugojimas – ir bažnyčių, ir vietos bendruomenių prestižo reikalas. Istoriniai vargonai gali tapti traukos objektu, didinti susidomėjimą vietove, nes naujų vargonų į neišsaugotų ir sunykusių vietą beveik jau niekur nestatoma, juos, deja, pakeičia elektriniai. Tai – paveldo specialistus liūdinanti tendencija. Paveldosaugininkai siūlo nenurašyti savo parapijose turimų senų vargonų: gal yra galimybė juos restauruoti, o gal įmanoma nusipirkti klasikinius vargonus iš Europoje kai kuriuose mažuose miesteliuose uždaromų bažnyčių? Senieji vargonai – neįkainojamas palikimas, istorinė atmintis, vertybė, kurią vietos bendruomenės ne visada suvokia.

Elektriniai vargonai – ne muzikos instrumentas

Kaip pasakojo šiuo metu bene didžiausius Lietuvoje barokinius Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios vargonus, 1776 metais sukurtus privilegijuoto Karaliaučiaus rūmų vargonų meistro Adamo Gotbobo Kasperinio (Adam Gottlob Casparini), restauruojantis Girėnas Povilionis (VšĮ „Vargonų paveldo centras“), Lietuvoje iš 780 bažnyčių (710 – katalikų, 70 – evangelikų liuteronų) vargonus turi 550. Iš jų apie 500 yra istoriniai, tikrieji. „Gerai veikiančių ir nuolatos prižiūrimų koks 50–70, keli šimtai vargonų vos veikiantys, o apie 100–150 senųjų vargonų yra neveikiantys. Tikslų veikiančių kiekį įvardyti sudėtinga, nes nėra nuolatinės būklės stebėsenos. Būna, kad vargonai dar veikia, tačiau vargonininkai groja „Yamaha“, nes vargonai išsiderinę“, – sakė G. Povilionis.

Kaip pasakojo restauratorius, iki XVIII amžiaus, kol nebuvo geležinkelių, bažnyčios kviesdavosi meistrus iš užsienio ir jie vargonus gamindavo vietoje. Vėliau jau atsirado ir įvežtinių iš Karaliaučiaus, Vokietijos, Čekijos, Latvijos teritorijos. Pasak G. Povilionio, šiuolaikiniai elektriniai vargonai – ne muzikos instrumentas, o tik įrašytas garsas, kompiuteris su grojimo klaviatūra. Deja, kartais bažnyčių klebonai nueina šiuo keliu – pastato tokį pigų variantą, net neieškodami būdų turėti tikrą profesionalų muzikos instrumentą, kuris visada būdavo bažnyčios vertybė ir pasididžiavimas.

Pagaminti naujus profesionalius vargonus (jei jau neįmanoma restauruoti senųjų) Lietuvoje taip pat yra galimybė. Tuo užsiima VšĮ „Vargonų paveldo centras“ ir TŪB „Sūduvos vargonų dirbtuvė“ (Marijampolė). Priklausomai nuo vargonų dydžio, jų pagaminimas gali kainuoti nuo 50 tūkst. iki 2 mln. eurų. Taip pat daug vargonų dirbtuvių yra visoje Europoje.

Paklaustas, kokios svarbiausios vargonų nykimo priežastys, restauratorius teigė: „Dažniausios nykimo priežastys yra parapijos finansinė padėtis. Nuo to priklauso, ar ji gali išlaikyti profesionalų vargonininką, kuris moka groti vargonais, o ne tik spaudo klavišus. Dar svarbu klebono suvokimas, jo domėjimasis paveldu, muzika. Nemažai problemų sukelia netinkamas šildymo sistemos įrengimas bažnyčioje, dėl kurio itin išsausėja, perdžiūsta ir suskilinėja mediena“.

G. Povilionis apgailestauja, kad nemažos dalies Lietuvos bažnyčių vargonų būklė yra labai bloga. Ypač liūdina, kad blogos būklės ir keletas vertingiausių vargonų: Griškabūdžio (1804 m.), Tytuvėnų (1779), Kretingos evangelikų liuteronų (1785), Vabalninko (apie 1890), Krekenavos (XX a. pr. ), Skirsnemunės (XX a. pr. ), Vilkijos (XX a. pr.), Veliuonos (XX a. I pusė), Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo (1905) ir kitų bažnyčių.

