17 lapkričio, 2023
ELTA

Šimtai gyventojų protestuoja prieš Lietuvoje vykdomą miškų politiką: reikalaujame ryžtingai keisti požiūrį

Penktadienį prie Seimo šimtai gyventojų susirinko protestuoti prieš Lietuvoje vykdomą miškų politiką. Protesto akcija vyksta nuo 12 iki 20 val.

Susirinkusieji demonstruoja plakatus su užrašais: „Medkirčiai, šalin rankas nuo mūsų miškų“, „Stop besaikiam miškų kirtimui“, „Miškas – ne mediena“, „S. Gentvilai, stop Lietuvos miškų naikinimui“, „Nelieskit mūsų medžių“ ir kt.

Reikalauka nedelsiant keisti požiūrį į miškus

Akcijos organizatoriai teigia, kad šiais metais vykdant sanitarinius kirtimus buvo planuojama sunaikinti daugiau nei 4000 hektarų miško. Kertama ir saugomuose II grupės miškuose, draustiniuose, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse, „Natura 2000“ teritorijose bei miškuose, esančiose mūsų tautos istoriniam ir kultūriniam palikimui svarbių įvykių vietose – kaip Antazavės Šilo mūšio vieta, Pakačinės ir kiti piliakalniai bei jų apsaugos zonos.

Jie pabrėžia ir tai, kad pasaulyje Lietuva užima 2-ą vietą tarp didžiausių medienos tiekėjų IKEA baldų prekybos tinklui.

„Institucijos, kurios turėtų ginti mūsų visų interesus, sistemingai lengvina kirtimų leidimų išdavimo tvarką bei vadovaujasi trumparegiškais ekonominio naudingumo argumentais. Tos institucijos – Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija. Plynieji sanitariniai kirtimai saugomose teritorijose yra tik vienas iš daugybės ydingos gamtosaugos pavyzdžių“, – piktinasi renginio sumanytojai.

Jie pabrėžia, kad valstybinis miškas nuosavybės teise priklauso valstybei.

„Mes, kaip piliečiai, klausiame, kodėl vėluojama su Europos Sąjungos gamtosauginių direktyvų, paremtų ekspertų nuomone, įgyvendinimu? Kodėl nevykdomi sprendimai, dėl kurių buvo tariamasi „Nacionalinio miškų susitarimo“ metu? Reikalaujame ryžtingai keisti požiūrį į miškus ir susirūpinti gamtos išsaugojimu ne tik bioįvairovės, bet ir mūsų pačių labui. Nedelsiant“, – dėsto pilietines organizacinės grupės atstovai.

„Laikas keisti taikomus miškininkystės metodus iš esmės – saugomų teritorijų miškai turi būti atiduoti gamtai atsikurti ir klestėti, o ne naudojami medienai tiekti. Saugomos teritorijos turi būti išties saugomos. Jų turi daugėti. Visuose už saugomų teritorijų esančiuose miškuose ūkinė veikla turi būti vykdoma su derama pagarba gamtai ir gyvybei“, – priduria jie.

Pasipiktinimo bangą sukėlė plynieji sanitariniai kirtimai

Ypač didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlė Verkių regioniniame parke, draustiniuose ir saugomose teritorijose atliekami plynieji sanitariniai kirtimai dėl išplitusio kenkėjo žievėgraužio tipografo pažeidimų.

Spalio pabaigoje Verkių regioniniame parke šalia Santariškių buvo plynai iškirstas mišrus reakreacinės paskirties miškas. Organizacijos „Girių spiečius“ teigimu, medžių šalinimas atliktas prisidengiant Valstybinės miškų tarnybos išduotu leidimu vykdyti sanitarinius kirtimus dėl kenkėjo žievėgraužio tipografo pažeidimų. Iškirsti ne tik žievėgraužio tipografo pažeisti spygliuočiai, bet ir ten augę stambūs lapuočiai, kuriuose, kaip pažymi organizacija, žievėgraužis tipografas nesiveisia. „Girių spiečius“ kreipėsi į institucijas, prašydamas kuo skubiau stabdyti tokius plynus kirtimus.

