22 vasario, 2023
Lina Kovalevskienė

Senojo ir savojo laiko metraštininkė

Linos Kovalevskienės nuotr.

Ignalinos rajono viešojoje bibliotekoje vasario 20-ąją šiltai sutikta Švenčionių krašto literatė, keturių poezijos knygų autorė, keturių sūnų mama, savo darbą pabaigusi mokytoja Irena Kerulienė, dažniau ne poete, o metraštininke vadinama.  Moteris turi gražių prisiminimų ir apie jai mielą Ignaliną. Na, o jos įdomūs pasakojimai ir skaitomos eilės palydėti Ignalinos krašto literatės Olgos Paukštienės dainomis.

Kaip pasakojo viešnią pristačiusi bibliotekininkė Laima Banienė, Irena Kerulienė gimė ir užaugo Pabradėje. Ir dabar ten gyvena. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja Pabradės ,,Ryto“ gimnazijoje. Dar visai jaunutė pagal paskyrimą dvejus metus (1975–1977 m.) mokytojavo Ignalinoje. Kaip pati sakė, jai tai buvę vieni gražiausių jaunystės metų. Ir susitikimo su ignaliniečiais metu moteris  pro vieną langą pamatė namą, kuriame tuomet gyveno, pro kitą – mokyklos pastatą, kur tiek mielų akimirkų patirta, šviesių asmenybių pažinta. Ir vaizdai, ir iškilę prisiminimai labai sujaudino.

Pradėjusi eiles rašyti jau būdama 65-erių, Irena Kerulienė nuo 2019 metų, tarsi pametinukus vaikus, į pasaulį išleido keturias poezijos knygas. Net ir pati negali paaiškinti tokio savo kūrybinio išsiliejimo. Turbūt kai jau prasiveržė, tai prasiveržė. Juk pirmą eilėraštį ji dar mokykloje parašė, tokia buvusi namų darbų užduotis. Kūrybai jai reikia tik geros nuotaikos. Kai jau pagauna pirmojo posmo rimą, tai viskas ir išsilieja lyg tyras vanduo tekančioj upėj.

Irena priklauso Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijai, ji ir dešimties almanachų bendraautorė. Keletas eilėraščių jau tapo dainomis, kurias atlieka Švenčionių meno kolektyvai. Susitikime klausytasi įrašų, džiaugtasi lengvo rimo ir muzikos skambesiu, rodytos knygose įamžintos jai brangios ir istorinę vertę turinčios nuotraukos, taip pat tos, kurios pasakoja apie jos darbą mokykloje, sutiktus žmones, vaizduoja krašto gamtą, jos pavasarių ir vasarų žydėjimą.

O kurti Ireną paskatino viename seminare išgirstas retorinis klausimas: ,,O ką tu gero padarei  Lietuvai?“. Iš tų minčių ir meilės savo šaliai, gimtajam kraštui, iš pagarbos kalbai, istorijai, papročiams ir gimė pirmoji knyga ,,Kur mūsų šaknys slypi“. Eilėraščiuose jautriausiu būdu sugulė jos vaikystės, jaunystės prisiminimai. Eiliuotai papasakota, kaip jiedvi su močiute pievose rinkdavo vaistažoles, kokie buvę verdamos vyšnių uogienės, kepamos duonos kvapai, kaip smagiai kaimo moterys leido laiką vienon trobon susirinkę plunksnų plėšyti. Toks svarbus ir prasmingas tapo tėvo staktoje paliktas užrašas ,,Taip bus ne visada“, liudijantis, kad ir geros, ir blogos dienos praeina.  

Antrojoje knygoje ,,Prie slenksčio“ su didele meile apdainuotas trijų kartų gyvenimas, papasakota, kokia buvusi senelių, tėvų, jos menama buitis, kaip atrodė senieji namai, kambariai, kokius darbus dirbdavo, kaip linksminosi, žaidė, ką valgė, net kokios gėlės ant palangių augo. Ne veltui Irena Kerulienė vadinama savo krašto metraštininke. Jai eilėraštis nėra vien tik jausmų raiška, kartais daug svarbiau parodyti laiko ženklus, etnografines detales, užfiksuoti jau nenaudojamus daiktus, žodžius, perteikti buitiškąją žmogaus filosofiją, kuri, ypač ilgesniam laikui prabėgus, tampa tokia vertinga ir veriasi vis naujomis amžinosiomis prasmėmis.

Trečioji knyga ,,Bobulės ant suoliuko“ pavadinta eiliuotu romanu, nes joje – visas kelių pagyvenusių moterų gyvenimas jų lūpomis nupasakotas. Tai ir apmąstymai, ir jausmai, buvę viltys ir nusivylimai. Trys vienišos bobulės sėdi vakarais ant suoliuko ir kalbasi. Jos prisimena jaunystę, pirmąją meilę, palygina dabartinį gyvenimą su buvusiu, pasakoja apie vaikus, anūkus,  perskaitytas knygas, keliones, daržus ir, žinoma, ligas. Kartais jos teisios, kartais klysta, kartais guodžia viena kitą, o kartais susipyksta. Nėra vardų, neminima vietovė, nes labai panašiai bobulės gyvena visoje Lietuvoje.

