Šiaudiniai sodai įtraukti į UNESCO kultūros paveldo sąrašą
Gruodžio 4–9 d. Botsvanos Respublikoje, Kasanėje, vykstančios UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto 18-osios sesijos metu Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė dar viena vertybė – šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje.
Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašo tikslas – užtikrinti geresnį nematerialaus kultūros paveldo žinomumą, atkreipti dėmesį į jo svarbą, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą kultūrų įvairovei. Šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje – jau ketvirtoji šio sąrašo vertybė, nuo šiol užimsianti garbingą vietą greta kitų trijų mūsų šalyje puoselėjamų tradicijų – kryždirbystės ir kryžių simbolikos Lietuvoje, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės bei lietuvių polifoninių dainų – sutartinių.
Lietuvos delegacijos vadovė, Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Jolanta Balčiūnienė iškilmingo šiaudinių sodų tradicijos įrašymo į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą metu sveikindama Komiteto narius ir posėdžio dalyvius pabrėžė, jog nominacijos rengimas buvo neeilinė patirtis sodų tradicijos puoselėtojams. Paraiškos rengimo darbai juos subūrė į asociaciją „Dangaus sodai“, šiuo metu vienijančią beveik 70 amatininkų ir toliau gausėjančią. Ambasadorė dėkojo Komitetui už šiltą priėmimą, išskirtinį Botsvanos svetingumą ir šiaudinių sodų tradicijai Lietuvoje palankų sprendimą. Sesijos dalyvius visos šiaudinių sodų asociacijos „Dangaus sodai“ vardu taip pat sveikino sodų rišėja Lina Žaliauskienė. Lietuvos delegacija, dėkodama už tradicijos įvertinimą, įteikė ambasadoriui, Botsvanos nuolatiniam atstovui prie UNESCO ir šios sesijos pirmininkui J.E. Mustq Moorad žinomų Lietuvos sodų rišėjų Vidos Sniečkuvienės ir Linos Žaliauskienės vizito metu surištą sodą, kaip taikos, harmonijos ir skalsos linkėjimą.
Šiaudinių sodų tradicijos Lietuvoje nominacinė paraiška UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui parengta tradiciją globojančių įstaigų ir ją puoselėjančių žmonių pastangomis. Paraišką LR kultūros ministro pavedimu parengė darbo grupė, kurioje dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Vilniaus etninės kultūros centro specialistai, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos istorijos instituto ekspertai, taip pat nevyriausybinės organizacijos, asociacijos „Dangaus sodai“ nariai.
Paraišką vertino tarptautinė UNESCO ekspertų komisija (toliau – Vertinimo komisija). Pateikdama Šiaudinių sodų tradicijos Lietuvoje bylos vertinimą ir rekomendaciją Tarpvyriausybiniam komitetui, Vertinimo komisija nustatė, kad kandidatūra atitinka minėto sąrašo kriterijus: atitikties UNESCO nematerialaus kultūros paveldo bei globalios ir integralios kultūros įvairovės ir žmogaus kūrybingumo sampratai; ilgalaikių išsaugojimo priemonių planų pagrįstumo; tradicijos saugotojų ir puoselėtojų įtraukties į paraiškos rengimo procesą bei jų laisvo ir išankstinio sutikimo teikti paraišką; įrašymo į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Byla sulaukė Vertinimo komisijos pripažinimo už aiškiai išdėstytą sodų tradicijos socialinę reikšmę ir kultūrinę paskirtį, sėkmingą bendruomenių įtraukimą į bylos rengimą. Bylos vertinime akcentuojama, kad amatas yra atviras, įtraukiantis socialiai pažeidžiamus asmenis, o patys sodai vertintini kaip lygybės, darnos, harmonijos, pagarbos socialinei bei gamtinei aplinkai simbolis. Taip pat buvo pabrėžta, jog tradicijos įtraukimas į Sąrašą paskatins vietos bendruomenes, grupes ir pavienius asmenis suprasti sodų tradicijos išsaugojimo svarbą ir savo atsakomybę perduodant ją ateities kartoms. Vertinimo komisijos nuomone, tradicijos įrašymas į Sąrašą atvers kelius partnerystėms, naujiems projektams, suvienys suinteresuotąsias šalis įgyvendinant vertybės apsaugos priemonių planą, išsaugant, propaguojant, skleidžiant ir perduodant sodų tradiciją ateities kartoms.
Šiaudiniai sodai yra lietuvių paprotinės liaudies dailės rūšis. Tai tūriniai griežtos geometrinės formos dirbiniai, turintys estetinę ir sakralinę paskirtį. Sodai yra svarbi pasaulio darnos sampratą atspindinti kultūros paveldo dalis. Šiuo metu sodas paprastai naudojamas kaip dekoratyvinis interjero elementas, kabinamas įvairiose namų vietose. Dalis žmonių tebesieja jį su šeimos, kalendorinėmis šventėmis. Pastaruoju laiku sodų rišėjų daugėja – tradiciją praktikuoja tiek iš tėvų išmokę, tiek amato mokymus lankę žmonės. Svarbu tai, jog meistrai laikosi nuostatos rišti arba, kaip jie sako, auginti sodą mąstydami tik apie teigiamus dalykus ir jų linkėdami. Taip kuriamas bendruomeniškumo, pasitikėjimo jausmas.
2017 m. sodų rišimo tradicija įrašyta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tradicija plačiai puoselėjama ir perduodama šeimose, kultūros centruose, ugdymo įstaigose, susibūrusiose meistrų ir mėgėjų bendruomenėse. Išskirtinės kelių kartų rišėjų šeimos gyvena Jonavoje, Vilniaus krašte, Šakių ir Lazdijų rajonuose, tačiau tradicija yra visai Lietuvai svarbi kultūrinio paveldo dalis, atspindinti ryšį su papročiais, pasaulėžiūra, dvasingumu, tvarumu bei estetinėmis vertybėmis.