Tuo metu Valstybinė miškų tarnyba (VMT), atsakydama į visuomenės pasipiktinimą ir paklausimus dėl, kaip teigia „Girių spiečius“, neteisėtai vykdomų sanitarinių miško kirtimų ar galimai neteisėtai išduotų leidimų vykdyti sanitarinius kirtimus Verkių regioniniame parke ir Ukmergės bei Ignalinos rajonų miškuose, pabrėžia, kad kirtimai vykdomi teisėtai, o naikinti kirtimų leidimus nėra pagrindo.

„Minėtose vietovėse yra daugiausia IIB grupės valstybiniai miškai. Vadovaujantis miško kirtimo taisyklėmis ir miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, IIB grupės miškuose plynieji sanitariniai kirtimai galimi ir juose nėra privaloma palikti sveikus medžius, tarp jų – ir lapuočius. Ypač jei jie apsunkina medienos ruošą, medienos ištraukimą iš miško ar miško atkūrimą. Miško valdytojas, atsižvelgdamas į vietovės bei paties kirtimo specifiką, pats sprendžia, kokius medžius kirsti, kokius palikti“, – sakė VMT specialistai.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, nei viena biržė šiose teritorijose nepatenka nei į „Natura 2000“ teritoriją, nei į EB buveinių teritoriją. Dėl to, naikinti minėtų sanitarinių kirtimų leidimus nėra pagrindo.

Savo ruožtu aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus tvirtino, kad visuomenei nerimą keliantys plyni miškų kirtimai yra vykdomi tik sanitariniais tikslais ir yra būtina priemonė kovojant su smarkiai išaugusia kenkėjiškų žievėgraužių populiacija. Visgi jis pripažįsta, kad regioninio parko kirtimas buvo ne visai teisingas, kadangi lapuočiai medžiai galėjo būti išsaugoti ir bus stengiamasi tai padaryti ateityje.

„Noriu pabrėžti, kad vykdomi tik plyni sanitariniai kirtimai. Reikia atkreipti dėmesį, kad antrą kartą per Nepriklausomybę susiduriame su tokiu miškų kenkėjų kiekiu. Bet pripažįstame visuomenės nuogąstavimus. (…) Be to, kenkėjai puola tik spygliuočius, tad nėra tikslo visuose socialiai jautriuose ir svarbiuose miškuose atlikti plyną kirtimą. Lapuočiai medžiai turi būti išsaugoti ir tai indikuosime tiek urėdijai, tiek privatiems savininkams“, – LRT radijui sakė K. Šetkus.

K. Šetkus patikino, kad siekiant pašalinti galimybę kirsti medžius saugomose teritorijose, yra keičiama leidimų kirsti išdavimo sistema.

„Keičiame visą kirtimų leidimo išdavimų sistemą ir kirtimo taisykles. Iš esmės tikslas turėtų būti vienas – jei teritorija saugoma, joje negalima kirsti ir leidimas neturėtų būti išduotas“, – teigė jis.

L. Paškevičiūtė: turime valyti esančias neteisybes

Savo ruožtu Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė Eltai sakė, kad ši protesto akcija yra susikaupusios žmonių nevilties dėl Lietuvoje vykdomos miškų politikos išreiškimas per meną, mat jos metu pasirodys įvairios Lietuvos muzikos grupės ir atlikėjai.

Ji pabrėžia, kad sanitariniai kirtimai, kurie pastaruoju metu ir sukėlė didžiausią visuomenės nepasitenkinimą, yra tik ledkalnio viršūnė.

