Šiaulių ligoninė neprivalėjo informuoti apie medikės savižudybę: SAM nurodo – būtų buvę protinga pranešti
Lapkričio pabaigoje iš gyvenimo pasitraukus Santaros klinikų gydytojui, medikų atstovai užsiminė apie galimai nuslėptą savižudybę Šiaulių ligoninėje. Dar daugiau klausimų kilo paaiškėjus, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apie slaugytojos mirtį sužinojo praėjus beveik dviem mėnesiams po nelaimės ir buvo informuota tik tada, kai pati kreipėsi į Šiaulių ligoninės vadovybę. Visgi ministerija pažymi, kad gydymo įstaiga šiuo atveju pažeidimo nepadarė.
„Šiaulių ligoninė informavo ministeriją apie situaciją, susijusią su slaugytojos mirtimi, kai ji į ją pati kreipėsi – ministerijos atstovai apie patį faktą sužinojo per vieną iš susitikimų su socialiniais partneriais“, – Eltai perduotame komentare teigė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.
Patarėjas pažymėjo, kad apie medikės mirtį iš karto ministerijos neinformavusi Šiaulių ligoninė nepadarė jokio pažeidimo. Visgi, atkreipė dėmesį T. Bagdonas, ši ligoninė ir anksčiau buvo susidūrusi su panašiomis problemomis. Todėl gydymo įstaiga galėjo iš karto informuoti ministeriją, kaip ligoninės dalininkę, apie rugsėjo pabaigoje įvykusią slaugytojos savižudybę, sakė ministro patarėjas.
„Ligoninės neturi pareigos pranešti apie tokius įvykius, tai jokio čia pažeidimo nėra. Kiek suprantame iš ligoninės suteiktos informacijos, ji ir pati ne iš karto apie įvykį sužinojo, nes jis buvo per darbuotojos atostogas“, – teigė T. Bagdonas.
„Žinoma, įvertinus kontekstą ir rezonansinius įvykius Šauliuose prieš porą metų, būtų buvę protinga apie tai informuoti įstaigos dalininkus, kad jie galėtų įvertinti papildomų priemonių ar tyrimo reikalingumą“, – pažymėjo jis, primindamas prieš porą metų skelbtą istoriją apie mobingą patyrusios Šiaulių ligoninės medikės savižudybę.
Anot jo, ministerija nepradėjo atskiro tyrimo dėl slaugytojos savižudybės, nes policija nerado sąsajų tarp medikės mirties ir jos darbo ligoninėje.
„Svarbiausia, kad buvo teikta psichologinė pagalba bendradarbiams, o ne pačio fakto pranešimas. Iš ligoninės suteiktos informacijos, tokia pagalba buvo suteikta, taip pat policijos nutrauktas tyrimas parodė, kad mirtis nebuvo susijusi su darbu, todėl ministerija nepradėjo atskiro tyrimo“, – teigė T. Bagdonas.
Jis pridūrė, kad šiuo metu ministerija nesvarsto įvesti papildomo reikalavimo ligoninėms pranešti apie darbuotojo mirtį.
Šiaulių ligoninės direktorius: velionės šeima prašė įvykio neeskaluoti
Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas patvirtino, kad informacija apie medikės mirtį ministerijai buvo suteikta tik gavus paklausimą.
„Iš LR SAM gavus paklausimą apie netektį, ligoninės turima informacija buvo pateikta“, – Eltai sakė gydymo įstaigos vadovas.
Visgi jis pabrėžė, kad, priešingai nei sako medikų atstovai, ši darbuotojos savižudybė nebuvo nuslėpta. Anot jo, nėra teisės aktų, įpareigojančių gydymo įstaigą viešai pranešti apie kiekvieno darbuotojo mirtį.
„Ir nėra nurodyta, kokios mirties atveju tai turi būti daroma. Teisės aktuose yra įtvirtinti tik reikalavimai, kada ir kaip įstaiga privalo informuoti atitinkamas institucijas, kai darbuotojo mirtis įvyksta dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar pakeliui iš/į darbą, kai mirtis būna nulemta ūmios ar lėtinės profesinės ligos, kai darbuotojo pasitraukimas iš gyvenimo atliktame teisėsaugos tyrime siejamas su darbo aplinka ir santykiais darbe“, – Eltai sakė M. Pauliukas.
„Todėl šiomis dienomis viešoje erdvėje taikoma formuluotė „nuslėptas atvejis“ neatitinka įstatymu numatytų įpareigojimų įstaigoms teikti informaciją apie įvykį, nes ši darbuotojo netektis nebuvo nei vienas iš aukščiau nurodytų atvejų“, – akcentavo jis.
Rugsėjo pabaigoje, kai iš gyvenimo pasitraukė ligoninės darbuotoja, gydymo įstaigos vadovas M. Pauliukas atostogavo.
„Tuo metu, kai viskas įvyko, buvau atostogose, ir pagal galiojančią tvarką tuo metu mane pavadavusi kolegė padarė tai, kas parašyta – pagerbti velionės atminimą. Nes buvo tiesiog pranešta, kad įvyko mirtis. Vėliau sužinojome, kad buvo savižudybė, ir iš karto buvo susitikta su skyriumi, šnekėta su darbuotojais dėl psichologinės pagalbos“, – aiškino Šiaulių ligoninės direktorius.
„Apie darbuotojos mirtį administracija buvo informuota Moters ir vaiko klinikos vadovo tarnybiniu raštu. Tik gerokai vėliau paaiškėjo, kad moteris iš gyvenimo pasitraukė savo noru, jos atostogų metu“, – akcentavo jis.
M. Pauliukas taip pat užsiminė, kad rugsėjo pabaigoje iš gyvenimo pasitraukusios artimieji prašė ligoninės vadovybės šio įvykio neeskaluoti.
„Buvo artimųjų pageidavimas neeskaluoti, nes nežino priežasties, kodėl, bet tai nesusiję su darbo santykiais visiškai“, – kalbėjo jis.
Praėjusią savaitę iš gyvenimo pasitraukus Santaros klinikų gydytojui, Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininkė Auristida Gerliakienė užsiminė apie galimai nuslėptą Šiaulių ligoninės medikės savižudybę. Gydymo įstaigos direktorius Mindaugas Pauliukas patvirtino, kad viena iš gydytojų atostogų metu pasitraukė iš gyvenimo. Jis teigė, kad ligoninės dalininkė SAM buvo informuota apie medikės netektį.
Visgi ministerija nurodė, kad apie Šiaulių ligoninės slaugytojos savižudybę sužinojo tik prieš keletą savaičių – nors nelaimė įvyko dar rugsėjį. Pasak ministerijos, informacija apie tai gauta ne iš gydymo įstaigos vadovybės, bet socialinių partnerių.
