Sertifikuotas jau antras nacionalinis kultūros kelias – Vėtrungių kelias
Paraiškų nustatyti kultūros kelio lygmenį ir jį sertifikuoti vertinimo ekspertų komisija 2023 m. balandžio 12 d. posėdyje vienbalsiai nutarė sertifikuoti nacionalinio lygmens kultūros kelią “Vėtrungių kelias” ir jo organizatoriui – biudžetinei įstaigai Šilutės kultūros ir pramogų centrui – išduoti Kultūros kelio Lietuvoje sertifikatą. Paraišką svarsčiusi komisija atkreipė dėmesį į didelį organizatorių įdirbį ir pasiruošimą – “Vėtrungių kelio” projektas jau veikia nuo 2013 metų. Per dešimtmetį projektas sulaukė susidomėjimo ir išaugo į nacionalinio lygmens kultūros kelią.
Kaip teigė „Vėtrungių kelią“ pristačiusi Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova, Šilutės kultūros bendruomenei Vėtrungių kelio idėja kilo siekiant pristatyti Mažąją Lietuvą. “Pastebėjome, kad daug kas nežino, kas ta Mažoji Lietuva, kuo mes skiriamės nuo didžiosios Lietuvos. Norėjome į tą kelią sudėti tai, kuo mes esame išskirtiniai, – pasakojo J. Pancerova. – Mažąją Lietuvą geriausiai atspindi visa tai, kas susiję su jūra, mariomis, jūrine bei pamario kultūra. Ieškojome simbolio, kas tai įprasmintų. Ir tai yra vėtrungė. Vėtrungę, kuri asocijuojasi su pamariu, jūra, pasirinkome kaip šio krašto atpažinimo ženklą, krašto tapatumo simbolį. Vėtrungė vienija ir priverstinai išsikėlusius krašto gyventojus, tai jiems meilės ir ilgesio, prarastos Tėvynės ženklas. Vėtrungę galima rasti visose savivaldybėse, kurios įsijungė į Vėtrungių kelią – tai Šilutės, Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Tauragės, Jurbarko, Nidos, Pagėgių, Smalininkų savivaldybės.”
Pasak J. Pancerovos, šiandien Mažosios Lietuvos tema svarbi ir šio krašto, išgyvenusio dramatiškus XX amžiaus įvykius, savitumui, tradicinių amatų gaivinimui, plėtrai, tautodailės raidai. „Vėtrungių kelias“ orientuotas į jūrinio ir pamario kultūros paveldo atskleidimą, išryškinimą, išsaugojimą bei jūrinio gyvenimo būdo tradicijų tęstinumo palaikymą. Jūrinė ir pamario kultūra apima veiklas, susijusias su laivyba tradiciniais, istoriniais laivais, laivybos, žvejybos pažinimu, jūreivystės istorija, unikalaus gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio atskleidimu. Keliaujantieji šiuo keliu pajus šio krašto išskirtinumą.
Į Mažosios Lietuvos ribas sutelpa vienos įspūdingiausių ir unikaliausių Lietuvos vietų: Kuršių nerija, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ne mažiau įspūdinga Nemuno delta su daugybe salų ir senuoju Rusnės miesteliu, Minijos kaimu, pamario gyvenvietėmis Kintais, Ventės ragu, Uostadvario ir Ventės rago švyturiais. „Šis unikalus gamtos ir kultūros kraštas senųjų pamario gyventojų gyvenimą persmelkė savita žvejo pasaulėjauta, kuri atsispindėjo šio krašto padavimuose, vėjų pavadinimuose, dainose“, – sakė J. Pancerova. Visa tai keliaujantys ir ras, patirs, ragaus “Vėtrungių kelyje”.
Keliauti ir su Mažąja Lietuva susipažinti galima įvairiai: individualiai pasirinkti norimą maršrutą (vieno ar kelių rajonų), taip pat leistis į organizuojamas ekskursijas su gidais. Keliaujantys „Vėtrungių keliu“ ras daugybę paslaugų ir renginių, atskleidžiančių šio krašto savitumą. Vėtrungių kelio objektus jungiantys maršrutai sudaro daugiau kaip 500 km, kuriuose yra daugiau kaip 110 kultūros paveldo objektų. Organizatoriai džiaugiasi, kad jau dešimt metų vystę kelio idėją Lietuvoje, šiemet pradeda kurti ir tarptautinius maršrutus, pasitelkdami partnerius iš kitų šalių – Vokietijos, Lenkijos, Latvijos.
„Vėtrungių kelias“ – jau antras nacionalinis kultūros kelias po praėjusiais metais sertifikuoto “M. K. Čiurlionio kultūros kelio”.
Plačiau apie “Vėtrungių kelią”: vetrungiukelias.lt