„Plynųjų sanitarinių kirtimų atvejis Verkių regioniniame parke atrodo mažas, tačiau jis parodo tikrą mūsų miškininkystės veidą. Jis taip išsprogo ne todėl, kad tai – pavienis atvejis, o dėl to, kad jis yra simbolinis ir parodo ne tik tai, ką jaučia šalia Verkių gyvenančios bendruomenės, bet ir žmonės visoje Lietuvoje“, – įžvalgomis dalijasi specialistė.

„Ir tai ne vien apie sanitarinius kirtimus. (…). Nuvažiavo žmogus grybauti – mato iškirsta, nuvažiavo prie vaikystės ežero – o ten atsivėrusios plynės. Rezervatų Lietuvoje yra vos 1,3 proc., ekosistemų apsaugai ir rekreacijai skirtų miškų – 11, 3 proc. Jų plotas kasmet mažėja. Ir tai yra priešinga kryptis nei ta, apie kurią mums kalba Vyriausybės atstovai, sakydami, kad griežtos apsaugos daugės ir kt. Ne, jos mažėja“, – priduria ji.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė pabrėžia ir tai, kad visoje Lietuvos miškų politikos retorikoje pagrindiniu prioritetu išlieka nepertraukiamos medienos tiekimas. Šalyje – 4 grupės miškų, kuriuose neribojama ūkinė veikla ir kurių tikslas nepertraukiamai tiekti medieną, yra daugiau nei 70 proc.

„Tai yra pagrindinis prioritetas, kurį mes visi matome. Jeigu miškai yra skirti nepertraukiamai medienos gavybai, tai mes ir turime – pasodinau, užauginau, nukirtau – tokią gana skurdžią ekosistemą. Jaunas miškas yra miškas, tačiau ekologine ir rekreacine prasme – menkavertis. Pavyzdžiui, Verkiuose mišrų mišką, ko gero, pavers eglynu su ąžuolų priemaiša ir kokį trisdešimt metų niekas nenorės ten eiti“, – sako ji.

L. Paškevičiūtė pabrėžia ir tai, kad nevyriausybininkų darbas yra pabandyti išversti gyventojų nerimą ir pasipiktinimą Lietuvos miškų politika į teisės aktų kalbą.

„Vis dėlto tai neatleidžia politikų nuo atsakomybės patiems bandyti suvokti situaciją. Politikų, institucijų darbas yra atliepti piliečių lūkesčius ir padaryti, kad teisės aktai būtų ne tik teisės aktai, kad jie būtų ir teisingi, ir atliepiantys tai, ko nori visuomenė, ko jai reikia“, – apibendrina specialistė.

„Mes reikalaujame sustabdyti neracionalius plynus kirtimus antros grupės miškuose, pakeisti taisykles (…). Apie Lietuvos miškų viziją galime kalbėti, bet tai darydami jau dabar turime valyti esančias neteisybes“, – priduria ji.

Protestu metu kalbės nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių atstovai, visuomenininkai: profesorius Vykintas Vaitkevičius, Baltijos aplinkos forumo specialistė Rita Grinienė, tarptautinės organizacijos ISFT (International society forest therapy) narys, mokslų daktaras Stanislovas Čepinskas, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Išgirsime antropologų ir ekologų nuomones dėl vykdomų kirtimų „sanitariškumo“ bei žalos, kuriai atitaisyti reikės net kelių šimtmečių.

Akcijoje taip pat koncertuos įvairios muzikos grupės ir atlikėjai.


14 birželio, 2024

Popiežius Pranciškus penktadienį Italijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (D7) viršūnių susitikime kalbėdamas apie dirbtinio intelekto pavojus paragino uždrausti „mirtį nešančius autonominius […]

14 birželio, 2024

Dėl Rokiškio rajone fiksuoto afrikinio kiaulių maro atvejo, šaukiamas ekstremalių situacijų komisijos posėdis, pranešė portalas „Rokiškiosirena.lt“. Portalo duomenimis, savaitės viduryje […]

14 birželio, 2024

Lietuvai prisimenant tragiškas istorijos datas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen perspėja apie iš Rytų pusės kylančius grasinimus. „Pasikeitus epochai, geopolitinei situacijai […]

