27 kovo, 2023
Lietuvos nacionalinis kultūros centras

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas papildytas septyniais naujais kultūrinę tapatybę atspindinčiais reiškiniais

Kalvarijos krašto dainavimo tradicija. Rengėjų nuotr

Ar galima prikelti tarmę, kas tas Šyvis, kaip skamba Mažosios Lietuvos arfa – šiuos ir kitus atsakymus apie kultūrinę tapatybę atspindinčius reiškinius pateikia papildytas Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas.

Šiemet minint Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metį, Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildo 7 nauji reiškiniai. Į Sąvadą įrašytos šešios gyvojo paveldo vertybės: Mažosios Lietuvos muzikavimo, skiedrinės stogdengystės, balanų, statinių (štankietų) skaldymo tradicijos, Kalvarijos krašto dainavimo tradicija Brukų kaime, Šyvio šokdinimo tradicija Gražiškiuose, Velykų antrosios dienos prausimas Užupės kaime ir pirmą kartą nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veiklos (geroji praktika) – Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė bei kitos veiklos.

Šiemet net du Mažajai Lietuvai svarbūs reiškiniai pateko į nacionalinį sąrašą. Vienas jų – XX a. pabaigoje atgaivinta Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija, iki šiol puoselėjama regiono folkloro ansamblių, muzikantų ir muzikos instrumentų meistrų. Mažojoje Lietuvoje muzikos instrumentais pritariama dainoms, evangeliškoms religinėms giesmėms, grojamos dainų, šokių, ratelių melodijos iš Rytų Prūsijos vokiškų etnochoreografijos leidinių bei užrašytos XX a. ekspedicijose Klaipėdos krašte. Aktyvios istorinių žinių paieškos, muzikos instrumentų rekonstravimo veikla, tradicinio muzikavimo patirtis bei kolektyvų vadovų profesionalumas prisideda prie tradicinio muzikavimo išsaugojimo ir naujų tradicijos raiškos formų.

Įvertinus, kad visuomenės žinomumo ir dėmesio nusipelno ne tik gyvuojančios tradicijos, bet ir reikšmingos, pavyzdžiu tapti galinčios, vertybes gaivinančios, tęsiančios ar kitaip prie jų išsaugojimo prisidedančios veiklos, pirmąkart į Sąvadą įtraukiama tokia praktika – Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė ir kitos veiklos. Tai turtingas nykstančios Šilutės, Klaipėdos rajonų gyventojų tarmės pažinimo, mokymo ir sklaidos priemonių rinkinys. Ryškiausia iniciatyva tarp daugelio tarmės išsaugojimo veiklų – 2013–2019 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje veikusi šeštadieninė lietuvininkų tarmės mokyklėlė, paskatinusi vietos žmones mokytis savo krašto šnektos ir tapusi įrodymu, jog tarmės galima išmokti. Prie šišioniškių tarmės išsaugojimo prisideda aktyvus jos naudojimas kultūrinio turizmo veiklose, renginių komunikacijoje, folkloro ansamblių programose, leidybinėje veikloje.

Sūduviai Sąvadui šiemet dovanoja Kalvarijos krašto dainavimo tradiciją Brukų kaime. Kadaise daugelyje Kalvarijos krašto kaimų plačiai skambėjusias senovinių dermių vienbalses dainas, daugiabalses, literatūrinės kilmės dainas, romansus šiandien saugo Brukų ir Sūsninkų kaimų bendruomenės, folkloro ansamblis „Bruknyčia“, perima Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių folkloro kolektyvai. Dainos pasižymi muzikinių, ritminių, poetinių ir atlikimo išraiškos priemonių įvairove bei atskleidžia sūduvių muzikinio dialekto savitumą. Dainuojant perteikiama sūduvių kalbėsenai būdingas melodingumas, kukli emocijų raiška, savita teksto artikuliacija, muzikinės minties ir formos pajautimas. 