Apie klasiką ir šlamštą

„Senieji vargonai yra vamzdiniai. Visi tikri klasikiniai vargonai turi dumples ir skambančius vamzdžius-švilpynes. O elektriniai ir kompiuteriniai vargonai – tiesiog „radijos“, kitaip tariant, šlamštas“, – sakė restauratorius. Dumples pučia elektriniai pūstuvai. Dar pasitaiko bažnyčių, kuriose, norint pūsti dumples, kitas žmogus turi kojomis minti jų pedalus.

„Tik senuose iki maždaug 1940 metų naudotos papildomos kojinės paminos (pedalai dumplėms dumti), rankinės svirtys arba ratai. Didžiausi istoriniai vargonai Lietuvoje, esantys Kauno Arkikatedroje, turi 64 registrus, 9 dviem ratais dumiamas dumples, trejas dideles maitinančiąsias dumples, 128 registrų dumpleles, 128 klaviatūros dumpleles, sankabų ir kitokių įrenginių dumples. Viena iš tokių bažnyčių, kur vargonuose naudojamos kojinės paminos, yra Ugionių bažnyčia Raseinių rajone. Bet Ugionių bažnyčios vargonai nėra šiuo atveju išskirtiniai, nebent tuo, kad dėl lėšų trūkumo juose nėra papildomai sumontuotas elektrinis oro pūstuvas, kuris į dumples tiekia orą. 99% vargonų šiandien turi papildomai sumontuotus elektrinius oro pūstuvus“, – sakė G. Povilionis.

Pirmieji vargonai – dovana Vytauto Didžiojo žmonai

Kaip pasakojo restauratorius, seniausi išlikę veikiantys vargonai Lietuvoje stovi (2004 metais perkelti iš Gintališkės bažnyčios) Kretingos pranciškonų bažnyčioje. Jie pagaminti XVII amžiaus pabaigoje – XVIII amžiuje, restauruoti 2004 metais. „1408 metais pirmieji vargonai Lietuvoje atvežti iš Prūsijos kaip dovana Vytauto Didžiojo žmonai Onai nuo Kryžiuočių ordino magistro Ulricho fon Jungingeno, – teigė G. Povilionis. – Lietuvoje vargonai labiau paplito nuo XVII–XVIII amžiaus, kai greta iš Vokietijos ir Prūsijos žemių atvykstančių vargonų meistrų šiuos instrumentus pradėjo dirbinti ir vietiniai amatininkai, kurie dažniausiai buvo ne vietinės kilmės, o atvykėliai – kviestiniai amatininkai, dažniausiai apsistoję Vilniuje ir sėsliai gyvenę“.

Įspūdinga drožyba

Paprašytas papasakoti, kuo išsiskiria šiuo metu restauruojami Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios vargonai, G. Povilionis vardijo: „Įspūdinga šių vargonų prospekto drožybos ikonografija neturi analogų Lietuvoje. Tai – grakštūs, chaotiškai išsibarstę asimetriški rokailių ornamentai, susipinantys su stilizuotais akanto lapais bei lūžtančių jūros bangų motyvais, treliažo elementais. Jų autorius turėjo būti nepaprastai aukšto profesinio lygio drožėjas. Vargonus puošia karaliaus Dovydo ir net septynios angelų skulptūros, apvainikuojančios visą fasadą. Vargonų prospektas, korpuso rėmai, drožiniai ir skulptūros buvo nudažyti keliomis spalvomis ir paauksuoti. Griežykla yra prospekto centre. Iki šių dienų griežykloje išliko autentiški registrų užrašai ir juos atitinkantis autentiškas vamzdynas. Taip pat yra originalios šešios pleištinės dumplės. Beveik visi vamzdžiai, oro skirstymo dėžės, mechanika yra autentiški“. Dar šie vargonai išskirtiniai tuo, kad yra vieninteliai išlikę autentiški Adamo Gotlobo Kasparinio (1715–1788) sukurti. Šis vargonų meistras pastatė ir perstatė daugiau kaip 75 vargonus Karaliaučiaus krašte ir Lenkijoje. Kristijono Donelaičio užsakymu buvo pastatęs nedidelius vargonus Tolminkiemyje (vok. Tollmingkehmen, dab. Čistyje prudy Kaliningrado sr.).