14 birželio, 2024

Ketvirtadienį prezidentai Joe Bidenas ir Volodymyras Zelenskis pasirašė 10 metų trukmės JAV ir Ukrainos saugumo susitarimą. Ukrainos lyderis sakė, jog […]

14 birželio, 2024

Antikinės Graikijos meno ir mokslo pasiekimai savo kūrybiškumu ir sumanumu mus stebina iki šiol: pirmasis kompiuteris, garo mašinos prototipas, pirmasis […]

13 birželio, 2024

Trečiadienį Seime pristatytas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų parengtas leidinys „Rinkimų knyga. Mandatas lyderystei“, kuriame aptariamos valstybės valdymo ir […]

13 birželio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės atsistatydinimo. Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas pavedė […]

13 birželio, 2024

Senųjų Lietuvos miškų išsaugojimu užsiimantis „Sengirės fondas“ toliau plečia savo globojamų teritorijų tinklą – Varėnos rajone, Kapiniškiuose, neseniai įsigytas 4,75 […]

13 birželio, 2024

Daugiabučių kiemai vairuotojams dažnai tampa tikru galvos skausmu. Vargai ieškant laisvos vietos prisiparkuoti, bet kaip ir bet kur pastatyti kitų […]

NATO generalinio sekretoriaus spaudos konferencija. ELTA / Julius Kalinskas
13 birželio, 2024

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Aljanso šalių gynybos ministrus susitikime ketvirtadienį ir penktadienį pritarti planuojamam NATO paramos Ukrainai išplėtimui. […]

12 birželio, 2024

Pastangos stabdyti žmonių sukeltą klimato kaitą yra neatsiejamos nuo būtinybės pereiti prie atsinaujinančių išteklių energetikos ir didinti pastatų tvarumą. Prekybos […]

12 birželio, 2024

Šiais metais nemažai gamtos mylėtojų ir žinovų sukvietęs „Rūšių ralis“ tyrinėjo mažiau žinomą Dzūkijos regiono dalį – gamtininkų varžytuvėse per dvi […]

11 birželio, 2024

Vieni pavojingiausių pušis pažeidžiančių kenkėjų yra kirpikai – didysis (Blastophagus piniperda Eich.) ir mažasis (Blastophagus  minor Eich.). Jie graužia takus po pušų […]

11 birželio, 2024

Antradienį Vilniaus Saulės kapinėse Antakalnyje sarkofago formos kenotafu įamžinta pirmosios Lietuvoje egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. […]

11 birželio, 2024

Gegužę pranešta, jog mūsų šalies elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti ir Latvijoje bei Lenkijoje. Šalių sąrašas plėsis ir […]

10 birželio, 2024

Kartu su dzūkų tradicine, daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančia „Pasienio fiestos“ švente startavo ir finišavo VšĮ „Saugus ratas“ rengiamas „Vilduja“ […]

10 birželio, 2024

Regionuose įkurtų bendradarbystės centrų „Spiečius“ nariai ir vėl kviečiami teikti paraiškas finansinėms subsidijoms gauti. Viso parama siekia 565 tūkst. eurų, […]

10 birželio, 2024

Ministro pirmininko Donaldo Tusko centristinė Pilietinė koalicija laimėjo Europos Parlamento rinkimus Lenkijoje, rodo oficialūs duomenys, kuriuos pirmadienio rytą paskelbė šalies […]

10 birželio, 2024

Dar vieną kadenciją Europos Parlamente (EP) užsitikrinęs konservatorius Andrius Kubilius sako, kad saugumo ir gynybos politika, Ukrainos paramos klausimas artimiausiu […]

10 birželio, 2024

Liberalų sąjūdžio atstovas būsimajame Europos Parlamento (EP) Petras Auštrevičius partijos rezultatą sekmadienį pasibaigusiuose rinkimuose vertina teigiamai. Anot jo, dar geresniam […]