Na, o ketvirtoji knyga ,,Išburki man meilę“ skirta svarbiausiam jausmui – nuo pirmosios, tyros ir nekaltos meilės paauglystėje iki brandžios ir rudeniškai švelnios garbingame amžiuje. Šios knygos pristatyme eiles skaitė jos anūkai, vaikai ir ji pati. Kiekvienas eilėraštis – atskira istorija, ir pačios išgyventa, ir išgalvota. Meilė Irenai – tai pareiga, atsakomybė, sugebėjimas rūpintis, pasitikėjimas ir visa puokštė gražiausių emocijų, kuriomis nuspalvintas gyvenimas, o jis tikrai gražus ir juo reikia džiaugtis, kiekvieną akimirką branginti. Viename eilėraštyje ji rašo: ,,Visi žodžiai atrodo beverčiai,/jie nublanksta jausmų švelnume./O patirti šį jausmą gražiausią –/Tai didžiulė dangaus dovana…“.

Viešnia sulaukė gražių palaikymo ir susižavėjimo jos kūryba žodžių, klausimų. Laima Banienė jai įteikė atminimo dovanėlę, dėkojo už nuostabų kartu praleistą laiką. Džiaugsmu spinduliavo ir Irenos veidas.  Taip svarbu žmogui būti suprastam, įvertintam, taip gera dalintis  širdies šiluma, išgyventi didįjį kūrybos stebuklą.  


26 vasario, 2024

Vis dažniau atrandamas Molėtų kraštas kviečia kraštiečius sugrįžti, o miesto svečius pažinti Molėtus visomis prasmėmis: nuo laisvalaikio, pramogų iki istorijos, […]

26 vasario, 2024

Nors žiema šeštadienį ir pagailėjo bent trupučio šaltuko, ledas ant Lūšių ežero kėlė abejonę, bet nuo ankstaus ryto vienas kitas […]

25 vasario, 2024

Grupė parlamentarų siūlo Seimui priimti įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos karių […]

23 vasario, 2024

Praėjusią savaitę sulaukusi sunerimusios vietos bendruomenės kreipimosi dėl prastėjančios Stelmužės ąžuolo būklės, kurią sukėlė netinkamai įrengtos atramos, Zarasų savivaldybė kreipėsi […]

20 vasario, 2024

2024 m. Lietuvos valstybės atkūrimo diena Pagėgiuose pasitikta minint dar vieną svarbų įvykį – 2023 m. plačiai nuvilnijusias istorinio tautiškumo […]

20 vasario, 2024

Lietuvos jūrų muziejuje, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, atidaryta ekspozicija ,,Niekada nepasiduok!“ apie kovinių narų atsiradimą Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Naujoji ekspozicija […]

18 vasario, 2024

Pasitinkant Vasario 16-ąją – Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus svetingai pakvietė į renginius, skirtus […]

16 vasario, 2024

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginiai penktadienį užbaigti sostinės centre sužibusiais laužais. Kaip ir kasmet, minint valstybės atkūrimo metines, šešiolika simbolinių […]

16 vasario, 2024

Penktadienį Lietuva mini 106-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Didžiuosiuose miestuose ir miesteliuose vyks Vasario 16-ajai skirti renginiai. Vilniuje šventinis minėjimas […]

16 vasario, 2024

Kad vaikai suprastų valstybinių švenčių svarbą, būtų pilietiški, augtų dori, vertinantys laisvę, svarbu atsakomybę prisiimti tėvams ir pedagogams, kurių rodomas […]

15 vasario, 2024

Minint Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Deklaracijos 75-ąsias metines, Seimas mano, kad  Lietuvoje vis dar yra išlikę totalitarinius režimus propaguojantys ženklai, […]

15 vasario, 2024

Druskininkuose nuverstas paminklas žydų geto kaliniams yra dar vienas antisemitinis išpuolis, sako Lietuvos žydų bendruomenė. Pasak pirmininkės Fainos Kukliansky, tokie […]

Birutė Nenėnienės nuotr.
13 vasario, 2024

Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus antrojo aukšto renginių salėje pasklido šviesa… Liejosi ji į širdis per Vilkaviškio vaikų muzikos mokyklos moksleivių […]

13 vasario, 2024

Kauno rotušė išgyvena vienus didžiausių pokyčių per visą savo istoriją. Pastato restauravimo ir pritaikymo muziejinei funkcijai darbai jau eina į […]

12 vasario, 2024

2024 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendiją nutarta skirti filosofui Laurynui Peluričiui. Tokį sprendimą priėmė pirmadienį posėdžiavusi Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija. […]

8 vasario, 2024

Netrukus po Prezidento rinkimų, birželio mėnesį turėtų būti priimta 2024–2029 m. ES strateginė darbotvarkė artimiausiems penkeriems metams. Tai vyksta Europos […]

6 vasario, 2024

Vilniaus dailės akademijos Įvietinto meno ir scenografijos katedros vedėjui doc. Žydrūnui Mirinavičiui su alumnės Patricijos Vytytės pagalba pavyko atrasti 1974-ųjų […]

6 vasario, 2024

Vilniaus Antakalnio kapinėse baigiami sovietinius karius vaizdavusio paminklo demontavimo darbai – nukeliamas postamentas ir aukuras. 2022 m. gruodį Antakalnio kapinėse […]

6 vasario, 2024

Į žiemiškai saulėtą Ignaliną vasario 2 dieną atskriejo spalvingi ir triukšmingi ,,Aitvarai“ – Klaipėdos universiteto absolventų mokyklinių teatrų festivalis. Šis […]

4 vasario, 2024

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos organizuojamame Birutės vardo dienos minėjime […]