Sąvade besipuikuojančių papročių ir apeigų sąrašą papildys Velykų antros dienos prausimas Užupės kaime. Sakralinio prausimo ir laistymosi vandeniu paprotys, kuriuo linkima gero derliaus, laimės ir sveikatos, fiksuojamas nuo XIX a., tačiau ilgainiui daugelyje Lietuvos vietovių puoselėta šimtametė tradicija apnyko. Kėdainių rajone esantis Užupės kaimas – bene vienintelė žinoma vietovė Lietuvoje, kurioje velykinio laistymosi paprotys, vietos žmonių pastangomis išsaugotas, gyvuoja nepertraukiamai ir yra perduodamas iš kartos į kartą.

Šyvio šokdinimo tradicija Gražiškiuose – tai Užgavėnių karnavalą primenanti tarpušvenčiu vykstanti apeiga, praktikuojama tik Gražiškių miestelyje, Vilkaviškio rajone. Čia kasmet raitelio rūbais ir prie juosmens tvirtinama šyvo arklio kauke pasidabinęs personažas, lydinamas gausaus persirengėlių būrio, lankosi miestelio gyventojų kiemuose, linkėdamas šeimininkams sveikatos, laimės ir derlingų metų. Kiekviename kieme Šyviui suruošiamas eiklumo išbandymas – jis turi peršokti per suolą, kėdę ar kitą pakopą. Paprotys yra gražiškiečių pasididžiavimas ir svarbi jų tapatybės dalis – tai liudija ir miestelio herbe pavaizduotas šyvis.

Į Sąvadą taip pat bus įtraukti ir du archajiški su medžio apdirbimu susiję amatai. Vienas jų – skiedrinė stogdengystė, nykstantis amatas, kurio meistrai gyvenamųjų namų, koplytstulpių, stogastulpių, malūnų, bažnyčių ir varpinių stogus dengia specialiomis staklėmis išdrožtomis skiedromis – malksnomis. Skiedrinės stogdengystės amatą iš senųjų stogdengių perėmė ir puoselėja sertifikuotas meistras Gintas Čekauskas iš Lekėčių, Šakių r. ir kiti Čekauskų etnografijos muziejaus nariai, nuolat rengiantys amato edukacijas, vykdantys neformaliojo švietimo mokymo programą, konsultuojantys stogdengystės meistrus, kitus besidominčius amatu.

Iš Dzūkijos šilų Musteikos kaimo bendruomenės iniciatyva į Sąvadą atkeliauja Balanų, statinių (štankietų) skaldymo tradicija. Skaldymas – vienas archajiškiausių medienos apdirbimo būdų, kai lentos, stogų danga, tvorų statiniai ir kiti medžio dirbiniai ruošiami skaldant, plėšiant pušies medieną. Skeliant medieną, ji plyšta išilgai plaušo ir tampa atspari atmosferos poveikiui, tad šiuo būdu pagaminti dirbiniai yra tvirti ir ilgaamžiai. Naudojant šią technologiją renčiamos ir skaldytų štankietų tvoros, pinami iš medžio skiedrų pagaminti lengvi tvirti krepšiai – nepamainomas šilų dzūkų įnagis grybaujant ir uogaujant.

Viešas naujų nematerialaus kultūros paveldo vertybių pristatymas ir sertifikatų įteikimas – gegužės 15 d. Vilniaus rotušėje vyksiančių iškilmių metu.

Nuo 2017 m. kuriamas Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas – įvairių atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitų tradicijų, žinių, įgūdžių, išsaugojimo veiklų sąrašas, kuriame šiuo metu jau yra 55 vertybės.

Sąvado valdytojas – LR kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų kultūros srities žinovų komisija, specialistų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys. Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir sąvado kūrimo proceso gali prisidėti visi, todėl kasmet pavasarį kviečiama teikti vertybių pasiūlymus, konsultuotis, o rudenį – teikti paraiškas.

