11 gruodžio, 2023
Vaida Žalienė

Septintą kartą prisimintos iškilios Panevėžio krašto moterys

Istorikė, publicitė Joana Viga Čiplytė

Tradiciškai, besibaigiant metams, Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje septintą kartą įvyko bibliotekos su Panevėžio švietimo centru organizuota konferencija „Iškilios Panevėžio krašto moterys“. Šiemet buvo prisiminti devynių moterų, kilusių iš Panevėžio krašto, gyvenimo darbai ir istorijos.

Konferenciją pradėjo Panevėžio folkloro ansamblis „Raskila“ (vadovė Lina Vilienė). Susirinkusiems kolektyvas padovanojo aukštaitišką pasveikinimą – taip prisiminta, kad šie metai – Aukštaitijos metai. Panevėžio švietimo centro direktorė Asta Malčiauskienė neslėpė, kad šioje konferencijoje išgirstos moterų gyvenimo istorijos kviečia stabtelėti ir paieškoti prasmės savo gyvenime ir darbuose. Jai antrino ir Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos direktorė Loreta Breskienė, kuri citavo poeto Justino Marcinkevičiaus mintį: „Žinau, kur baigiasi ateitis: ten, kur prasideda abejingumas tautos istorijai, kultūrai, kalbai“.

Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja Jūratė Gaidelienė pristatė visuomenės veikėją Feliciją Bortkevičienę, kurios 150-osios gimimo metinės buvo minimos šiemet. Mažai kalbėjusi, tačiau daug veikusi Felicija Bortkevičienė savo drąsa ir ryžtu įsirašė į istoriją – dar gyvendama su tėvais ji įsiliejo į draudžiamų knygų platinimo veiklą. Ištekėjus už Jono Bortkevičiaus, siekusio sulietuvinti Vilnių, jos veikla dar labiau suaktyvėjo: buvo įsteigusi spaustuvę „Varpas“, kovojo už moterų švietimą, užsiėmė filantropine veikla, vadovavo „Žiburėlio“ draugijai ir Kankinių kasai, kaliniams organizavo teisinę pagalbą, aktyviai reiškėsi politikoje. Felicija Bortkevičienė ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė buvo pirmosios moterys kandidatės į prezidento postą. Prisimenant šios asmenybės darbus, 2004 m. buvo įsteigta Felicijos Bortkevičienės kalbos premija.

Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Salų filialo bibliotekininkė Rasa Kalnietienė pasakojo apie savo kraštietę dailininkę, tekstilininkę, vienuolę Anelę Mironaitę. Moteris anksti davė amžinuosius įžadus Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių seserų kongregacijoje, vienuolinis jos vardas – Arkadija.  Pasaulietiniame gyvenime buvo žinoma kaip dailininkė tekstilininkė – audė audinius, kūrė kostiumus dramos, operos ir baleto spektakliams, audė kilimus mišriomis technikomis (kaišymas, pešiojimas), naudojo gamtines medžiagas (asiūklius). Audinių projektams taikė augalinių bei geometrinių motyvų stilizuotus ornamentus. Surengė keturias personalines parodas, nuo 1953 metų buvo Dailininkų sąjungos narė. 1996 m. Panevėžyje atsikūrus vienuolynui, iš Kauno grįžo į Panevėžį, čia 2005 m. mirė.

Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Leokadija Vaitiekaitienė paruošė pranešimą apie ilgametę (1977-1990)  Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorę Vandą Paškauskienę. Ji buvo išskirtinė asmenybė Panevėžio kultūros bendruomenėje: įgyvendino eksperimentinį tarpžinybinės bibliotekų centralizacijos projektą, jos rūpesčiu bibliotekai buvo suteiktas G. Petkevičaitės-Bitės vardas, biblioteka įgijo respublikinės reikšmės statusą, 16 metų buvo Panevėžio miesto kultūros darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininkė bei Kultūros darbuotojų profsąjungos respublikinio komiteto narė, savo pavyzdžiu kūrė šiuolaikiškos bibliotekos, bibliotekininko įvaizdį, griovė stereotipus. 

Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė šiemet tarsi pratęsė savo praėjusių metų pasakojimą. Pernai kalbėjusi apie kalbininko, pedagogo Petro Būtėno pirmąją žmoną, šiemet pasakojo apie antrąją jo žmoną – Malviną Jurevičiūtę-Būtėnienę. Pasak Lionės Lapinskienės, ši asmenybė – lietuvės moters stiprybės simbolis. Malvina užaugino ne tik Petro Būtėno du vaikus iš pirmosios santuokos, bet ir du savus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Petrui Būtėnui pasitraukus į Ameriką, viena likusi su keturiais vaikais, Malvina Būtėnienė patyrė daug vargo. Laimė, nebuvo išvežta į Sibirą, bet su savo vyru jau niekada nebesusitiko.

Istorikas, karaimų istorijos tyrinėtojas Saulius Kurnickas savo pranešimo pradžioje trumpai pristatė Panevėžio krašto karaimų istoriją, o paskui papasakojo apie tris iškilias Panevėžio krašto karaimų pedagoges. Tamara Tinfavičiūtė-Firkavičienė nuo mažens buvo gabi muzikai, grojo pianinu, svajojo savo ateitį sietu su muzika, tačiau baigusi Vilniaus universitetą 40 m. dirbo Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje anglų kalbos mokytoja (šioje mokykloje anglų kalba buvo mokoma nuo pradinių klasių). Ona Novickaitė – taip pat legendinė anglų kalbos mokytoja, dirbo Panevėžio 5-ojoje vidurinėje mokykloje net 37 metus ir buvo laikoma viena geriausių ir turbūt garsiausių anglų kalbos korepetitorių Panevėžyje. Rima Kurliancovaitė-Kurgunceva turėjo absoliučią klausą, baigė Vilniaus konservatoriją, vėliau joje dėstė. Tapo vedančiąja koncertmeistere aktorių meistriškumo katedroje. Jos studentais buvo visiems gerai žinomi aktoriai Vytautas Šapranauskas, Dalius Mertinas, Kostas Smoriginas, Kristina Kazlauskaitė ir daugelis kitų.

Šiemet buvo minimos 100-osios skulptorės Ievos Sakalauskaitės-Pocienės gimimo metinės, todėl apie šią asmenybę pranešimą paruošė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė Greta Kėvelaitienė. Nors Ieva Sakalauskaitė-Pocienė gimė Panevėžio raj. Piniavoje, 5 m. praleido Vokietijoje, vėliau gyveno Australijoje. Čia mokėsi skulptūros meno. Savo žinias tobulino Austrijoje. Ieva Sakalauskaitė-Pocienė sukūrė daug skulptūrų viešosioms erdvėms, jai buvo artima ekspresionizmo idėja, dalyvavo grupinėse parodose. Kaip teigė pranešėja Greta Kėvelaitienė, Ieva Sakalauskaitė-Pocienė daug keliavo, buvo apdovanota prestižiniais apdovanojimais. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos skaitmeninis archyvas.

Istorikė, publicistė Joana Viga Čiplytė pristatė jauną panevėžietę, grafikos dizainerę Uršulę Kavaliauskaitę-Vaitulionę. Vilniuje baigusi grafikos dizaino studijas, vėliau dirbo įvairiose reklamos agentūrose. Šiuo metu ji užsiima piešimu ant sienų. Naujausią jos darbą galima pamatyti Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje. Įspūdingas 90 kv. metrų dydžio piešinys ant sienos atvaizduoja pačią areną ir iliustruoja visas arenoje vykstančias veiklas.

Jau septynerius metus iš eilės vykstanti konferencija visiems dalyviams primena kiek daug šviesuolių, veiklių, aktyvių asmenybių turi Panevėžio kraštas. 