Kasparinio vargonų restauravimas

Garsieji A. G. Kasperinio vargonai buvo pradėti restauruoti 1993 metais, tačiau susidurta su sunkumais, trukdžiais, organizuojant darbus būta nesklandumų, kai kurie darbai atlikti nekokybiškai (tai konstatavo specialistų apžiūros aktai), todėl dabar šiems vargonams skiriamas didelis dėmesys.

2017 metais VšĮ „Vargonų paveldo centras“ (vadovas – G. Povilionis) restauravo šių vargonų registrus (iš viso 100 vamzdžių, 4 iš jų atkurti, nes neišlikę). 2019 metais, atsižvelgiant į jau atliktus bei dar anksčiau nekokybiškai atliktus darbus, buvo parengta nauja vargonų tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programa, kurią įgyvendina VšĮ „Vargonų paveldo centras“. Dabar ši įmonė savo restauracijos dirbtuvėse tęsia specialių technologinių sąlygų reikalaujančio vargonų instrumento naują restauravimo, konservavimo darbų etapą. Vargonų prospekto restauravimas numatytas ateity, kitame restauravimo darbų etape.

Kaip teigiama vargonų restauravimo ir konservavimo darbų apžiūros protokole, atlikti darbai atitinka rangovo pateiktame darbų akte nurodytas 2021 metais atliktas darbų apimtis: dūmimo sistemos pleištinių vienos klostės dumplių restauravimas, manualų ir pedalų oro dėžės tiltelio demontavimas ir jų restauravimas, pedalų vamzdyno restauravimas (Flaut&Quint(ön) Bass 8‛). Išardytos vargonų instrumento dalys – griežyklos, mechaninės traktūros, dumplės, oro skirstymo dėžės, vamzdynai – tinkamai saugomos, sandėliuojamos tvarkingai išrūšiuotos švariose, sausose, šiltose dirbtuvių patalpose, dalys kruopščiai restauruojamos, laikantis technologinių reikalavimų, laikomasi nustatyto darbų grafiko. Darbai vykdomi tinkamomis sąlygomis, profesionaliai.

Restauravimo pradžia – kartu su švedais

A. G. Kasparinio vargonais susirūpinta 1993 metais, kai grupė Lietuvos ir Švedijos istorinių vargonų specialistų nustatė pagrindinius restauravimo principus. Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Geteborgo universiteto Vargonų meno centras „GOArt“ 2000 metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią buvo numatyta tęsti unikalių vargonų tyrinėjimo ir restauravimo darbus. Švedijos pusės lėšomis parengta išsami dokumentacija. Kultūros ministerija A. G. Kasparinio vargonų restauravimui skyrė lėšų, už kurias buvo dezinfekuotas vargonų korpusas ir medinės vargonų choro dalys, restauruota vargonų korpuso konstrukcija.

Vargonų restauravimo darbų užsakovo funkcijas 2002–2006 metais vykdė valstybės įmonė ,,Lietuvos paminklai“. Atvirą darbų viešųjų pirkimų konkursą laimėjo UAB ,,Vilniaus vargonų dirbtuvė“ (vadovas – Rimantas Gučas), su ja buvo pasirašyta statybos rangos sutartis. Iš viso 2002–2006 metais vargonams restauruoti Kultūros ministerija ir KPD skyrė 112,2 tūkst. eurų.

 


Ilonos Krupavičienės nuotr.
17 gegužės, 2022

Kupinas kultūros Alytus svetingai atsiveria vis kitokiems patyrimams. Šįkart į Dzūkijos sostinę atkeliavo įstabi fotografijų paroda Jono Meko šimtmečiui paminėti […]

Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus / A. Sinkevičiaus nuotr.
17 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 14 d. Šiauliuose vyko „Europos muziejų naktis“. Tarptautinis projektas pritraukė tūkstančius lankytojų, apžiūrėti ekspozicijas ir dalyvauti naktinėse […]

16 gegužės, 2022

Paslaptimi apgaubta naktis muziejuje kasmet gegužę virsta realybe – visoje Europoje minima Muziejų naktis, kuomet lankytojai pakviečiami domėtis muziejų vertybėmis […]