 


Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
23 vasario, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ir pedagogų profsąjungos atstovai nesutaria, ar buvo teisėta iš vaikų ugdymui skirtų lėšų išmokėti […]

23 vasario, 2024

Jau artimiausiu metu sostinėje pradės kursuoti netradicinis autobusas. Biblioteka „ant ratų“ toliau nuo viešosios bibliotekos padalinių įsikūrusiems vilniečiams siūlys ne […]

Knygų mugėje – dėmesys Lietuvos regionams ir Dainų šventės šimtmečiui / organizatorių nuotr.
22 vasario, 2024

Ketvirtadienį Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėjo 24-oji knygų mugė. Kaip skelbia renginio organizatoriai, šiemet keturias dienas, nuo ketvirtadienio […]

Pikelių konferencijoje 2023 / Vacio Vaivados nuotr.
21 vasario, 2024

Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes […]

Panevėžio muzikinio teatro orkestro dirigentas Erki Pehk
21 vasario, 2024

Panevėžio muzikinis teatras drauge su Panevėžio miesto savivaldybe minėdami karo prieš brolišką Ukrainos tautą antrąsias metines kviečia panevėžiečius ir miesto […]

Lauros Laurusaitės nuotr.
21 vasario, 2024

Lietuvių PEN centras ir Kultūros ministerija skelbia, kad „Metų vertėjo krėslo“ premija už 2023 metais išleistą geriausią literatūros kūrinio vertimą […]

Birutės Nenėnienės nuotr.
21 vasario, 2024

Neeilinis įvykis Vasario 11-ąją, 32-ąjį kartą minint Pasaulinę ligonių dieną, neeilinis įvykis nutiko mažame Gižų miestelyje, įsikūrusiame pusiaukelėje tarp dviejų […]

21 vasario, 2024

Utenos rajono Vaikutėnų miestelio laisvalaikio centre įkurtuvės, atidaryta Odetos galerija. Drąsi svajonė turėti vietą, kurioje jauku kurti, gera susitikti, tapo […]

21 vasario, 2024

„Kiekvienam asmeniui reikia pasiimti bent po 500 eurų grynųjų. Taip pat reiktų turėti kavos, cigarečių ir juvelyrinių dirbinių, kurie, kelionei […]

20 vasario, 2024

2024 m. Lietuvos valstybės atkūrimo diena Pagėgiuose pasitikta minint dar vieną svarbų įvykį – 2023 m. plačiai nuvilnijusias istorinio tautiškumo […]

20 vasario, 2024

Lietuvos jūrų muziejuje, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, atidaryta ekspozicija ,,Niekada nepasiduok!“ apie kovinių narų atsiradimą Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Naujoji ekspozicija […]

19 vasario, 2024

Vasario 16-ąją muziejininkei, fotografei, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos mokslinio ir dvasinio palikimo tyrinėtojai, Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordino veiklų puoselėtojai, aktyviai visuomenininkei […]

18 vasario, 2024

Dar nespėjus ataušti praėjusio Dubingių vasaros festivalio „Pasveikinti karalienę Barborą“ sukeltoms emocijoms ir įspūdžiams, miestelio bendruomenė jau skelbia Dubingių – […]

18 vasario, 2024

Klaipėdos „Švyturio arenoje“ šeštadienio vakare vyko nacionalinės „Eurovizijos“ atrankų finalas, kuriame į muzikinę kovą stojo 10 dalyvių. Po kovos paaiškėjo, […]

17 vasario, 2024

Daugiau kaip 215 tūkst. eurų Kauno miestui atsiėjęs obeliskas „Angelams sargams“ po kelių metų gali būti nukeltas. Savivaldybės teigimu, leidimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
15 vasario, 2024

Kultūros ministerija skelbia kasmetinio Knygos meno konkurso laureatus – tradiciškai jie bus apdovanojami Vilniaus knygų mugėje, vasario 25 dieną. Konkurse varžėsi […]

15 vasario, 2024

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija  išrinko 2024 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus. Tarp […]

15 vasario, 2024

Vasario 15 d. 16 val. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro išvežamos už akcijos „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“ metu […]

15 vasario, 2024

Vasario 14-ąją Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko Jūratės Onaitytės 70-mečio jubiliejui skirtas spektaklis „Kai mes būsim jauni“ pagal Daivos Čepauskaitės […]

15 vasario, 2024

Lietuvos gyventojų požiūris į namų saugumą – tai leitmotyvas, kuris itin garsiai pasigirsta su būstu susijusių didelių nelaimių fone. Sprogimas […]