1 kovo, 2024

Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, turintys Laisvės gynėjo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno teisinį statusą, kritikuoja krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimus. […]

1 kovo, 2024

Lenkijos ūkininkai pradėjo dalinai blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu […]

1 kovo, 2024

Nutirpus sniegui ir šylant orams prasideda aktyviausias laikas visiems eismo dalyviams. Keliuose jau pastebime dviračių transporto priemonių mėgėjus – dviratininkus […]

1 kovo, 2024

Daugelis vaikų šiandien internete „gimsta“ dar gerokai iki pradėjimo vaikščioti ar net tikrojo atėjimo į šį pasaulį. Užsimezgusios gyvybės džiaugsmo […]

1 kovo, 2024

Reaguodama į gyventojų susirūpinimą, Lietuvos kariuomenė ramina, kad karas šiandieną šaliai negresia. Visgi, pabrėžia ji, kad ruoštis tokiam scenarijui yra […]

1 kovo, 2024

Liudytojų teismui pateikiama informacija apie jiems žinomas administracinio nusižengimo, baudžiamojoje, civilinėje ar administracinėje byloje nagrinėjamas aplinkybes yra itin svarbi siekiant […]

29 vasario, 2024

Ketvirtadienį Kretingos rajono gyventojai, prieštaraujantys ketinimams prie Darbėnų miestelio statyti vandenilio ir metanolio gamyklą, susirinko į protestą greta savivaldybės. Kaip […]

Asta Skaisgirytė. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
29 vasario, 2024

Penktadienį kelyje ties Lietuvos pasieniu prasidedant Lenkijos ūkininkų blokadai, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad panašūs protestai vyksta visoje […]

29 vasario, 2024

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatė nuo trečiadienio įsigaliojusį statybos techninį reglamentą slėptuvėms, priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams. Pasak jo, reglamentas […]

29 vasario, 2024

Per 2023 m. apie 12 proc. augęs vidutinis darbo užmokestis (VDU) nulėmė tokį patį dydį siekusį senatvės pensijos išaugimą, teigia […]

29 vasario, 2024

Jonavos rajone ryškėja pagrindinės geležinkelio linijos kontūrai – beveik 30-ies kilometrų atkarpoje statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai. Dalis inžinerinių […]

29 vasario, 2024

„ChatGPT“ baigiant įsitvirtinti generatyvinio dirbtinio (DI) intelekto sinonimu, „Google“ į pažangiųjų asistentų lenktynes netikėtai grįžo su naujomis jėgomis. Vasarį paieškos […]

28 vasario, 2024

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) nuo 2010 m. vykdo prieglobsčio prašytojų Lietuvoje priėmimo ir apsaugos sąlygų stebėseną. LRK stebėtojai vyksta į […]

28 vasario, 2024

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) 2023 m. veiklos rezultatų pristatyme. Jame aptarti pastarųjų metų […]

28 vasario, 2024

Nuo kovo mėn. tarpmiestiniuose maršrutuose keleivius su specialiaisiais poreikiais veš 10 tam parengtų autobusų, praneša tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) […]

28 vasario, 2024

Nors žiema dažnam asocijuojasi su didžiausiu avaringumu dėl sudėtingesnių oro sąlygų ir ilgesnio tamsiojo paros laiko, tačiau atėjus pavasariui kelyje […]

28 vasario, 2024

Investavimas į auksą šiuo metu siekia tikras aukštumas. Ekonomistai tikina, kad tokį masinį aukso pirkimą lietuviams lėmė neramumai pasaulyje bei […]

27 vasario, 2024

ES įstatymų leidėjai antradienį galutinai pritarė svarbiam įstatymo projektui, kuriuo siekiama apsaugoti šalių bloko gamtą, nepaisydami konservatorių pastangų, kad Europos […]

27 vasario, 2024

Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui įspėjus, jog agresijos atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis viena, […]

27 vasario, 2024

Komikas Artūras Orlauskas nesutinka su visuomenininko Andriaus Tapino ieškiniu, kuriuo jis prašo teismo pripažinti Šeimų sąjūdžio aktyvisto teiginius apie lėšų […]