9 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 6 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko Editos Barauskienės knygos „Kovingoji Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“ pristatymas. […]

Šiaulėnuose
9 gegužės, 2022

Lietuvių kalba – tai pats brangiausias deimantas pasaulyje, kurį mes turime, todėl privalome branginti ir saugoti, didžiuotis savo istorija, savo […]

9 gegužės, 2022

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Zarasuose įvyko poeto, mokytojo, muziejininko Vasilijaus Trusovo naujausios poezijos knygos „Užutėkiai“ sutiktuvės. Tai jau […]

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė gyvos ir aktualios tradicijos / LNKC nuotr.
7 gegužės, 2022

KupiKetvirtadienio vakarą iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje pristatyti devyni naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai ir įteikti sertifikatai […]

Vaidoto Grigo nuotr.
6 gegužės, 2022

Šiandien Birštone duris oficialiai atvėrė naujas Sporto ir sveikatingumo centras. Daugiau nei 4 tūkstančių m² ploto ir 5 mln. eurų […]

4 gegužės, 2022

Gegužės 3 d. Lietuvos senjorės rinkosi į nemokamą „Kino pavasario“ filmo „Mažytė mama“ seansą net 6 Lietuvos miestuose – Kaune, […]

Eglė Baliutavičiūtė (iš asm. archyvo)
3 gegužės, 2022

Penktąja dr. Aloyzo Petriko literatūrine premija bus apdovanota rašytoja Gaja Guna Eklė (tikr. Eglė Baliutavičiūtė) už knygą vaikams „Keistuoliai“ (leidykla […]

2 gegužės, 2022

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis išleido muziejaus-draustinio įkūrėjo ir ilgamečio direktoriaus Egidijaus Prascevičiaus bei dabartinės direktorės dr. Lauros Prascevičiūtės knygą „Burbiškio […]

Rimanto Ožalinsko nuotr.
2 gegužės, 2022

Balandžio 29 d. įvyko susitikimas su vaikų rašytoja Igne Zarambaite, įgyvendinant projektą „Kūrybinės iniciatyvos bibliotekoje“, kuris finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos […]

30 balandžio, 2022

Ar kada susimąstėte, koks unikalus Dzūkijos regionas? O ar teko kada padzūkuoti? Patyrinėti šią Lietuvos vietovę ir tenykščius papročius, paklausyti […]

29 balandžio, 2022

Ketvirtadienio vakarą Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko iškilaus Lietuvos valstybininko, karininko ir diplomato, kultūros veikėjo Juozo Urbšio (1896–1991) knygos „Lietuva lemtingaisiais […]

29 balandžio, 2022

Viename didžiausių Japonijos meno festivalių – Setouchi meno trienalėje – eksponuojami garsaus lietuvių dailininko Stasio Eidrigevičiaus darbai – medinė skulptūra „Kartu“ ir […]

Beata Siewicz nuotr.
29 balandžio, 2022

Lietuvos kino teatruose šiuo metu rodomas Lauryno Bareišos filmas „Piligrimai“ tęsia kelionę ir po užsienio kino festivalius. Praėjusią savaitę psichologinė […]

Sonatos Nognienės nuotr.
27 balandžio, 2022

Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį minima Pasaulinė pinhole (camera obscura) fotografijos diena. Tradiciškai šią dieną profesionalūs Lietuvos fotomenininkai, fotografijos meno mėgėjai […]

27 balandžio, 2022

Aukštaitijos nacionaliniame parke, Minčios girios pakraštyje, senajame Ignalinos rajono Stripeikių kaime nuo gegužės mėnesio iki vėlyvo rudens lankytojų laukia vienintelis […]

26 balandžio, 2022

Balandžio 24 d. Radviliškio miesto kultūros centre vyko XIII Respublikinis kapelų festivalis „Žemėj Lietuvos“. Festivalyje dalyvavo ir susirinkusius savo dainomis […]

25 balandžio, 2022

Vienas ryškiausių modernistinės architektūros simbolių – kino teatras „Romuva“ – tapo jaukiais ir šiuolaikiškais meno bei kultūros namais. Po rekonstrukcijos […]